D.Tarvydas: trijulių krepšinyje jei pralaimi, žinai, kad pats pralaimėjai (INTERVIU)

Turbūt kiekvienas krepšininkas svajoja pelnyti lemiamus taškus, po kurių komandai atitenka čempionės titulas. Darius Tarvydas tai padarė praėjusį savaitgalį „Hoptrans 3x3“ turnyro finale Palangoje. Jis surinko paskutinius 4 taškus, lėmusius Utenos „Juventus“ pergalę 21:19 mače su Šakių „Vyčiu-Gulbele“. Puolėjas ėmėsi iniciatyvos tada, kai uteniškių padėtis atrodė labai sunki. Pasak D.Tarvydo, trijulių krepšinis tuo ir žavus, kad reikia žaibiškai priimti sprendimus, nelaukiant patarimų iš šalies, trenerio.

Kadangi Lietuvos krepšinio lygos sezonas buvo nutrauktas dar kovą, populiariausio Lietuvoje žaidimo gerbėjai ilgai laukė, kada vėl galės pasimėgauti žaidimu. Laukė iki liepos, kol sulaukė ne didžiojo, o trijulių, krepšinio kovų. Žaidimas trys prieš tris yra kitoks nei penki prieš penkis, tačiau turnyro dalyvių gretose buvo daug žinomų pavardžių. Trijulių krepšinį išbandė Jonas Mačiulis, Artūras Jomantas, broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

Dalis komandų, nors ir turėdamos LKL klubų pavadinimus, į turnyrą delegavo žaidėjus iš antrojo diviziono - Nacionalinės krepšinio lygos. „Juventus“ pasielgė kitaip. Utenos klubui atstovavo krepšininkai, gynę komandos garbę ir LKL: D.Tarvydas, Ignas Vaitkus, Gintautas Matulis, Vytautas Šulskis bei Žygimantas Skučas. Pastarasis lemiamose kovose nedalyvavo dėl traumos.

Tarp turnyro dalyvių buvo ir geriausia Lietuvos trijulių komanda „Vytis-Gulbelė“, tačiau uteniškiai pasistengė, kad ji nepateisintų favoritės statuso. „Juventus“ krepšininkų pergalės tikrai negalima vadinti atsitiktinumu. Jie laimėjo pirmąjį ir antrąjį atrankos etapus, o trečiajame pasiekė finalą, kuriame nusileido „Vyčiui-Gulbelei“. Finaliniame etape, kuriame dalyvavo 8 iš 12 turnyre startavusių komandų, uteniškiai laimėjo visas rungtynes.

Tiesa, lemiamose rungtynėse dėl čempionų titulo ir nugalėtojams skirto 15 tūkst. eurų prizo viskas kybojo ant plauko. Šakių komanda panaikino 5 taškų atsilikimą ir mačo pabaigoje pati turėjo 2 taškų persvarą. Tuomet ir atėjo D.Tarvydo valanda. Tiksliau, minutė. 28-erių puolėjas įmetė iš po krepšio su varžovo pražanga. Viršijus 6 pražangų limitą, trijulių krepšinyje skiriami du baudų metimai. D.Tarvydas pataikė abu, o tada, „Juvei“ apsigynus, dar kartą prasiveržė po krepšiu ir padėjo tašką. Nenuostabu, kad būtent D.Tarvydas buvo pripažintas naudingiausiu viso turnyro krepšininku.

- Per keturis etapus „Juventus“ pralaimėjo tik vienerias rungtynes. Kokios priežastys leido taip dominuoti, kur buvo jūsų komandos stiprybė? - paklausėme D.TARVYDO.

- Visų pirma, mes rimtai pasižiūrėjome į šį turnyrą, ruošėmės jam daugiau nei mėnesį. Prisidėjo ir tai, kad aš bei G.Matulis esame žaidę 3x3 krepšinį. Žinojome niuansus, galėjome modeliuoti žaidimą. Be abejo, pati didžiausia stiprybė tame, kad turėjome šiam sportui puikiai tinkančius krepšininkus. Manau, kad trys prieš tris krepšiniui puikiai tinka ir I.Vaitkus, ir V.Šulskis, ir Ž.Skučas. Be to, komandoje buvo gera atmosfera, puikiai sutarėme.

