Bręsta sprendimas dėl olimpinės atrankos: už tiek Biržuose pastatytume naują areną

Atrankos į 2021-ųjų Tokijo olimpines žaidynes turnyras vyko Kaune, bet tai nebūtų kliūtis norint namuose grumtis ir dėl kelialapio į 2024-ųjų olimpinį Paryžių, įsitikinęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Tačiau yra kitų esminių sąlygų, kurios netenkina pačių lietuvių, rašo Krepšinis.lt.

Į stipriausių ketvertą Maniloje link pabaigos artėjančiame pasaulio čempionate neįšokusi Lietuvos krepšinio rinktinė kelių į Paryžių turės ieškoti kitais metais vyksiančiuose atrankos turnyruose.

24 komandos kitą vasarą bus padalintos į keturias grupes ir keturiose skirtingose šalyse grumsis dėl tiek pat olimpinių bilietų.

Iškart po Vokietijai pralaimėto ketvirtfinalio norą rengti vieną iš atrankos turnyrų pareiškė latviai.

Anot Latvijos krepšinio sąjungos (LBS) generalinio sekretoriaus Kasparo Ciprusso, mokestis Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) už teisę organizuoti varžybas siektų nuo 2,3 mln. iki 2,6 mln. eurų.

„Vien savo jėgomis tokios sumos nesurinktume. Kalbėsime su šalies valdžia, bandysime kuo greičiau pateikti paraišką ir tikėsimės teigiamo atsakymo“, – LETA sakė K. Ciprussas, kurio teigimu, potencialūs turnyrų šeimininkai iškelti kandidatūras turi per ateinantį mėnesį.

O ką šiuo klausimu galvoja analogiškoje padėtyje atsidūrusi LKF?

Delfi kalbintas M. Balčiūnas abejojo, ar pageidaujančių rengti atrankos turnyrus bus daug.

Abejoja jis ir dėl to, ar pačiai Lietuvai būtų prasminga siekti tokios teisės.

Vieno LKF vadovų vertinimu, norint atrankos varžybas žaisti namuose, FIBA reikėtų suploti 3 mln. eurų, dar milijoną siektų renginio organizavimo kaštai.

„Turime skaičiuoti racionaliai, o ne tik rodyti, kaip labai dirbame. Už tokią kainą būtų galima kur nors Biržuose pastatyti nedidelę areną. Aišku, būtų gražus reginys, prabanga žaisti namuose. Bet už tas ketverias ar penkerias rungtynes sumokėti reikia daug“, – skeptiškas buvo M. Balčiūnas.

Prieš 2012-ųjų Londono olimpines žaidynes jis taip pat ėjo analogiškas pareigas LKF – tuomet lietuviai buvo kitokios nuostatos ir konkuravo su Venesuela dėl teisės priimti atrankos dalyvius savo teritorijoje. Vis dėlto teko keliauti į Karakasą, kur kelialapį iškovoti pavyko.

Dabar M. Balčiūnas pabrėžia, kad iš aštuonių nuo to laiko rengtų olimpinės atrankos turnyrų šeimininkams pavyko laimėti tik vieną – 2016-aisiais Belgrade kelialapį pelnė Serbija, vėliau tapusi Rio de Žaneiro olimpine vicečempione.

„Jeigu matytume, kad istoriškai namų sienos smarkiai pagerina šansus laimėti atranką, tuomet kas kita. Tačiau šis faktorius nėra lemiamas.

Aišku, galima būtų miegoti prie parlamento, Vyriausybės rūmų, gal kažkas mus išgirs. Bet nepamirškime ir to, jog 2021-aisiais prie atrankos turnyro organizavimo Kaune didele suma prisidėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, kuris dabar tokiais pinigais nebedisponuoja.

Vis dėlto svarbiausias klausimas, ar tai būtų racionalu, kiek naudos galėtų atnešti. Noriu pasakyti, kad daug optimizmo šiuo klausimu nėra. Tai nėra atmesta idėja, bet plataus pritarimo jai nėra“, – dėstė M. Balčiūnas.

Jis tik apsidžiaugtų, jei FIBA vieną atrankos turnyrą patikėtų latviams. Tiesa, Lietuvos rinktinei ir tokiu atveju nebūtinai tektų žaisti Rygoje, mat komandas į grupes išskirstys burtai.

