D.Songaila: "Divacas - tai 36-erių metų vaikas"

Darius Songaila šį sezoną kovos dėl NBA čempiono žiedo. "Sacramento Kings" klubas, kuriam atstovauja lietuvis puolėjas, yra tarp pagrindinių favoritų tapti stipriausios pasaulio lygos pirmenybių nugalėtoju.

Kai traumą gavo Bradas Milleris, o Chrisas Webberis dar nebuvo baigęs reabilitacijos kurso, Darius tapo pagrindiniu "Kings" sunkiuoju krašto puolėju. Per septynerias rungtynes jis vidutiniškai praleisdavo aikštelėje po 33 minutes, per kurias pelnydavo 11,9 taško ir atkovodavo 7,3 kamuolio. "Sport-express" korespondentas pasiteiravo, kaip NBA sekasi lygos naujokui.

- Žinoma, aš nenorėjau, kad B.Milleris išeitų iš rikiuotės. Su juo mūsų komanda stipresnė. Tačiau trauma yra trauma. Ir aš patenkintas, kad man pavyko kažkiek jį pakeisti.

- Kol B.Milleris gydėsi traumą, jūs aikštelėje praleisdavote labai daug laiko - po 30 minučių ir daugiau.
- Kai jauti, kad treneris tavimi tiki, žaidi visiškai kitaip. Nelieka tos kojas ir rankas kaustančios baimės, pergyvenimo, kad po mažiausios klaidos būsi nedelsiant pakeistas.

 - Būdamas 26-erių metų, jūs jau pakankamai pažaidėte aukštame lygyje - ir NCAA, ir Europoje. Tačiau NBA - visgi aukščiausias krepšinio pilotažas. Ar sunki buvo pradžia šioje lygoje?
- Jei debiutuoji lygoje, nesvarbu, Rusijoje, Eurolygoje ar NBA, tu visada būsi naujokas. Ir 20, ir 35 metų. Turėjau išmokti visas taktines schemas, pažinti partnerius ir, kiek įmanoma, varžovus. Taip pat prisideda milijonas visokių niuansų, kuriems irgi reikia skirti dėmesio. Pradžioje buvo labai sunku. Tačiau partneriai man aktyviai padėjo. Tai palengvino adaptaciją.

- Ar galite pateikti kokį nors pavyzdį nors iš jūsų minėtų niuansų?
- Prašom. Tarkim, mums tenka daug skraidyti ir keisti laiko juostas. Jei vykstame į Vakarų pakrantę, viešbutyje būname 2-3 valandą nakties. Reiškia, reikia mokėti teisingai ilsėtis ir užmigti skirtingu laiku. Kitaip nuovargis atsilieps tavo žaidimui. Juk NBA komandos žaidžia praktiškai kas antrą dieną. Kai tik pradėjau daugiau laiko praleisti aikštelėje, iš karto pajutau visą apkrovų sunkumą. Tiesiog nesuprantu, kaip vaikinai, žaisdami 35-40 minučių per rungtynes, atlaiko 82 susitikimus per sezoną.

- Kiek puolimo kombinacijų turi "Kings"?
- 10-12 pagrindinių. Kiekviena turi 3-4 variantus. Priklausomai nuo situacijos.

- Ar yra kombinacija specialiai Songailai?
- Kol kas nėra.

[nuotrauka2]- Buvo susitikimų, kuriuose jūs atkovodavote po 10 ir daugiau kamuolių. Tačiau sezono vidurkis yra kur kas mažesnis - apie 3.
- Jei žaidi po 35-40 minučių, tiesiog privalai atkovoti tuos kamuolius. O štai per 10-12 minučių pasižymėti kur kas sunkiau.

 - Mačiau "Sacramento" - "Minnesota" rungtynes, kuriose jūs 32 minutes kovojote su Garnettu. Kaip manote, jį įmanoma sustabdyti?
- (Juokiasi.) Neįmanoma. Aš labai stengiausi, lyg ir sužaidžiau neblogai, tačiau Kevinas vis tiek surinko 22 taškus ir sugriebė 24 atšokusius kamuolius. Na, kaip jį sustabdyti?! Tokio lygio krepšininkų pasaulyje yra vos keletas.

- Iki "Wake Forest" universiteto jūs metus mokėtės amerikietiškoje mokykloje. Kodėl?
- Aš atvažiavau metais anksčiau, kad pasirenkčiau stojimo į universitetą egzaminams. Mokiausi ir žaidžiau mokyklos komandoje.

