Dėl žiniasklaidos publikacijų V.Garastas kreipėsi į etikos sargus

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas 76-erių metų Vladas Garastas kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (LŽLEK) prašydamas įvertinti daug diskusijų apie rasizmą sukėlusias dienraščio „Kauno diena" publikacijas. V. Garasto prašyme teigiama, kad „iš konteksto išimtus žodžius komentavo įvairių institucijų atstovai, galiausiai jie buvo apibendrintai įvardinti kaip propaguojantys rasizmą“.

DELFI primena, kad „Kauno diena“ spalio mėnesį išspausdino interviu su V. Garastu, kuriame jis nedviprasmiškai atsiliepė apie juodaodžius Kauno „Žalgirio“ krepšininkus.

„Dabar tas negras, kuris žaidžia „Žalgiryje“. Aš jį išvaryčiau iš karto“, „Neugdo, kas ką ten ugdo, juodašikniai žaidžia“ – tokius V. Garasto žodžius citavo dienraštis.

Kaip skelbiama LŽLEK pranešime, V. Garastas prašo įvertinti laikraščio „Kauno diena" publikacijas „LKF vadovo kalboje - rasizmo apraiškos“ ir „V. Garasto pareiškimai sukėlė šoką“.

V. Garasto prašyme teigiama, kad jose išspausdinta privačiame pokalbyje išsakyta nuomonė (o tai esą jau savaime neetiška), iš konteksto išimtus žodžius komentavo įvairių institucijų atstovai, galiausiai jie buvo apibendrintai įvardinti kaip propaguojantys rasizmą.

V. Garastas taip pat prašo įvertinti „Kauno dienos“ publikaciją „Prokurorų ir juodaodžių žaidėjų nuomonės nesutapo“. Pasak V. Garasto, nepaisant to, kad prokuratūra nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą, laikraštyje ir toliau jo atžvilgiu pateikiamos neetiškos išvados ir apibendrinimai.

LŽLEK prašymą svarstys gruodžio 8 dieną.

Kaltina provokacija

LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas DELFI paaiškino federacijos vadovo sprendimo kreiptis į LŽLEK motyvus.

„Žurnalistas iš tiesų negražiai pasielgė. Jei jis nori gvildenti tokią temą, turi tai atlikti pagal visus etinius žurnalistikos reikalavimus. Ten praktiškai nebuvo interviu, o aš buvau šalia prezidento, kai vyko pokalbis su „Kauno dienos“ atstovu.

Aš girdėjau, kiek tas žmogus įdėjo pastangų, kad išvestų atvirumu garsėjantį V. Garastą iš kantrybės. Atrodė, kad V. Garastas telefonu atsiskaitinėja prezidentui ar ministrui. Tai buvo 100 proc. iš anksto parengta provokacija“ – aiškino M. Balčiūnas.

LKF pripažįsta, kad V. Garastas vartojo netinkamą leksiką. Pasak M. Balčiūno, V. Garastas ir toliau bendrauja ir su Kauno „Žalgirio“ klubu, ir su Arvydo Sabonio mokyklos atstovais ir ten esą nėra jokių problemų.

LKF sekretoriaus nuomone, visuomenei reikia pranešti tikrąsias išpūsto konflikto priežastis ir pateikti tikruosius faktus. „Ar tai buvo emocinis pokalbis, ar provokacija, LKF prezidentui ši istorija sveikatos tikrai nepridėjo“, - sakė M. Balčiūnas.

D.Radzevičius: už pasakytus žodžius reikia atsakyti

„Kauno dienos“ vyriausioji redaktorė Žilvinė Petrauskaitė trečiadienį DELFI šiuo klausimu neturėjo pasakyti ką nauja, nes dar derino savo poziciją su advokatais.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius primena, kad V. Garastas – viešas asmuo, ir tai, ką jis pasako bendraudamas su žiniasklaida, skelbiama viešai, be to, gali, o kartais ir turi būti aptarinėjama. „Tai, ką jis išsako kartais kaip privatus, kartais kaip viešas asmuo savo darbą dirbantiems žurnalistams greičiausiai gali atsidurti viešumoje, jei tai bus visuomenės interesą turintis dalykas“, - teigia D. Radzevičius.

O ar šiuo atveju „Kauno dienoje“ buvo paviešinta tai, kas įrašyta neteisėtai, D. Radzevičiaus teigimu, išsiaiškins LŽLEK.

