Būdų kovoti prieš kauniečius žinantis Urbonas: yra du burtų krepšeliai – "Žalgiris" ir kiti

Šį vakarą Citadele Karaliaus Mindaugo taurėje (Citadele KMT) startuoja dar vienas ketvirtfinalis – „Šiauliai-Casino Admiral“ mes iššūkį Kauno „Žalgirio“ ekipai.

Treneris Žydrūnas Urbonas iki šiol prisimena praeito sezono finalo ketvertą, kuriame šiauliečiai neblogai pasirodė prieš kauniečius pusfinalyje, ir nepraranda optimizmo – kodėl panašiai sukovoti nebūtų galima ir dabar?

„Čia tau galimybė parodyti savo jėgą, ar tu gali luptis aukščiausiame lygyje. Man asmeniškai kaip žaidėjui buvo visada šventė žaisti su „Žalgiriu“ ar „Rytu“. Tą ir bandysiu diegti. Tai jau yra principinės rungtynės“, – prieš ketvirtfinalio mūšį LKL.lt sakė šiauliečių strategas.

Mačas Šiauliuose pirmadienį startuos 17.25 val., jį stebėkite LRT Plius kanale. Atsakomosios rungtynės vėliau laukia sausio antroje pusėje.

„Būčiau blogas treneris, jei sakyčiau, kad būdų kovoti nematau. Jei taip būtų, tada tegul jie atvažiuoja, paruošime stalą, pasėdėsime ir išsiskirstysime (Juokiasi). Matau būdus ir bandysiu naudoti. O kiek ir kaip jie veiks, yra klausimas“, – sako Ž.Urbonas.

LKL.lt pokalbis su strategu apie metus Šiauliuose, sunkią vasarą, lyderio netektį, gynybą ir Citadele KMT atkrintamąsias.

– Prieš kelias dienas pirmąsyk sezone nukovėte Jonavos ekipą (5-7) ir taip „Šiauliai-Casino Admiral“ (5-6) aplenkė ją turnyro lentelėje. Ar šie oponentai jau buvo tapę kažkiek principiniais?

– Nevadinu Jonavos principiniais varžovais, net nežinau, kas čia mums būtų principiniai. Gal reikės paklausti klubo, nes man tokie – visi oponentai. Identitetą ir skūrą reikia užsiauginti, reikia laiko ir pergalių, jog įrodytume bei mus imtų gerbti ar bijoti. Turiu omenyje pirmo ketverto ar penketo komandas. Man svarbiausia komandai užauginti tai. Kiekviena pergalė šiemet „Betsafe-LKL“ svarbi – kiek esu čia, senokai nebuvo taip sudėtinga. Pripažinsiu – tai stipriausias visų laikų čempionatas. Bandant atgimti Šiauliams, nelengvi laikai.

– Viešoje erdvėje nuomonių yra kelios: kaip suprantu, labiau palaikote tą pusę, jog „Betsafe-LKL“ komandų pajėgumas išaugo, o ne apsilygino tarpusavyje?

– Manau, kad čempionatas tikrai sustiprėjo. Seku rinką, manau, kad užaugo karta žaidėjų, kurie gali padėti „Betsafe-LKL“ komandoms. Imant mus: yra Lukas Uleckas, Marius Valinskas, toje pačioje Jonavoje yra Erikas Venskus, Aurimas Majauskas, Lukas Kreišmontas. Anksčiau jie buvo nepriaugę šios lygos, bet atėjo laikas kartų kaitai. Kai iškrito dvi silpniausios ekipos, reikia pripažinti, neliko ir kai kurių žaidėjų, kurie „Betsafe-LKL“ lygio neatitiko, taip pat pasitraukė ir veteranai kaip Lukauskis, Jomantas ar Runkauskas. Geri, ilgamečiai, aukšto lygio žaidėjai, į kurių vietas užaugo jaunesni. Jau atėjo jaunystės ir patirties kombinacija. Plius, biudžetai pakilo, tad į Lietuvą grįžo ir kai kurie užsienyje žaidę krepšininkai. Jau net nekalbu apie „Wolves Twinsbet“ atsiradimą – biudžetus kilstelėjo daug kas.

– Kuomet šnekame, galiu pasveikinti jus su metinėmis Šiaulių klube. Kokie šie metai buvo jums?

