D.Dulkys: žinau, kad treneriai ir sirgaliai iš manęs tikisi daugiau

Kai visi komandos draugai jau traukė rūbinės link po vakarinės treniruotės antradienį, "Lietuvos ryto" gynėjas Deividas Dulkys su treneriu Dainiumi Adomaičiu liko pamėtyti į krepšį. Tritaškiai metimai skriejo vienas po kito.

Papildomi metimai po treniruočių. Ar dažnai užsibūnate salėje? – Alfa.lt paklausė krepšininko.

Dažniau tai darau prieš treniruotę. Tačiau kartais pasilieku ir po treniruotės. Ir ne tik aš vienas tai darau, pasilieka ir kiti jauni žaidėjai. Žinoma, kai keliaujame, tam laiko neturiu... Šie metimai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Visi metikai žino, ką reiškia raumenų atmintis metimo metu, todėl stengiuosi kuo dažniau mesti.

Per treniruotes, atrodo, savo jėgų negailite.

Niekada nebuvau žaidėjas, kuris tausotų save. Visada viską atlieku pilna jėga. Todėl žinau, kad patobulėsiu. Talento juk didelio neturiu, viskas pasiekta tik juodu darbu.

Labai savikritiškas požiūris.

Tiesiog žinau, kaip yra, žinau, ką dariau, kad patekčiau ten, kur esu.

Persikėlėte iš JAV į Europą. Manote, kad jau spėjote prisijaukinti europietišką krepšinį?

Po truputį pradedu priprasti, tiesiog man trūksta pasitikėjimo savimi. Atrodo, kad eičiau ir kalnus versčiau, tačiau nesigauna. Sunkiai įsibėgėju.

Ar esi patenkintas savo vaidmeniu "Lietuvos ryte"?

Pats nesu patenkintas savo pasirodymu. Norėčiau atrodyti geriau, žinau, kad ir treneriai, ir sirgaliai iš manęs tikisi daugiau. Pats iš savęs to tikiuosi. Noriu įnešti energijos komandai tiek puolime, tiek gynyboje. Nesu patenkintas, tačiau reikia dirbti.

Ar galėtumėte palyginti NCAA ir Eurolygą?

Tai tarsi diena ir naktis. Eurolygoje žaidžia krepšininkai, kurie uždirba milijonus. Jie anksčiau žaidė NBA, o aš anksčiau žaisdavau prieš vaikus, kurie tik turėjo galimybes patekti į NBA. Vyrų krepšinis yra visiškai kitoks.

Ką pačiam reiškia žaisti ir gyventi Lietuvoje?

Buvau jau atpratęs nuo Lietuvos (juokiasi). Tiek vasaras, tiek mokslo metus praleisdavau JAV. Manau, kad dabar jau esu apsipratęs, tik sniegą jau seniai bemačiau.

Ir akcentas beveik pradingo...

Buvau atpratęs kalbėti lietuviškai. Lietuviškai kalbėdavau tik telefonu labai trumpai. Tik atvažiavęs į Lietuvą pastebėjau, kad sunku rinkti žodžius. Teko kalbėti labai lėtai, kad tik nepamirščiau kokio žodžio. Dabar komandoje kalbu lietuviškai ir angliškai. Su sužadėtine, kuri gyvena su manimi, bendrauju angliškai...

Kokį įspūdį Lietuva paliko sužadėtinei?

Jai patinka Vilnius. Kol kas viskas gerai. Ji nebuvo mačiusi sniego. Džiaugėsi, kai snigo. Suprantu, ką ji jaučia, nes JAV turėjau komandos draugų, kurie taip pat nebuvo matę sniego. Svarbu, kad nebūtų žiauriai šalta.

Amerikiečiams "žiauriai" – tai čia kiek?

Man -15 laipsnių jau šalta, jai ir -3 buvo šalta.

Artėja Kalėdos. Kokios yra D. Dulkio svajonės?

Dabar? Aš turiu tik komandines svajones, niekada neturėjau savanaudiškų svajonių. Dabar noriu, kad komanda patektų į kitą Eurolygos etapą. Noriu, kad mums pradėtų sektis.