Dainiui Adomaičiui Prancūzijoje nepatiko tik perdėtas prancūzų punktualumas

Sidnėjaus olimpiados prizininkas Dainius Adomaitis ką tik baigė savo pirmąjį sezoną Prancūzijoje. Nors jo klubas Gravlino-Diunkerko "Maritime" ir nusileido Po Ortezo "Elan Bearnais" krepšininkams PRO A lygos finale 2:0, Prancūzijos pirmenybių sidabrą iškovojęs 30-metis krepšininkas šį sezoną vadina pasisekusiu, kai visa komanda žaidė virš savo galimybių ribos. "Maritime" šįmet neturėjo nei ryškių žvaigždžių, nei didelio biudžeto, tačiau viršijo komandos vadovų lūkesčius - Gravlino-Diunkerko krepšininkai reikiamu metu žaidė tvirtai pasitikėdami savo jėgomis, tyliai ir kantriai siekdami pergalių.

Dainius Adomaitis gyvenimu ir komanda Prancūzijoje liko patenkintas ir nieko nelaukdamas pratęsė sutartį su "Maritime" klubu dar metams. Nors pradžioje Lietuvos krepšininką prancūzai kankino savo perdėtu punktualumu bei etiketu, dabar Doma prie to jau sugeba priprasti ir nebekreipia dėmesio.

Lietuviui mažame Gravlino-Diunkerko miestelyje patinka viskas - mandagūs ir krepšinį išmanantys sirgaliai, klubo vadovybė, maistas, restoranai bei gera miestelio geografinė padėtis - nešvaistydamas daug laiko gali nuvykti į Prancūzijos sostinę Paryžių arba kirsti sieną ir atsidurti Londone ar Briuselyje.

Patenkintas komandos vadovais

- Ar nebuvo sunku po beveik ketverių metų praleistų Lenkijoje palikti šią šalį? - Eurobasket.lt paklausė D.Adomaičio.
- Ne, tikrai nebuvo sunku apsispręsti. Atėjo toks momentas, kada reikėjo arba jau pasilikti (Lenkijoje) ir tai jau turbūt būtų buvę iki karjeros pabaigos, arba papraščiausiai pakeist atmosferą. Tikrai nebuvo sunku.[nuotrauka1]

- Jums teko žaisti Lietuvos, Italijos, Lenkijos, o dabar Prancūzijos klubuose. Kurioje šalyje komandos vadovai geriausiai rūpinasi krepšininkų buitimi?
- Na, nežinau. Manau, kad čia - Prancūzijoje. Vadovai tikrai labai rūpinasi viskuo, labai greitai išsprendžia problemas, gauni tai, ko esi paprašęs.

Doma tikina esąs patenkintas klubo vadovų politika - jie paklusniai rūpinasi savais krepšininkais: "Išpildė visas sąlygas, kurios buvo numatytos kontrakte. Davė automobilį, keturių kambarių butą. Buto dydis priklauso nuo šeimos - būtume tryse, imtumėmė trijų kambarių butą, dabar gyvename keturiese, - juokiasi Prancūzijos vicečempionas. - Gal karjeroje mane lydėjo sėkmė, kad žaidžiau klubuose, kur nebuvo jokių problemų", - svarsto D.Adomaitis.

Žaidimas sparčiai gerėjo

Gravlino-Diunkerko "Maritime" komanda reguliariajame PRO A lygos sezone užėmė 5-ąją vietą, iškovojusi 21 pergalę per 34 rungtynes, o atkrintamosiose varžybose nuo savo kelio šlavė vieną varžovą po kito. Kas lėmė tokį spartų žaidimo kokybės gerėjimą, nepaisant to, kad traumą patyrė klubo lyderis Danny Strongas?

"Kai Danny žaidė, tai keletą metų viskas priklausydavo nuo jo. Jeigu jis žaidžia gerai - komanda laimi, jeigu ne - pralaimi".

- Galima teigti, jog PRO A lygos finalą pasiekėte, nes po Danny Strongo traumos pradėjote žaisti labiau komandinį krepšinį?
- Na, taip. Pasakyčiau, jog tai buvo viena iš priežasčių, nes kiekvienas komandos žaidėjas prisiėmė daugiau atsakomybės sau. Ir tikrai pradėjom žaisti žymiai geriau kaip komanda. Priešininkai turbūt nelabai ir tikėjosi iš mūsų tokio komandinio žaidimo. O kita priežastis, tai yra labai įdomi - prancūzų lygos atkrintamųjų varžybų sistema: žaidi iki dviejų pergalių, pirmosios rungtynės vyksta namuose klubo, kuris reguliariajame sezone užėmė žemesnę vietą. Taigi pirmas varžybas laimi namuose ir išvažiavus išvykoje tau reikia vienas laimėti iš dviejų, o priešininkas negali pralaimėti.
Su tokia sistema susidūriau pirmą kartą ir man buvo labai keista.