„Latviai dabar išgyvena emocinį pakilimą, krepšinio bumą – jie argumentų kalbant su vietos valdžia turbūt turi daugiau. Būtų nuostabu, jeigu turnyras vyktų Latvijoje, ir mes jame žaistume“, – atsiliepė LKF generalinis sekretorius.

Jo kolegoms iš šiaurinės kaimynės parengti paraišką FIBA turėtų padėti ir faktas, jog Latvija jau dabar ruošiasi priimti stambų krepšinio turnyrą – 2025 metais Rygoje vyks dalis Europos čempionato.

Be šeimininkų prancūzų, kelialapiais į Paryžiaus olimpines žaidynes pasaulio čempionato metu jau apsirūpino Serbija, Vokietija, JAV, Kanada, Australija, Japonija ir Pietų Sudanas.

Tuo metu lietuviai su latviais šeštadienį užbaigs turnyrą Filipinų sostinėje kova dėl penktos vietos.

Nors žengti ant apdovanojimų pakylos vėl nepavyko, M. Balčiūnas pasirodymą planetos pirmenybėse vadina sėkmingu ir giria komandos trenerius.

– Kaip įvertintumėte Lietuvos rinktinės žaidimą ir rezultatus pasaulio čempionate? – Delfi paklausė M. Balčiūno

– Lietuvos krepšinis šiame čempionate buvo solidžiai ir garbingai atstovaujamas. Lietuva skambėjo viso pasaulio mastu, stipriausių aštuonetas – taip pat garbingas rezultatas. Tai nuteikia gerai. Sakyčiau, trenerių kolektyvas pasiteisina antrus metus iš eilės, randa sprendimų įvairioms situacijoms. Aišku, rungtynėse su Serbija gal buvo kitaip, ką darysi.

Bet žiūrint bendrai, kaip buvo formuojama komanda, kaip vyko pasirengimas, kokia sportinė forma pasiekta prieš čempionatą, kaip iš žaidėjų grupės nulipdyta laiminti komanda – džiugu matyti.

Aišku, visi norėjome olimpinio kelialapio, bet sakyčiau, jog žiūrint Lietuvos rinktinės pasirodymą vėl apimdavo geras jausmas. Esame teisingame kelyje, ši komanda turi labai realų potencialą sustiprėti kitais metais.

– Ar matote šaškių, kurias pastūmus kitaip buvo galima ketvirtfinalyje atsidurti bent jau arčiau tikslo?

– Nenoriu komentuoti sportinių niuansų, nes yra treneriai, ir jie daro išvadas. Manau, pati pasirengimo struktūra buvo teisinga, pasiteisino naujovė – rezervinės rinktinės stovykla. Sportas yra sportas, kažin kiek tų šaškių nepridėliosi. Galbūt tiesiog serbai, sukrėsti savo komandos draugo sveikatos būklės (Boriša Simaničius prieš tai dėl traumos aikštėje neteko inksto – Delfi), atėjo į ketvirtfinalį vienokios nuotaikos, o mes – kitokios. Nori nenori, ta euforija vis tiek veikia – tą dieną serbai iš tiesų buvo stipresni.

– Kaip tik ši šaškė visiems ir kelia daugiausiai klausimų – pergalė prieš JAV paskutiniame antro etapo mače.

– Sunku spėlioti, kas būtų, jeigu būtų. Manau, ta pergalė dar kartą labai stipriai užtvirtino Lietuvos identitetą – kaip elitinės krepšinio šalies. Tikrai daug komandų ir šalių svajoja būti ten, kur šiandien esame mes.

Kita vertus, mūsų standartas – visada būti medalių zonoje. Reikalavimai negali mažėti, lūkesčiai – taip pat. Turėjome visiškai realius šansus kovoti dėl apdovanojimų, tai pripažino daug kas.

– Komentatorius Vaidas Čeponis kartoja, jog į rinktinę nebereikia kviesti tų, kurie šiemet nežaidė be svarios priežasties. Ką galvojate apie tai?

– Rinktinėje visada balansuojama tarp meistriškumo ir motyvacijos. Aš irgi manau, kad nemotyvuotų žaidėjų rinktinėje neturėtų būti. Bet priežastys, šiemet nusvėrusios žaidėjų motyvaciją ne į tą pusę, buvo svarios. Gerbiame kiekvieno žaidėjo pasirinkimą, manau, kai kurie iš jų kitais metais tikrai sustiprins komandą. O rungtyniavusiems šiais metais – didžiulė padėka.