D.Šalenga apie trenerio darbą: turiu kitokią nuomonę, bet jos neperšu

2018 m. pareiškęs baigiantis krepšininko karjerą, Dainius Šalenga jau žinojo, kuo toliau norės būti. 2003 m. Europos čempionu su Lietuvos rinktine tapęs žaidėjas svajojo apie trenerio darbą ir ši svajonė išsipildė, kai prieš metus jis buvo pakviestas į Prienų „CBet“ komandą dirbti vyriausiojo trenerio Manto Šerniaus asistentu.

Prienų klubo vadovai liko patenkinti trenerių štabo darbu, todėl jiems suteiktas pasitikėjimas vesti komandą į priekį ir 2020–2021 m. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezone.

Apie savo debiutinį sezoną trenerio asistento pareigose 43 metų D. Šalenga kalba kukliai.

„Esu asistentas. Vadinasi, mano atsakomybė – ribota. Panašiai ir įsivaizdavau tą darbą, juk mačiau trenerio darbą iš šalies, – sakė buvęs krepšininkas. – Labai didelių netikėtumų ar atradimų nebuvo. Tiesiog skiriasi specifika. Ir dirbdamas išsigrynini tam tikrus dalykus.“

Paklausus, ar sunku buvusiam krepšininkui sėdėti ant suolo ir stebėti, kaip rungtyniauja kiti, atsakė: „Visos rungtynės skirtingos. Nedariau didelių analizių nei būdamas žaidėjas, nei dirbdamas treneriu. Krepšinį žaidžiau 20 metų, o asistentu buvau tik metus. Žinoma, pačiam įdomiau dalyvauti įvykių sūkuryje.“

Debiutavęs trenerio pareigose, pašnekovas teigė puikiai suprantantis, kodėl treneriai per rungtynes taip nervinasi, neretai ir vieną kitą riebų žodį pasako.

„Kai kurie treneriai nesikeikia. Čia tokia darbo specifika. Vienos emocijos užplūsta būnant krepšininku, kitos – treniruojant. Sunku išlikti ramiam, kai emocijos kunkuliuoja aikštelėje“, – sakė D. Šalenga.

Jis neslėpė, jog ir pačiam neretai užverda emocijos, tai priklauso nuo konkrečių rungtynių. „Bet reikia save suimti į rankas ir kontroliuoti emocijas. Vyriausiasis treneris yra pagrindinis trenerių štabe, o mes, asistentai, elgiamės santūriau“, – tikino D. Šalenga.

Savo antrą trenerio darbo sezoną D. Šalenga pradės pabaigęs mokslus Lietuvos sporto universitete (LSU). Šių metų birželio viduryje jis įgijo krepšinio treniravimo ir valdymo studijų magistro laipsnį.

Būnant krepšininku likimo ženklai ne kartą rodė, kuriuo keliu turėtų pasukti D. Šalenga. Prisiminkime 2010 m. LKL finalą, kai jo įkarštyje Vladimiro Romanovo netikėtu sprendimu Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas buvo pašalintas, ir komandos žaidimui teko vadovauti tuomet kapitono pareigas ėjusiam D. Šalengai.

„Žaidėjams per karjerą tai retai nutinka. Tuomet buvo nestandartinė situacija. Teko imtis tos „duonos“, – dešimties metų senumo įvykį prisiminė D. Šalenga.

Teko ir praėjusį sezoną trumpam būti vyriausiuoju Prienų klubo treneriu, kai klubo strategas M. Šernius buvo išvykęs dirbti su šalies moterų rinktine.

„Asistentai gali ir per treniruotes, ir per varžybas pavaduoti, ir treneriui susirgus ar kai treneris išvaromas iš aikštelės. Asistentai turi būti pasirengę tokiems dalykams. Tai nebuvo tai, ko nesitikėjau“, – ramiai komentavo buvęs krepšininkas.

M. Šernius Alfa.lt yra prisipažinęs, kad jam patinka treneriai, kurie turi savo nuomonę. D. Šalenga būtent toks ir yra.

„Visada vyksta diskusija. Vyriausieji treneriai nori, kad asistentai generuotų idėjas, o ar jas pritaikyti – sprendžia vyriausiasis treneris, – kalbėjo D. Šalenga. – Analizuojant savo ir priešininkų žaidimą kyla klausimų, kaip vieną ar kitą situaciją interpretuoti. Kartais dėl vienos situacijos būna trys skirtingos nuomonės. Ir visi stengiasi įrodyti ir argumentuoti, kodėl yra būtent taip. Turiu kitokią nuomonę. Aišku, būna, kai nuomonės sutampa. Jei argumentuotai įrodau, kad toje situacijoje sprendimas yra teisingas, treneris pasirenka būtent tą sprendimą. Bet savo nuomonės neperšu. Treneris gali pasirinkti, kokį nori, variantą. Asistentai turi pateikti savo nuomonę ir argumentus.“

Per krepšininko karjerą D. Šalenga žaidė Vilniaus „Sakaluose“, Kauno „Žalgiryje“, Žeronos „Akasvayu“, Kijevo „Budivelnik“, Prienų „Rūdupio“, Panevėžio „Lietkabelio“, Utenos „Juventus“ ekipose. Paklausus, kurie treneriai jam padarė įtaką, buvęs krepšininkas atsakė neminėdamas pavardžių: „Skirtinguose etapuose buvo skirtingi treneriai. Tobulėjant stengdavausi sužinoti ką nors naujo. Nebuvau tas žaidėjas, kuris viską mokėjo, tačiau stengiausi įsisavinti informaciją ir augti kaip žaidėjas. Ne su visais treneriais sutikdavau. Kiekvienas turi savo filosofiją. Stengiausi būti imlus, pasiimti viską, kas geriausia. Aišku, turėjau kritinį mastymą, bet krepšinis yra komandinis žaidimas, stengdavausi būti komandinio stiliaus žaidėjas.“

D. Šalenga neabejoja, jog kada nors pasieks ir kitą karjeros etapą – vyriausiojo trenerio darbą. „Manau, iki to etapo kada nors prieisiu. Tik klausimas – kada. Svarbiausia, kad dirbu mėgstamą darbą sporto šakoje, kurioje praleidau daug laiko“, – teigė pašnekovas.

Prienų „CBet“ ekipos vyriausiasis treneris M. Šernius apie D. Šalengą, su kuriuo dirba jau antrą sezoną, atsiliepė itin palankiai.

„Būdamas krepšininku, Dainius matė ne vieną aukšto lygio trenerį, Eurolygos trenerius. Žino visas nerašytas taisykles. Daug dalykų jo nereikėjo mokyti, – Alfa.lt sakė M. Šernius. – Kiek turėjau asistentų – Mindaugas Brazys ar Tomas Rinkevičius, su visais asistentais elgiausi pagarbiai. Būdavo, su D. Šalenga nuomonės ir sutapdavo, ir išsiskirdavo. Vyko sveika diskusija prieinant prie išvadų. Man nepatiktų turėti asistentą, kuris visąlaik tik pritartų. Reikia, kad būtų ir kita nuomonė, kad vieną ar kitą situaciją pamatyčiau ir kitu kampu. Dainius davė ne vieną idėją, kuri, manau, padėjo komandai ir žaidėjams.“