„Nežinau, kokiomis aplinkybėmis buvo paimta informacija, bet jei interviu forma, tai klausimų nekyla: už pasakytus žodžius turi atsakyti juos pasakęs žmogus“, - sakė D. Radzevičius.

LŽS pirmininkas aiškina, kad iš principo bet kuris viešas asmuo turi suvokti, kad jo privatumas daug siauresnis nei privataus asmens. Bendraudamas ar su žurnalistais, ar su kitais asmenimis jis, kaip viešas asmuo, turi daug atsargiau vertinti tai, ką pasako, nes beveik viskas, ką pasako ir kas susiję su jo veikla, gali būti svarbu visuomenei ir paviešinta.

„Nežinau, kas ir kaip gali išprovokuoti žmogų pasakyti, jeigu jo mintys pasakomos jo žodžiais, lūpomis. Jeigu nenori bendrauti, gali nebendrauti ir nepasakyti“, - abejodamas V. Garasto provokacijos galimybe, sakė D. Radzevičius.

Anot jo, provokacija - ne kas kita, kaip žurnalisto klausinėjimas. „Jeigu žmogus pasakė daugiau arba ne tai, ką norėjo pasakyti, reikėtų netinkamus viešumai komentarus palaikyti sau ir žurnalisto kamantinėjamam nesakyti. Tada galima sakyti, kad kiekvieno žurnalisto klausimas – savotiška provokacija. Juk žurnalistas nori išsiaiškinti, ką iš tikrųjų žmogus galvoja ir ką jis žino“, - teigė LŽS vadovas.

Prokurorai nekaltino

Su dienraščio straipsniu susipažinę Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) atstovai spalio mėnesį parašė prašymą Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriui, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tačiau prokurorai V. Garasto veiksmuose nusikaltimo sudėties nerado.

Kaip teigta Generalinės prokuratūros pranešime, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ilgamečio LKF vadovo žurnalistui telefonu išsakytoje nuomonėje buvo panaudota menkinamosios reikšmės leksika, kas leidžia teigti, kad diskusijoje išreikšta nuomonė nebuvo etiška.

Visgi, priimdamas sprendimą prokuroras taip pat įvertino aplinkybę, jog žurnalistas nors ir prisistatė, bet neįspėjo pašnekovo, kad jų pokalbis įrašinėjamas ir ketinamas skelbti viešai. Tai leido V. Garastui susidaryti klaidingą įspūdį, jog žurnalistas domisi jo asmenine nuomone apie jaunų žaidėjų ugdymą, todėl neapgalvojęs jis parodė savo nepasitenkinimą atskirų sportininkų žaidimu.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nepagarbi nuomonė pareikšta ne prieš juodaodžių žmonių grupę, bet vertinant 2 konkrečių „Žalgirio“ žaidėjų žaidimą. Dėl šių priežasčių V. Garasto pasisakymas nelaikytas sąmoningai – tyčia ir tikslingai – nukreiptu pareiškimu viešai pažeminti, paniekinti, tyčiotis ir kurstyti neapykantą prieš juodaodžius vien dėl to, kad jie priklauso šiai rasei.

Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios atsakomybės klausimas vertintas ne tik pagal 170 (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę), bet ir pagal 155 (įžeidimas) Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Pats LKF prezidentas interviu DELFI tuomet teigė buvęs išprovokuotas.

„Rengiuosi kelio sąnario protezavimo operacijai, kenčiu didžiulius nuolatinius skausmus, todėl nervai visą laiką įtempti. Tas žurnalistas (Gediminas Reklaitis – DELFI), kurio nepažįstu ir akyse nesu matęs, paskambinęs mane išprovokavo, o aš be reikalo taip susinervinau“, - DELFI su nuoskauda po straipsnio išspausdinimo teigė V. Garastas.

„Matyt, užėmiau ne tą poziciją. Aš turiu savo poziciją, o pasirodo tvirtos nuostatos kažkam yra smerktinas dalykas. Aš patariau „Žalgiriui“, ką reikia daryti, kad išbristų iš susidariusios krizės. Žinau, kad tų reikiamų pinigų „Žalgiriui“ lengvai niekas neduos. Privalu ieškoti išeities iš susidariusios padėties, o buvau paverstas antisemitu ir rasistu. Negi reikia lįsti tiesiog į krūmus ir tylėti?“, - retoriškai klausė LKF vadovas.

Vėliau LKF išplatino V. Garasto atsiprašymo laišką, kuriame federacijos prezidentas pakartojo pasikarščiavęs ir nieko nenorėjęs įžeisti.