– Smagu, jau metai... Jie nepraėjo greitai, buvo daug įvykių, tad gyvenimas nelėkė kaip vėjas. Kai yra rutina, tas pats per tą patį kasdien, tada jis lekia žaibiškai, o kai vyksta tai, kas keičia tavo ir klubo gyvenimą, atrodo, kad čia esu jau ne metus, o trejus. Jei imant visą tarpsnį, labai gerai pamenu, kaip praeitą sezoną, bankrutavus „Gargždams“, iš mūsų nuėmė ir vieną iš dviejų turėtų pergalių. Likome su viena per pusantro rato, buvo neramu. Praktiškai nesipildėme, padarėme vieną pokytį, teko atsiraitoti rankoves ir įrodyti, jog „Šiauliai-Casino Admiral“ ir žaidėjai nėra tokie blogi. Vis tik per likusį laiką pasiekėme 7 pergales, skirtumas akivaizdus.

Visą vasarą reikėjo įdėti labai daug darbo. Praktiškai nepailsėjau, jei atvirai. Pailsėjau tik per šį „langą“, nes kasdien sėdėjau prie kompiuterio, sekiau rinką, galvojau. Be abejo, Pauliukėnas ir Pakamanis man labai padėjo atlikti darbą. Vienybė yra labai svarbu, jie žvelgia krepšinį panašiu žvilgsniu. Tokios intensyvios vasaros nepamenu seniai – panašią gal turėjau pirmais ar antrais savo metais Utenoje, kai labai norėjau viską suprasti iš giliai.

Šis sezonas prasidėjo nelengvai, visiškai nauja komanda. Supratau, kad tikslams pasiekti reikėjo keisti komandą – atrasti daugiau kovotojų, charakterius, kurie nepasiduos, nesupanikuos sunkiausiais momentais, ir tai visko būna, nors ir surinkome kovingą bei darbštų kolektyvą. Svarbiausia, esame viena lietuviškiausių komandų lygoje. O dabar beliko dirbti, įrodinėti, susiklijuoti, nepaleisti taškų, kuriuos norisi pasiimti. Manau, kol kas tai pavyksta. Galiu tik būti dėkingas komandai ir organizacijai.

– Kol kai kurie klubai per FIBA „langą“ arba liko dirbti savo mieste, arba išleido žaidėjus trumpam poilsiui, visi šiauliečiai keliavo į pajūrį. Kodėl nusprendėte taip ir ar tai padėjo komandai dar labiau susiklijuoti?

– Aš tas treneris, kuris leidžia klijuotis ir taip, manau, jau iki tol buvome gerai susilipdę (Juokiasi). Reikėjo pailsinti kūnus, nes turėjome nelemtų traumų, dėl ko kitiems teko 30 minučių krūvis. Buvome sudėtingoje situacijoje – beveik 2 mėnesius žaidėme aštuoniese. Reikėjo pakeisti aplinką, ne sėdėti namie prie televizoriaus, o atlikti ir procedūras. Nacickas leido mums apsistoti savo poilsio bazėje ir atgauti jėgas, mums tai buvo labai į naudą.

– Kokioje sportinėje formoje dabar yra „Šiauliai-Casino Admiral“?

– Natūralu, nesame savo maksimalioje formoje ir nesame maksimalių galimybių. Atsivežti naujoką, pataikyti ir integruoti į komandos smegenis yra labai sudėtingas procesas. Turime naujoką, kuriam reikia laiko, matysime, kaip jam seksis – kol kas po truputį. Kitas momentas, neturime vieno lyderių, Luko netektis yra labai didelė, nors jau pasitinkame Citadele KMT atkrintamąsias. Tikiuosi, kad dabar esame 70–80 proc. pajėgume, nors norėjosi prieš Naujuosius metus būti maksimalios formos. Tą neblogai rodėme prieš traumas, jau man buvo širdžiai miela.

– Ar daug pylos už rodomą gynybą duodate savo auklėtiniams, ar susitaikėte su tuo, kad ne tai yra Šiaulių komandos ginklas?

– Manau, prieš jonaviečius parodėme, jog galime gintis ir atlikti teisingus dalykus. Ten galime nuimti tuos tris tritaškius... Dar nebuvau patekęs į tokią situaciją kaip treneris, vėl pirmas kartas, kai Tauras atliko metimą, jam sutraukė raumenis, varžovai puolė 5 prieš 4, įmetė, Taurą išėmiau, o vėl išleidus jam vėl nutiko tas pats. Jis sakė: aš galiu, viskas gerai, bet vėl iš naujo (Juokiasi). Jei nuimtume tas kelias atakas, viskas būtų padoriai.

