D. Lavrinovičius: žaidėme agresyviai, nes latviai kalbėjo apie pergalę prieš mus

Elegantiškai išspręsti ginčo tarp kaimynų Lietuvos rinktinė nesugebėjo, todėl penktadienį Jono Kazlausko auklėtiniams beliko džiaugtis tuo, jog patraukti latvius sau iš kelio pavyko raumenų ir centimetrų dėka. Rungtynes, kuriose netrūko grubių epizodų, lietuviai laimėjo 67:59. „Malonu, kad iškovojome pergalę, bet, vertinant žaidimą, yra daug ką taisyti ir dėl ko išgyventi“, – sakė Darjušas Lavrinovičius.

Nors pagal visus krepšinio logikos dėsnius, rungtynės tarp dviejų labai skirtingų komandų turėjo būti rezultatyvios, nutiko priešingai.

Lietuviams sunkiai sekėsi išnaudoti savo priekinės linijos pranašumą puolime, tuo tarpu latviai iš toli šaudė pro šalį. Supratę, kad baudos aikštelėje kalnų nenuvers, Latvijos krepšininkai metė dar daugiau tritaškių nei įprastai (31), bet iš jų taiklūs buvo vos 8-i (26 proc.). Tuo tarpu kovoje dėl atšokusių kamuolių Lietuvos rinktinės persvara buvo daugiau nei akivaizdi – 48:26.

„Žaidėme kietai, agresyviai gynėmės, nes žinojome, kad latviai ne šiaip sau kalba apie norą mus įveikti. Jiems tai būtų didžiausia šventė. Jie irgi mums nedavė laisvai žaisti, bet dėl mažo rezultatyvumo turime kaltinti save: turime geriau skaityti žaidimą, ieškoti varžovų silpniausių pusių ir jas išnaudoti. Be abejo, susikalbėjimo puolime dar nėra, bet jis jau atsiranda ginantis: daugiau kalbame tarpusavyje, vis labiau žinome, ką daryti“, – įvykius aikštėje vertino D. Lavrinovičius.

Skaudžiausiai dėl kietos kovos nukentėjo Renaldas Seibutis, kuriam pirmame kėlinyje antakį prakirto Dairis Bertanis. Žaizda gynėjui buvo čia pat susiūta, ir po didžiosios pertraukos jis grįžo į aikštę.

„Po smūgio sąmonės praradęs nebuvau, tik pajaučiau stiprų skausmą. Skauda, kraujuoja, bet nieko baisaus. Rytoj laukia poilsio diena, pasigydysime ir atgal į darbą. Ne pirmą kartą taip atsitinka, turbūt ir ne paskutinį“, – nedejavo R. Seibutis.