D.Adomaitis išskyrė tiek fizinį, tiek emocinį nuovargį: žaidėjai kartais bėgioja "mediniais" veidais

Stringantis ir gęstantis raudonasis Vilniaus „Ryto“ automobilis sezono finiše neatlaiko žaliojo Kauno „Žalgirio“ garvežio tempo.

Visą sezoną stabilumo stokojusi, o jo pabaigoje dar ir traumų išretinta sostinės ekipa pralaimėjo ir antrąsias Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo rungtynes, o serijoje iki trijų pergalių atsilikdama jau 0-2 atsidūrė ant prarajos ribos – „Rytui“ bus būtina šeštadienį laimėti Kaune, antraip šios komandos sezonas bus baigtas, rašo Alfa.lt.

Jau ir taip su trumpa rotacija sezoną mėginę užbaigti vilniečiai antradienį neteko dar ir atsinaujinusios čiurnos traumos skausmus pajutusio D.J. Seeley, o tik prieš pat susitikimą paaiškėjo, kad rungtyniauti galės ir Mindaugas Girdžiūnas.

Tad iš esmės Dainius Adomaitis galėjo remtis vos šešiais sveikais ir patyrusiais krepšininkais, „ant vienos kojos“ 14 taškų surinkusiu M. Girdžiūnu ir keliais jaunesniais bei spragas užkamšyti mėginusiais žaidėjais.

„Vėl tokia pati pradžia kaip ir Kaune, – po susitikimo rungtynes konstatavo D. Adomaitis, kurio ekipa jau pirmajame kėlinyje varžovus paleido 15 taškų skirtumu. – Tą koncentraciją gynyboje, apie kurią kalbėjome ir prieš seriją, ir prieš rungtynes, kad „Žalgiris“ kiekvieną tavo klaidą gynyboje bando bausti savo stipriosiomis pusėmis, šiandien jau pats pirmas momentas rungtynėse buvo geriausias mūsų koncentracijos pavyzdys – prašokome pro White‘ą ir leidome jam įdėti iš viršaus.

Žaidžiant prieš tokį priešininką šitų momentų buvo tikrai per daug. Ir pirmose rungtynėse turėjome šią problemą, ir šiandien. Jie baudžia kiekvieną kartą. Čia ta koncentracija gynyboje yra pagrindinis dalykas.

„Žalgiris“ nuo pat rungtynių pradžios laikė labai aukštą tempą, versdami mus bėgti į abi puses ir kažkuriuo momentu „nulaužė“ mus su tuo fiziškumu, mums pradėjo stigti ir jėgų.“

– Šarūnas Jasikevičius taip pat pastebėjo, kad antradienį „Rytas“ kovojo labiau. Ko šiandien pritrūko?

– Viskas krepšinyje prasideda nuo gynybos. Jeigu gynyboje vieną kitą kartą gerai sustabdai priešininkus, pelnai lengvesnių taškų greitajame puolime, tai atsiranda ir emocijos. Bet mes gynyboje pridarėme begalę individualių klaidų leisdami žaisdami su stipriomis rankomis, prašokdami pro žaidėjus, ties kurių metimai galime rizikuoti.

Pirmoje pusėje buvo labai geras momentas, kai įmetėme, apsigynėme, tada dar įmetėme, tačiau praleidome taškus greitajame puolime, o tuomet padarėme klaidą išsimesdami kamuolį iš užribio. Taip gavome „Žalgirio“ spurtą 4:0 atgal.

Kai „Žalgiris“ yra pabėgęs daugiau negu 10 taškų, su juo žaisti yra labai sunku. Turi žaisti „arčiau“, tada bus ir emocija. Faktas, kad kai kurie žaidėjai žaidžia per daug minučių, tai jau yra sezono pabaiga ir su emocijomis tikrai yra nelengva. Bet čia kiekvieno darbas atskirai.

– Ko neteko „Rytas“, praradęs D.J. Seeley?

– Manau, kad netekome to vieno žaidėjo, aplink kurį sukdavosi mūsų žaidimas kalbant apie kūrybą. Šioje serijoje mes negauname iš savo įžaidėjų to, ko norime. Bandome įvairius variantus, bet negauname. Čia yra pirmiausia priešininkų nuopelnas – gynyboje jie kartais mus nustumia į tokias vietas, kad „neįeiname“ ten, kur turime būti su kamuoliu. Mūsų įžaidėjai yra pastoviai spaudžiami, o čia yra pagrindinė mūsų problema.

– Ar D.J. Seeley galės žaisti šeštadienį?

– Pažiūrėsime rytoj.

– Kokių dar rezervų galite rasti kitoms rungtynėms?

– Kaip tik kalbėjome su treneriais, kad galbūt bandyti daugiau rizikuoti, įsitraukti jaunus žaidėjus į rotaciją, o ją daryti kas dvi-tris minutes. Buvo labai geras pastebėjimas dėl emocinės mūsų būklės, nes žaidėjai kartais bėgioja su „mediniais“ veidais.

– Edgaras Ulanovas per pirmąjį kėlinį pelnė 16 taškų – ar kažkas neveikė jūsų gynyboje?

– Faktas, kad Ulę paleidome į stipriąsias puses. Negali būti taip, kad jis žaidžia nugara į krepšinį ir paleidžiame jį į kairę pusę, o jis ramiai meta savo metimus kaire ranka. Gal truputį rizikos buvo, bet čia daugiau būtų mūsų klaidos, jo atkovoti kamuoliai puolime taip pat.

– Prieš rungtynes buvo neaiškumu ir dėl Mindaugo Girdžiūno – kiek jis buvo pasiruošęs rungtyniauti?

– Mindaugą galiu tik pagirti – šaunuolis, parodė charakterį. Viskas sprendėsi po apšilimo, tad šaunuolis, ačiū jam. Priėjęs pasakė, kad „galiu žaisti ir žaisiu“. Tai yra labai svarbu.