Gynyba pas mus nėra paskutinėje vietoje, bet manau, kad labai svarbu atrasti sinergiją tarp gynybos ir puolimo. Jei tik nerealiai ginsiesi, žaidėjai nejaus malonumo nepelnydami taškų ir išeikvodami daug energijos. Prieš labai gerai puolančią komandą neapsiginsi, pats tai žinau. Jei atrandi varžovų silpnas vietas, užatakavęs įmesi varžovams daugiau taškų nei jie tikisi. Čia mano filosofija. Kartais ir žaidėjai maloniau lekia gintis, kai prieš tai pelno taškus ir pajunta ritmą. Kitą vertus, neturiu 10 Martynų Paliukėnų. Reikalingos ir savybės, kad galėtumei gintis, turi būti nemaži, stiprūs kūnai, gal ne visose pozicijose galime sau tai leisti. Sezonas ilgas, dar eisime į priekį.

– Ar galima sakyti, kad „Šiauliai-Casino Admiral“ buvo tarp komandų, bene rimčiausiai pažvelgusių į Citadele KMT pirmąjį etapą? Finišavote su 6 laimėjimais ir jūsų patekimas į ketvirtfinalį buvo aiškus gerokai anksčiau nei etapo pabaiga.

– Ir mes ne per daug rimtai pažiūrėjome, galiu pasakyti atvirai, užsieniečių žaidimas taurėje nėra maksimalus, nes ta statistika niekur nefigūruoja. Nėra ko slėpti, kad žaidėjai atsiduoda ne taip pat kaip Europos taurėje ar „Betsafe-LKL“. O kai užsienietis nepersistengia, tai ir lietuvis jau dėl kamuolių negriūva maksimaliai. Čia yra trenerio užduotis atrasti mygtukus ir pasistengti žaidėjus sumotyvuoti, ar su bizūnu, ar saldainiu, eiti per psichologiją. Gal atrasi ne maksimalią koncentraciją, bet arti tokios.

Manau, kad dabartinis Citadele KMT formatas jau kažkiek išsikvėpęs, jo pokyčiai duotų daugiau motyvacijos. Dabar gavosi, jog grupėje likome antri, gavome „Žalgirį“. Kovoji tik dėl to, kad patektumei, vieta nieko nebelemia ir tai taip pat nepriduoda maksimalios motyvacijos. Jei vieta lemtų būsimą varžovą, žinotumei, dėl ko kovoji, būtų ir žaidimas kitas, neliktų nesvarbių rungtynių.

– Kokį mentalitetą bandysite diegti komandai, kuri ketvirtfinalyje susitiks su Eurolygos klubu – Kauno „Žalgiriu“?

– Visada sakau, kad rungtynės, kurios kažkam pasirodo neįdomios, sukelia riziką traumoms. Nemanau, kad kažkuris nori gauti traumą, ypač mače, kai nesi favoritas. Kitą vertus, tai yra „Žalgiris“. Čia tau galimybė parodyti savo jėgą, ar tu gali luptis aukščiausiame lygyje. Man asmeniškai kaip žaidėjui buvo visada šventė žaisti su „Žalgiriu“ ar „Rytu“. Tą ir bandysiu diegti. Tai jau yra principinės rungtynės. Dažniausiai žaidėjams principai yra tada, kai jie žaidžia prieš buvusį savo klubą, bet manau, kad čia turėtų būti dar daugiau nei principai. Tai – puikiai atrodanti Eurolygos komanda, kas gali būti daugiau?

– Kokių būdų matote, kaip patampyti nervus „Žalgiriu“ ar juos pasigauti bent jau vieneriose rungtynėse? Kaip šiauliečiai gali kabintis į šią seriją?

– Būčiau blogas treneris, jei sakyčiau, kad būdų nematau. Jei taip būtų, tada tegul jie atvažiuoja, paruošime stalą, pasėdėsime ir išsiskirstysime (Juokiasi). Matau būdus ir bandysiu naudoti. O kiek ir kaip jie veiks, yra klausimas. Pernai visai smagiai su jais špagavomės Citadele KMT pusfinalyje. Buvo ir taip, kad pirmavome. Norisi atnešti šventę bent savo Šiaulių sirgaliams. Neabejoju, kad jų susirinks daug.

– Jei atvirai, kurių oponentų prieš Citadele KMT burtus norėjote pats?

– Pasakysiu atvirai, net pamiršau, kad tą dieną traukiami burtai (Juokiasi). Kažkas treniruotėje sako: „Žalgirį“ gavome. Sakau: ką „Žalgiris“? Čia lyg du krepšeliai: gauni „Žalgirį“ – tikriniesi su stipriu varžovu, įdomu ir pačiam kaip treneriui, tavo galimybės patekti į finalo ketvertą mažėja, bet nėra nulinės. Juolab, klubas džiaugiasi, nes tai – uždarbis. O kitas krepšelis – jau kitos komandos, su kuriomis galėtumei luptis ilgiau ir šansai padidėtų. Gavome „Žalgirį“, yra šventė, yra įdomu, klubas patenkintas, pliusų irgi nemažai.