- Užėmete antrąją vietą Prancūzijos pirmenybėse. Prieš sezono pradžią kokius tikslus kėlė "Maritime" ekipos vadovai?
- Prieš sezoną sakė, kad tikslas yra pasirodyti ne prasčiau nei pernai. Pernai komanda pralaimėjo čempionato pusfinalyje. Prancūzijos taurės turnyre šįmet tikslas buvo žaisti finale. Aišku, norėjo, kad sezone užimtumėm trečią vietą, kuri garantuotų dalyvavimą ULEB taurėje.

- O ar Jums pačiam komandos vadovai kėlė kokius tikslus?
- Ne, individualių tikslų man nekėlė. Pasirašant sutartį žinojau, kad tai yra komanda, kuri praeitą sezoną tikrai labai gerai pasirodė Prancūzijos čempionate, buvo pralaimėta tik pusfinaliuose ir ekipos sudėtyje tarpsezonyje pasikeitė tik du žaidėjai. Papraščiausiai prieš sezoną kalbėjau su treneriu, konkrečių mano tikslų jis neįvardijo. Nebuvo taip, kad treneris sakytų, jog būtinai turiu primesti taškų. Labai dažnai gynyboje tekdavo dengti varžovų lyderius. Viskas buvo labai gerai. Gerai tas, kas gerai baigiasi (juokiasi).

- Prieš pratęsdami kontraktą su "Maritime", svarstėte kitų klubų pasiūlymus? Ar jų buvo?
- Konkrečių kitų klubų pasiūlymų nebuvo. Tiesiog komanda pateikė pasiūlymą gan netikėtai, jį teko apgalvoti ir priėmiau sprendimą. Man nesinorėjo po sezono ieškotis ekipos, kažką galvoti, nes čia yra tikrai labai gerai. Šeima taip pat džiaugiasi, vyresnė dukra pradėjo lankyti mokyklą, prancūziškai gerai kalba. Žmona taip pat pramoko prancūzų kalbą, mažoji dukra irgi bando kalbėti. Šeimai čia patinka ir tai yra svarus argumentas, kodėl nusprendėme čia pasilikti dar metus.

Nevargino ramūs ir santūrūs sirgaliai

- Anot Jūsų agento Maurizio Balducci, Gravline-Diunkerke likote, nes ši komanda Jums patinka kaip darbo vieta, esate mėgstamas vietos sirgalių. Kokie gi "Maritime" sirgaliai? Ar labai emocingi, palyginus su Lietuvos, Italijos, Lenkijos aistruoliais?
- Vietos sirgaliai supranta krepšinį, labai audringai palaiko, tačiau iš tų visų lygos komandų, manyčiau, mūsiškiai yra ramiausi ir santūriausi. Nes, pavyzdžiui, Lietuvoje visi nori pareikšti savo nuomonę - kiek žmonių, tiek krepšinio ekspertų. O Lenkijoje taip pat gatvėje kartas nuo karto sirgaliai susistabdydavo, klausdavo, kodėl pralaimėjome, norėdavo išdėstyti savas mintis. O čia labai santūrūs žmonės. Aišku, taip yra turbūt dėl to, kad Gravlinas-Diunkerkas yra Prancūzijos šiaurėje. Šiaip žmonės čia tikrai išmano ir mėgsta krepšinį. Sirgaliai tikrai labai džiaugėsi mūsų iškovotu sidabru.[nuotrauka2]

Vėliau D.Adomaitis susimąsto ir priduria: "Bet vis tiek geriausi gerbėjai Lietuvoje buvo, Kauno "Žalgiryje".

Ar santūrūs ir ramūs šiaurės Prancūzijos gyventojai atpažįsta lietuvį gatvėje? "Taip, tai nėra didelis miestas, dažnai atpažįsta gatvėje, tik gal to neparodo. Jaučiu, kaip palydi žvilgsniais", - pasakoja 201 cm ūgio krepšininkas.

- Kokia yra krepšinio reikšmė Gravline-Diunkerke? Ar tai sportas numeris vienas?
- Taip, krepšinis čia yra numeris vienas.