- Ar jūs sekate savo buvusios aukštosios mokyklos komandos pasirodymus NCAA?
- Aš seku kiekvieną "Wake Forest" pasirodymą. Ne tik "Kovo beprotybės" metu, bet ir reguliariajame čempionate. Pavyzdžiui, kai jie laimėjo prieš "Duke", aš paskambinau ir pasveikinau visus su pergale.

- Ar bendraujate su savo buvusiais partneriais iš "Wake Forest"?
- Mus išsklaidė po pasaulį. Vienas žaidžia Ispanijoje, kitas - Italijoje, trečias - NBDL. Tačiau nuolat palaikome ryšį per elektroninį paštą.

- Kai "Kings" užbaigdavo atakas Toronte, vienoje iš tribūnų kildavo toks triukšmas, jog atrodė, kad iš Sakramento į Kanadą atvyko didžiulė sirgalių grupė. Tačiau paaiškėjo, kad visi tribūnoje buvo pasipuošę jugoslaviškomis spalvomis ir palaikė serbus iš jūsų komandos - Stojakovičių ir Divacą. Taip būna visoje Amerikoje?
- Ne. Tik tuose miestuose, kur gyvena daug serbų. Pavyzdžiui, Niujorke ir Čikagoje.

[nuotrauka1]- Kokie jūsų santykiai su Divacu ir Stojakovičiumi?
- Tai, kad perėjimas iš europietiškojo krepšinio į amerikietiškąjį man buvo gana neskausmingas, - pirmiausia, jų nuopelnas. Ir Vlade, ir Predragas man daug padėjo ir aikštėje, ir už jos ribų. Aš jiems be galo dėkingas.

- Žiūrėdamas, kaip jūs su Divacu, atlikę keletą perdavimų vienas kitam po "Toronto" krepšiu, "išmaudėte" visą gynybą, aš nejučia pagalvojau: turbūt žaisti vienoje komandoje su šiuo serbu - vienas malonumas.
- "Kings" atakos atrodo taip efektingai pirmiausia dėl to, kad mes turime Divacą. Jis atlieka tokius perdavimus, kad varžovai serbo neutralizavimui būtinai skiria papildomus resursus. O tai reiškia, kad likusiems keturiems "Kings" žaidėjams lieka daugiau laisvės manevrams. Beje, pačiam Divacui visi tie dvigubos ar trigubos gynybos variantai didelio įspūdžio nepalieka. Jis vis tiek sugeba atlikti perdavimus-šedevrus.

- Divacas garsėja kaip pats linksmiausias NBA žmogus. O aikštelėje jis toks pat?
- Vlade - tai 36-erių metų vaikas. Krepšinis jam - ne darbas, o malonumas. Tiesa, jei reikia žaisti rimtai, jis visada ypatingai susikaupęs. Tačiau jei "Kings" pirmauja virš 20 taškų, Divacas atsipalaiduoja ir pradeda išdykauti.

- Ar jūs su savo serbais bendraklubiais aptarinėjote pastarąjį Europos čempionatą, pasibaigusį Lietuvos rinktinės pergale? Ar serbai stengiasi išvengti pokalbių šia tema?
- Pajuokavome kažkada sezono pradžioje, ir tuo viskas baigėsi. Aš ir pats nebuvau linkęs grįžti prie turnyro Švedijoje. Juk sekantis Europos čempionatas vyks Belgrade. Nenorėčiau, kad ten serbai man primintų juokelius Amerikoje.

- Ar jums teko bendrauti su kitu buvusiu CSKA žaidėju - Andrejumi Kirilenka?
- Kiekvieną kartą, kai žaidėme su "Jazz", mums pavykdavo pasikalbėti, deja, ne daugiau. Andrejus - šaunuolis. Šį sezoną žaidžia "penketui". Jo dalyvavimas "Visų žvaigždžių" rungtynėse - puikiausias to patvirtinimas.

- O jūs žiūrėjote "Visų žvaigždžių" rungtynes?
- Ir rungtynes, ir visus konkursus - per televiziją. Liko pojūtis, kad tapau per daug ištempto šou liudininku. Gali būti, kad jei pats dalyvaučiau salėje, įspūdis būtų visai kitoks.

- Kodėl po Lietuvos rinktinės pergalės Europos čempionate jūs vienintelis iš jos žaidėjų patekote į NBA?
- Kiek aš žinau, iki Europos čempionato pradžios visi žaidėjai jau turėjo pasirašytus kontraktus. Tokiais atvejais NBA klubai, jei nori įsigyti krepšininką, turi išmokėti dideles kompensacijas Europos komandoms. Tikiuosi, jau artimiausiu metu situacija pasikeis, ir mano partneriai rinktinėje pateks į Amerikos lygą.