- Ar krepšininkams, iki tol nežaidusiems trys prieš tris, prireikė daug laiko suprasti šio žaidimo specifiką?

- Visi esame profesionalai, bet mėnesio vis tiek reikėjo. Iki šių varžybų žaidėme kituose dviejuose turnyruose Lietuvos 3x3 čempionate. Jautėsi, kad žaidimas truputį nesiklijuoja, reikėjo laiko priprasti. Tačiau, kai prasidėjo „Hoptrans 3x3“ turnyras, nuo pradžios žaidėme puikiai. Visi spėjo priprasti prie specifikos.

- Daugumai komandų atstovavo Nacionalinės krepšinio lygos žaidėjai, jūsiškei - Lietuvos krepšinio lygos. Ar jautėte skirtumą? Galbūt LKL patirtis žaidėjui suteikia pranašumo, leidžia greičiau įsisavinti subtilybes?

- Sunku pasakyti. Mūsų grupėje buvo nemažai LKL krepšininkų, tik Prienų „CBet“ komanda buvo sudaryta iš NKL žaidėjų. Tačiau jie turėjo nemažai patirties 3x3 krepšinyje, buvo daug žaidę kartu. Buvo tikrai sunku žaisti su „CBet“, šiai komandai netrūko fiziškumo, visa kita irgi buvo gerai. LKL krepšininkų fiziškumas kartais būna didesnis, bet šiame turnyre neskirsčiau žaidėjų į NKL ir LKL krepšininkus. Galų gale, NKL krepšininkai visada turi galimybę pakilti į LKL ir žaisti tokiame lygyje.

- Finale savo komandai pelnėte paskutinius 4 taškus. 3x3 krepšinyje turbūt tenka pačiam žaibiškai apsispręsti, kad imsitės iniciatyvos, joks treneris nei komandos draugai to pasakyti negali?

- Taip, man šis krepšinis tuo ir patinka. Komandoje yra tik keturi žaidėjai ir, jei pralaimi, žinai, kad pats pralaimėjimai, o ne treneris ar kažkokia sistema. Turi pats priimti sprendimus, kovoti už kiekvieną centimetrą. Dėl tų paskutinių taškų, tai tiesiog buvau agresyvus, žaidžiau du prieš du ir įmečiau. Paskui paskutinėje gynyboje pasisekė perimti kamuolį, o puolime kuo agresyviau ėjau krepšio link. Žinojau, kad užtenka vieno taško. Gerai, kad kamuolys įkrito po tokio metimo - kaire ranka, krentant.

- „Juventus“ šiame turnyre ne kartą išsikapstė sunkiose situacijose. Tai lėmė didelis pasitikėjimas savo jėgomis ar prireikė ir sėkmės?

- Nuo pradžios kalbėjome tarpusavyje, kad turime savo žaidimo stilių, aiškiai žinome, ką darome puolime. Kartais gali atrodyti, kad šiame krepšinyje tiesiog gauni kamuolį ir meti tritaškį ar veržiesi. Taip nėra, mes žinome, ką darome vienoje ar kitoje situacijoje, kai kamuolys yra pas vieną ar kitą žaidėją. Kalbėjome, kad visas 10 min. turime žaisti taip, kaip esame susitarę. Ar laimime 5 taškais, ar pralaimime, paskutinėmis minutėmis vis tiek žaidžiame savo žaidimą. Manau, mums tai padėjo ir finale. Nemeluosiu - įtampa jaučiasi, kai sustabdomas laikrodis ir pamatai, kad yra 2 taškų deficitas ir nedaug žaidimo laiko. Tačiau, kai vėl pradedi žaisti, tiesiog žaidi ir laikaisi plano.

- „Vytis-Gulbelė“ buvo vadinama turnyro favorite ir nenuostabu, kad finale žaidėte būtent su ja. O kurios kitos komandos paliko gerą įspūdį?

