Dalis Kauno arenai pažadėtų pinigų gali atitekti Panevėžiui

Dalis Kauno arenos statybai Vyriausybės pažadėtų lėšų gali atitekti Panevėžiui, jau pradėjusiam sporto rūmų statybas. Kauną pralenkė Šiauliai, negi pralenks ir Panevėžys?

Premjeras žarstė pažadus

Praėjusią savaitę Panevėžyje susitikęs su šio miesto meru Vitu Matuzu, premjeras Gediminas Kirkilas prakalbo apie didesnę paramą Panevėžio sporto arenos statybos projektui.

"Yra keletas būdų Vyriausybei padėti finansuoti Panevėžio arenos statybą. Išaugusius statybų kaštus bandysime dengti iš šiais metais nepanaudotų ES projektinių lėšų, galvosime ir apie Vyriausybės biudžeto paramą", - pažadėjo premjeras. Šie G.Kirkilo ištarti žodžiai Kaune pasėjo nerimą, kad miestui pažadėti pinigai gali atitekti Panevėžiui.

Norėtų dvigubai daugiau

"Vyriausybės pažadėti 60 milijonų litų atiteks Kaunui ir niekam kitam, - patikino premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė. - Bet akivaizdu, kad Kaunui to per maža."

Ji priminė, kad grupė Kaune išrinktų Seimo narių, visuomenės atstovų norėtų dvigubai didesnės paramos arenai statyti. Seime jau užregistruota valstybės investicijų programos pataisa, kuriai pritarus arenai statyti iš biudžeto papildomai turėtų būti skirta apie 50 milijonų litų.

Pasak N.Pumprickaitės, paramą pirmieji gavo Šiauliai, bet ten arena jau pastatyta. "Panevėžys areną irgi statosi, o Kaune visi tik šneka ir reikalauja daugiau pinigų, - pastebėjo N.Pumprickaitė. - Tai kam duoti pinigus, jei paskui nebus nei pinigų, nei arenos."

N.Pumprickaitė neatmetė galimybės, kad, vėluojant darbams Kaune, dalis pažadėtų pinigų gali būti atiduota Panevėžiui.

"Bet tai, kas pažadėta Kaunui, bus jam ir skirta, nors ir vėliau", - ramino N.Pumprickaitė.

Planus gali sujaukti prancūzai

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas tikino, kad miestas laikosi arenos projekto įgyvendinimo grafiko.

"Labai nuoširdžiai kviečiu premjerą į Kauną įsitikinti, kad atliekami konkretūs darbai, o jeigu jis neturi laiko, pats pirmadienį į Vilnių galiu nuvežti sporto arenos brėžinius", - siūlėsi A.Kupčinskas. Paskutinį kartą su G.Kirkilu be jokių brėžinių jis apie areną kalbėjosi spalio viduryje, kai premjeras per savivaldos dieną buvo atvykęs į Kauną.

Vakar A.Kupčinsko kabinete vėl posėdžiavo arenos projektą prižiūrinti darbo grupė.

Pranešta, kad geriausiu atveju pačios arenos statybos prasidėtų 2008 metų vasarą. Ją tikimasi pastatyti iki 2010 metų vidurio.

Planus esą gali sujaukti nebent "Bouygues Batiment International" kompanija, tačiau Kauno apygardos teismas kol kas neapribojo alternatyvaus projekto įgyvendinimo.

Patikslino projekto kainą

Architektas Eugenijus Miliūnas pristatė naujus arenos architektūrinius sprendinius. Kitaip nei prancūzų pasiūlytas ledkalnis, arena primins, architekto žodžiais, "devynkampį koliziejų". Lapkričio 27 dieną numatoma viešam svarstymui pateikti techninį arenos projektą.

Pagal patikslintą sąmatą sporto rūmų statyba kainuos 153 milijonus litų, dar 63 milijonų reikės investuoti į Nemuno salos infrastruktūrą.

"Iš šios sumos reikėtų išskaičiuoti beveik 8 milijonus litų, kuriuos savivaldybė skyrė tiltui į Nemuno salą tiesti", - patikslino A.Kupčinskas.

Kitais metais iš Vyriausybės tikimasi gauti bent 40 milijonų litų, o dar 30 milijonų savivaldybė panaudos gavusi kreditą.

Komentuodamas kalbas, kad dalis Kaunui pažadėtų lėšų gali būti skirta Panevėžiui, A.Kupčinskas aiškino, jog arena Nemuno saloje ir Vyriausybei bus tam tikras išbandymas, paliudysiantis, ar tolygiai skiriama parama visiems regionams ir miestams.