D.Motiejūnas: džiaugiuosi, kad padarėme šventę (J.Kazlausko, R.Javtoko komentarai)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, Europos čempionate iškovojusi sidabro medalius, sutikta čempioniškai. Vilniaus Rotušėje tūkstantinė minia plojo savo herojams, o po oficialios renginio dalies krepšininkai duoklę atidavė ir žurnalistams. Kalbinti žaidėjai ir vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas, atslūgus kartėliui dėl pralaimėto finalo, sakė, kad pasiekta puiki pergalė.

Rinktinės kapitonas Robertas Javtokas savo kolekcijoje turintis ir Europos čempionato bronzos medalį, mano, kad kiekvienas medalis yra svarbus.

„Jaučiamės laimingi. Kiekvienas medalis reiškia, kad buvo įdėta daug darbo. Esu ne pirmi metai rinktinėje, galėjau jau turėti visų medalių kolekciją (2003 metais R. Javtokas nežaidė rinktinėje dėl motociklo avarijoje patirtų sužalojimų, – DELFI). Norėjau dabar aukso, bet...“, – nosies nenukabina kapitonas.

J. Kazlauskas tuo tarpu pripažįsta, kad jeigu kas nors būtų pažadėjęs sidabro medalius prieš čempionatą – komanda būtų apsidžiaugusi.

„Antra vieta nedėkinga. Trečia vieta yra žemiau, bet čempionatą baigi laimėjęs. Atvirai, jei kas sakytų, kad prieš čempionatą būsime antri, apsidžiaugtume. Todėl dabar ir džiaugiamės“, – pasiekimo nesumenkino treneris.

Visi rinktinės krepšininkai sunkiai rado progą pabendrauti vieni su kitais ir artimaisiais, nes juos graibstė žurnalistai. Vienas iš daugiausiai dėmesio sulaukęs rinktinės narys Donatas Motiejūnas pergalę skiria paprastiems žmonėms.

„Tai kažkas fantastiško (rinktinės sutikimas, – DELFI). Man yra malonu ir džiaugiuosi už visą komandą. Gaila, kad jau reiks važiuoti į klubus ir pradėti sezoną. Džiaugiamės, kad padarėme šventę, bet norėjosi dar daugiau. Pats stengiuosi atiduoti duoklę Lietuvai. Tie pasiekimai yra paprastiems žmonėms, tiems treneriams, kurie mus ugdė, stengėsi, dirbo ir jiems netrūko laiko“, – kalbėjo Hjustono „Rockets“ klubo puolėjas.

Rinktinės žaidėjai turėjo atlaikyti ne tik žurnalistų dėmesį. Prie Rotušės išėjimo jų laukė minia aistruolių, neišsiskirsčiusių po sutikimo iškilmių ir kantriai tikėjusių, kad galės gauti savo dievaičių autografą.