- Ar daug sulauki vietinių spaudos atstovų dėmesio?
- Spaudos dėmesys sukyla, kada yra svarbios rungtynės arba po varžybų. Kažko išskirtinio nebūna, klausinėja tik konkrečiu atveju.

Rinktinei tartų "Ne"

- Ar sekate Lietuvos krepšinio naujienas?
- Visas krepšinio naujienas seku, nes krepšiniu gyvenu. Ypač "Žalgirio" varžybų daug teko matyti. Labai džiaugiuosi tuo, kad žalgiriečiai toli nuėjo šį sezoną, nemažai pasiekė, aišku, labai labai gaila ir liūdna buvo, kai pralaimėjo "Maccabi". Bet tai yra sportas.

- Vasarą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvaus Atėnų olimpinėse žaidynėse. Jūsų manymu, kokios yra nacionalinės komandos galimybės Atėnuose palyginti su Sidnėjumi?
- Lietuva važiuoja kaip Europos čempionė, todėl tikrai didelės galimybės. Ką galima keisti komandoje, kuri pernai laimėjo Europos čempionatą? Tokiose varžybose svarbu gerai sužaisti grupėje, o svarbiausia laimėti ketvirtfinalyje, pusfinalyje. Taip pat reikšminga, kad nebūtų traumų, pašaliniai veiksniai netrukdytų rungtyniauti.

- Šį sezoną neblogai pasirodėte. Ypač jo pabaigoje. Rinktinės treneriai, atrodo, į tai dėmesio neatkreipė. Ar po čempionato Turkijoje (Dainius Adomaitis buvo rinktinės kandidatas, tačiau į pagrindinę sudėtį nepateko - aut. past.) buvo kalbėta, kad Jus įtrauks į rinktinės kandidatų sąrašus?
- Ne, nieko nebuvo kalbėta. Aš rinktinėje jau savo atžaidžiau, tikrai viską atidaviau. Dabar atėjo nauja karta ir, manau, ji laimėdama čempionatą Švedijoje parodė, kad yra netgi geresnė už tą senesniąją. Lietuva tikrai turi labai daug gerų žaidėjų, o rinktinėje rungtyniauja tik geriausi.
Mano žaidimas rinktinėje - praeitis, kuria labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi.

- O jeigu būtumėte kviečiamas į rinktinės stovyklą, ar atvyktumėte?
- Manau, kad ne. Nes tikrai nesijaučiu, kad būčiau geresnis ar lygiavertis varžovas kai kuriems žaidėjams. Man nėra 21-eri metai, kad sėdėt ant suolo. Jeigu eiti - tai žaisti. Rinktinė yra tikrai labai stipri, surinkusi aukščiausio lygio krepšininkus.

Krepšinis - daugiau nei darbas

Ką Dainiui Adomaičiui reiškia krepšinis? Ar tai darbas, į kurį reikia eiti kasdien, ar vis dar kažkas daugiau? "Tai yra žymiai kažkas daugiau. Aišku, tai yra darbas, bet pirmiausia tai yra malonumas. Tai - gyvenimo dalis, kuri man labai patinka. Tai nėra toks darbas, į kurį tai vaikštai, tai nevaikštai, tai kažkas, kas yra viduje. Labai džiaugiuosi, kad esu krepšininkas", - džiugiai pasakoja Doma. Iš jo kalbos galima aiškiai suprasti, kad meilė krepšiniui jame tebegyva.

Arenose nėra laisvų vietų

- Kaip Prancūzijos krepšinio lygoje atrodytų geriausios LKL komandos?
- Na "Žalgiris" ir "Lietuvos rytas" tikrai būtų tarp lyderių. Šiame čempionate nuo pirmų varžybų galėjo išsiskirti klubai, kurie šiaip pralaimi daug rungtynių. Atrodė, kad Eurolygoje rungtyniaujanti komanda - "Asvel" - neturėtų dažnai pralaimėti, bet daug ką reiškė traumuoti žaidėjai ir nuovargis. Pirmenybėse yra tikrai pajėgių ekipų: "Chalon", Šolė "Basket", mūsų, Po Ortezo "Elan Bearnais". Beje, yra toks vienas bruožas, kad visos komandos labai gerai žaidžia pas save namie.
Prancūzijoje "Žalgiris" tikrai turėtų vieną varžovą - "Elan Bearnais". Tiksliau tariant, Po Ortezo komanda galėtų kažkiek pasipriešinti "Žalgiriui" (juokiasi). Kauno klubas šį sezoną buvo tikrai labai galingas, vienas geriausių Europoje.

