Dėl ateities V.Chomičius apsispręs artimiausiu metu

Kazanės "Uniks" (Rusija) antrasis treneris Valdemaras Chomičius paneigė gandus, kad yra atleistas iš komandos, tačiau jo ateitis Kazanėje kol kas miglota. Strategui siūloma antrosios komandos vyriausiojo trenerio kėdė.

Šiuo metu V.Chomičius vieši Lietuvoje ir atgal į Kazanę išskris tik pirmadienį. Vakar treneris, o praeityje garsus žaidėjas, buvo tarpę tų žalgiriečių, kuriuos garbingos ceremonijos metu Kauno sporto halėje už nuopelnus krepšiniui pagerbė ULEB Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu.

Penktadienį apie dabartinę savo padėtį tinklapiui "Sportas.lt" pasakojo pats V.Chomičius.

- Treneri, kokia situacija šiuo metu "Uniks" klube?

- Aš iki šiol esu trenerių štabe ir niekas manęs neatleido. Nežinau, iš kur Lietuvoje yra ištraukiami įvairūs pasisakymai, tačiau dažniausiai užbėgama įvykiams už akių. Pasikeitimų komandoje yra. Kiek vėliau sužinojome, kad Sireika dar prieš mačus su "Dinamo" ir lenkais ULEB taurėje buvo parašęs atsistatydinimo pareiškimą. Atvyko naujas vyriausiasis treneris, kuris atsivežė ir savo pagalbininką. Aš kaip buvau, taip ir likau antruoju treneriu, nors nepuoliau stačia galva kažko keisti ar taisyti. O Gintaras (G.Krapikas, - aut. past.) liko asistentu. Šiuo metu mąstau, ką daryti toliau. Jaučiuosi kaip laisvas studentas - neakivaizdininkas.

- Tačiau kontraktas su Kazanės klubu kol kas nenutrauktas?

- Sutartis galioja ir niekas net nesvajoja apie jos nutraukimą. Pasirinkimo laisvė palikta man pačiam. Norėjau išvažiuoti, kadangi manęs netenkina tokia padėtis. Esu pripratęs dirbti, noriu būti nuolat užimtas, o pagal dabartinę situaciją: noriu - galiu dirbti, nenoriu - galiu neiti į treniruotę. Padėtis nekokia.

- Kada turėtų būti priimtas galutinis sprendimas?

- Pirmadienį grįžtu į Rusiją, o ten viskas turi išsispręsti. Vadovai nori, kad likčiau klube ir dirbčiau antrosios komandos vyriausiuoju treneriu. Svarstysiu visas galimybes.

- O kur šį sezoną buvo visų "Uniks" nesėkmių priežastys?

- Trenerių darbas buvo atliktas gerai. Suklysta buvo komandos komplektacijoje, konkrečiai dėl keleto žaidėjų. Pagrinde tai buvo krepšininkai, turėję kontraktus antriems metams. McCulloughas pernai gerai sužaidė finalo serijoje, tačiau po vasaros grįžo labai prastos formos. Tai jam skauda koją, tai kažką pasitempė, nerodo visiškai jokio greičio, o kai įžaidėjo nėra - šlubuoja visa komanda. Stanescu į komandą buvo pakviestas, kad keistų Lavrinovičių. Pastarasis patyrė nugaros traumą ir Stanescu priverstinai tapo starto penketo žaidėjo, o tam jis nėra pajėgus. Taigi įžaidėjas nepabėga, po krepšiais neturime tvirto žmogaus ir gavosi visiškas komandos disbalansas. Tada prasidėjo ir psichologinės problemos.

- Vakar buvo pagerbti legendiniai žalgiriečiai. Kokius sentimentus jums sukėlė sveikinimo ceremonija?

- Pirmiausia, buvau labai laimingas, kai sulaukiau skambučio ir kvietimo atvykti į Kauną, į minėtą šventę. Jau seniai teko būti tokioje atmosferoje, kai "Žalgirio" krepšininkai ruošiasi rungtynėms, o prieš pat mačo pradžią paminimas krepšinio penkiasdešimtmetis. Jaučiausi puikiai, užsikrėčiau gera nuotaika. Džiugino nepriekaištinga renginio organizacija. Tikrąjį savo veidą parodė ir komandos gerbėjai, nuoširdžiai palaikę žalgiriečius. Vėl pasijaučiau tikru lietuviu, kaip tais laikais, kai drauge su "Žalgiriu" važiuodavome žaisti svarbiausių rungtynių.

- Ar vis dar stiprūs prisiminimai iš legendinio "Žalgirio" laikų?

- Jie niekur negali dingti. Šiai komandai atidavėme gražiausius savo gyvenimo metus, sveikatą. Nuolat sekame, kaip "Žalgiriui" sekasi dabar, kokia yra situacija.

- Kas buvo maloniau - pagerbimo ceremonija ar komandos padovanota įspūdinga pergalė?

- Viskas kartu. Tas pasveikinimas, prisiminimai ir kalbos užvedė komandą ir padėjo susikoncentruoti į pagrindinį tikslą - pergalę. Krepšininkai nuo mačo pradžios iki pabaigos demonstravo pavyzdinį krepšinį.

[nuotrauka1]