- Jau minėjau „CBet“. Jiems gal nepasisekė su burtais ir jie nepateko į finalinį turnyrą, tačiau mums buvo tikrai sunku su jais žaisti. Patiko Klaipėdos „Neptūnas“. Žinoma, nustebino Panevėžio „Lietkabelis“, užėmęs trečiąją vietą. Mums su jais teko žaisti gal tik kartą, bet jie nustebino iš gerosios pusės. Kas dar? Šiuo metu negaliu pasakyti, kad dar kažkuri komanda būtų nustebinusi. Tas pats ir dėl atskirų žaidėjų. Vis tiek visus juos pažįstu, todėl nėra, kad kažkuris būtų palikęs ypatingą įspūdį.

- O kokį įspūdį paliko penki prieš penkis krepšinio vilkai - J.Mačiulis, A.Jomantas?

- Gerą įspūdį. A.Jomantą puikiai pažįstu, teko su juo žaisti penki prieš penkis. Jis čia darė tą patį, ką ir krepšinyje penki prieš penkis. Su J.Mačiuliu žaidžiau pirmą kartą. Jis tikrai stiprus krepšininkas su gera technika ir duomenimis. Sunku su juo žaisti, tačiau šiame turnyre, kadangi praleidau vieną etapą, su juo susidūriau tik kartą. Tada jis mums gal netgi padėjo laimėti, nes mėtė per daug skubotų metimų. Tai mums suteikė pranašumo.

- Iškart po finalo sakėte, kad tikite, jog ši komanda sužais dar ne vieną 3x3 turnyrą. Tačiau ar įmanoma suderinti karjerą LKL arba užsienio klube su trijulių krepšiniu?

- Jei tiksliau, tai sakiau, kad aš dar tikrai sužaisiu. Dėl komandos nežinau, negaliu pasakyti už kitus. Tikiuosi, kad dar sužaisiu ir su šia komanda, nes su ja tikrai galime pasiekti gerų rezultatų. O suderinti trys prieš tris ir penki prieš penkis krepšinio karjeras sunku. Pats anksčiau žaidžiau trijulių krepšinį, bet grįžau į žaidimą penki prieš penkis, nes sunku tai suderinti. Jei visą vasarą žaidi trys prieš tris ir keliauji po turnyrus, o paskui reikia pasiruošti sezonui... Sudėtinga. Be to, pagrindiniai 3x3 turnyrai vyksta rugpjūtį, rugsėjį, lapkritį. Dėl to viską suderinti dar sunkiau.

- Dalis žaidėjų gal ir pasuktų į 3x3 krepšinį, bet, norint užsidirbti pragyvenimui, vis tiek tenka žaisti didįjį krepšinį, nori to ar nenori?

- Taip, nors dabar jau galima užsidirbti ir trijulių krepšinyje. Dabar jis yra olimpinėje programoje, pinigai padidėjo ir Lietuvoje pradėta rimčiau į tai žiūrėti. Anksčiau, prieš keletą metų, kai žaidėme trijulių krepšinį, buvome vieniši. Keliaudavome už savo pinigus, niekas mūsų neremdavo, kiek išlošdavome pinigų, tiek išlošdavome. Žaisdavome dėl malonumo, meilės krepšiniui, o pinigai nebuvo dideli. Dabar, manau, jau galima išgyventi ir iš trys prieš tris krepšinio.

- Yra ir kitas masalas - olimpinės žaidynės. Ar turite svajonę jose dalyvauti?

- Be abejo, svajonė yra. Patekti į olimpines žaidynes tikrai būtų svajonės išsipildymas. Tačiau šią vasarą apie tai daug negalvojome, tiesiog ruošėmės šiam turnyrui. Po karantino visi buvome pasiilgę krepšinio. Smagu, kad visi rimtai į tai pažiūrėjome - ir klubas, ir žaidėjai. Puikiai pasiruošėme ir buvo puikūs rezultatai, o dėl olimpinių žaidynių spręsti ne mums.