- Minėjote, jog ekipos gerai rungtyniauja namuose. Ar arenos būna užpildytos visuose mačuose?
- Taip, mūsų miestelyje turi kažkas būti išskirtinio, kažkokia šventė, kad nebūtų užpildyta visa arena. Tiesa, mūsų salė nėra didelė - 3000 vietų, bet visos vietos būna užimtos. O kitose salėse irgi pilna žiūrovų: žaidėme finale su "Elan Bearnais" - visos 8000 jų arenos vietų buvo pilnos. Kai tiek daug sirgalių arenoje, aišku, būna sunku žaisti.[nuotrauka3]

Po rungtynių - visi savais keliais

- Kaip vyksta "Maritime" treniruotės?
- Treniruojamės dukart per dieną po dvi valandas. O po to viskas priklauso nuo tavęs - jeigu nori, gali pasilikti salėje pasitreniruoti, papildomai padirbėti. Treniruotėse vyksta sunkus darbas, po to tai duoda vaisių per varžybas.

- Kokie santykiai su komandos draugais? Ar po rungtynių išeinate kartu išlenkti po vieną kitą bokalą alaus?
- Nelabai, ir tai mane gan nustebino. Lietuvoje visada po rungtynių visa komanda arba bent jau dauguma kartu nueidavome pavakarieniauti, nepriklausomai laimėjome ar pralaimėjome varžybas. O čia po mačo kiekvienas eina sava kryptim: su draugais, pažįstamais.

- Ar yra kuo užsiimti Gravline-Diunkerke be krepšinio? Kokios pramogos?
- Galima nueiti į kiną, bet ten visi filmai įgarsinti prancūzų kalba. Pramogų apart krepšinio kaip ir nebelieka. Arba treniruotės, varžybos, o po to tik gauni laisvo laiko. Laisvalaikį stengiuos praleisti su šeima, gražios vietos, išvykstame kur nors. Nuo čia nėra labai toli iki Briuselio, Paryžiaus ar Londono. Galima daug ką pamatyti, tik reikia tinkamai išnaudot tą laiką.

Nepatiko perdėtas punktualumas

- Neiškilo jokių kalbos barjero problemų? Gal pramokote prancūziškai?
- Komandoje visiškai nebuvo jokių problemų, visi čia kalba angliškai. Buityje taip pat viskas buvo gerai - čia daug žmonių, mokančių anglų kalbą, matyt, todėl, kad netoli yra Didžiosios Britanijos siena. Sezono pabaigoje jau pramokau kažką suregzti ir prancūziškai, frazes, kurias reikia žinoti.

- Sakote, Prancūzijoje yra viskas labai gerai: klubas, aplinka, buitis. O ar yra, kas šioje šalyje labiausiai nepatiktų?
- Iš pradžių tai nepatiko tas jų prancūziškas etiketas, perdėtas punktualumas. Pavyzdžiui: susitari susitikti 13 valandą, prancūzas ateina 15 minučių po 12. Man tai buvo visiškai nepriimtina, nes aš esu toks žmogus, kad jeigu susitariau 13 valandą, tai ateinu be 5 minučių 13 (juokiasi). Man pradžioje tai buvo labai keista. O taip kad kažką labiau nepatinkančio išskirti - to negaliu.

- Ar ragavote prancūzams įprastos virtuvės: sraigių, varlių? Koks įspūdis?
- Taip, teko ragaut. Gyvename pajūryje, tai tenka valgyti daug jūros gėrybių.

Dainius Adomaitis žaisdamas svetimose šalyse susidurdavo vis su kitomis kultūromis, žmonių elgesio taisyklėmis bei papročiais. Ar ryškiai matomas kultūrų kontrastas Prancūzijoje, lyginant ją su kitomis valstybėmis? "Iš tiesų matau didelius kultūros skirtumus. Kad ir restorane: Prancūzijoje labai maloniai aptarnauja, vis šokinėja aplinkui, klausia: "Gal šito vyno, o gal kito". Žmonės labai paslaugūs ir mandagūs", - teigia gyvenimo sąlygomis Prancūzijoje besidžiaugiantis Doma.

Krepšininkas, kuriam jau prasidėjo vasaros atostogos, ketina ilsėtis Lietuvoje, nuvykti į pajūrį, aplankyti senus draugus bei pažįstamus. "Pailsėsiu truputį, bet neužsisėdėsiu, nes vėl reikės pradėti ruoštis naujajam sezonui", - interviu baigia D.Adomaitis, ką tik iškovojęs Prancūzijos krepšinio lygos sidabrą.