Dešimt priežasčių, kodėl A.Sireika turėtų pasitraukti

[nuotrauka1]Ar galima tylėti, kai matai, kaip tavo mylima komanda pati save žlugdo? Manau, kad ne. Gerai, kad Lietuvoje yra tokių vyrų Vladas Garastas, Arvydas Macijauskas ar Šarūnas Jasikevičius, kurie dėl meilės Lietuvos krepšiniui nebijo prabilti apie problemas rinktinėje, apie tai, kad laikas kažką keisti.

Galima rasti labai daug priežasčių, kodėl rinktinės pasirodymas šįmet buvo prastas, bet pati svarbiausia yra ta, kad rinktinė žaidė tikrai blogai. Todėl svarbu atsakyti, kodėl taip nutiko? Manau, atsakymas vienas - komandos treneris Antanas Sireika. Savo atsakymui pateikiu 10 tvirtų argumentų.

1. Konfliktiškas trenerio charekteris. Visi tik ir kalba, kad jei rinktinėje būtų surinkti visi stipriausi žaidėjai, tai komada būtų pasirodžiusi visai kitaip. Bet kyla klausimas, kodėl žaidėjai atsisakė žaisti rinktinėje?

Niekam nepaslaptis, kad dėl konfliktų su A.Sireika rinktinei neatstovauja tokie žaidėjai kaip Rimantas Kaukėnas ir Donatas Slanina. Dėl, mano nuomone, netinkamo stratego elgesio karjerą nacionalinėje šalies komandoje baigė Tomas Masiulis ir Virginijus Praškevičius.

2. Profesonalumo stoka. Jau po 2004 ketvirtųjų metų olimpinių žaidynių Šarūnas Jasikevičius reiškė nepasitenkinimą kai kuriais A.Sireikos sprendimais.

Tada krepšinkas nekonkretino savo atsakymo, o visai neseniai duotame interviu arškiai kritikavo trenerio sprendimus 2004 pusfinalio mače su Italija. Reikia pripažinti, kad krepšininkas visiškai teisus, nes trenerio sprendimas remtis tokio lygio taktika, kuri dar nebuvo išbandyta, buvo pražūtinga Lietuvos rinktinei.

Negalėjau suprasti, kodėl Darius Songaila žaidė "centru", nors komandoje tuo metu buvo daug puikių nominalių vidurio puolėjų.

3. Prastas žaidėjų pasirinkimas. Treneris teisinasi, kad rinktinėje neturėjo pajėgiausių krepšininkų, tačiau juk pats namie paliko tokius žaidėjus kaip Mindaugas Lukaiskis, Renaldas Seibuts, Martynas Pocius, o Tomas Pačėsas apskritai nebuvo pakviestas į rinktinės stovyklą.

Vietoje jų buvo pasinkti žaidėjai, kurie neturėjo žaisti rinktinėje. Kaip galima buvo namuose palikti M.Lukauskį, kai žaidėjas pasirengimo etape buvo daugiausiai rezultatyvių perdavimų atiekantis žaidėjas? O juk įžaidėjo problema ir buvo opiausia problema mūsų rinktinėje.

Kodėl vėl buvo pamirštas charizmatiškasis T.Pačėsas, kuris pats prisipažino, kad sulaukęs kvietimo mielai atstovautų Lietuvai?

A.Sireika pasirinko M.Kalnietį, o tikrasis Lietuvos jaunimo rinktinės lyderis Martynas Pocius liko Lietuvoje.

Ką rinktinėje veikė Mindaugas Žukauskas irgi sinku suprasti. Tomas Delinkaitis pateko į dvyliktuką, tačiau jis net neturėjo progos parodyti visų savo galimybių.

4. Prastas komados paruošimas. Komanda neturėjo jokios taktikos puolime, o gynyba atrodė popierinė, nors priekinės linijos žaidėjų pavardės varžovams skambėjo itin grėsmingai.

A.Sireika ne tik nesugebėjo būti taktiškai stiprus, bet ir neišnaudojo individualių žaidėjų savybių taip, kaip buvo galima tai padaryti. Juk rinktinėje žaidė daug pasaulinės klasės krepšininkų, o priekinė linija apskritai buvo stipriausia nuo Arvydo Sabonio laikų, tačiau žaidimo nebuvo.

Nebuvo, nes trenerio įdirbio nesimatė. Ankstesniais metais dalį trenerio naštos prisiimdavo Š.Jasikevičius ir Ramūnas Šiškauskas, kurie praktiškai ir atlikdavo taktikų vaidmenį rungtynių metu. Tačiau, neturint tokių organizatorių, buvo reikalingas kur kas didesnis trenerio įdirbis organizuojant komandos žaidimą, tačiau akivaizdu, kad su čia užduotimi A.Sireika taip pat nesusidorojo.

5. Prastas vadovavimas. Komadnai žaidžiant prastai, pasimesdavo ir treneris, po minutės pertraukėlių žaidimas nepasikeisdavo. Žaidžiant buvo naudojama mažai derinių, o žaidimas, nors komandoje buvo galinga priekinė linija, kažkodėl vistiek buvo grindžiamas tritaškiais.

Kas kaltas, jei tik ne treneris, kad M.Kalnietis (7 proc. tritaškių), M.Žukauskas (19 proc.), L.Kleiza (22 proc.) vieną po kito pro šalį svaidė tolimus metimus?

Ar tai ne trenerio pareiga yra sutvarkyti komandą, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų? O kas kaltas, kad komanda klydo kur kas daugiau, nei klysta kieme žaidžiantys vaikai?

Neveltui A.Macijauskas vienų rungtynių metu liepė treneriui "tvarkyti komadą". O kaip suprasti trenerio klausmą minutinės pertraukėlės metu: "Kas pas mus greičiaisiai bėga?". Tai ar visą vasarą su komanda dirbęs treneris neturi tokių dalykų žinoti prieš varžybas?

6. Smukęs autoritetas. V.Garasto, A.Macijausko, Š.Jasikevičiaus ir Šabtajaus Kalmanovičiaus viešai išsakytos mintys, kitų krepšinio ekspertų ir mėgėjų nuomonė turėtų būti svarbi ir pačiam treneriui. Vienaip ar kitaip, juk jis vadovauja ne megėjų lygos komandai, o, galima sakyti, lietuviško krepšinio veidui - nacionalinei vyrų krepšinio rinktinei.

7. Sugriautas mitas apie gražų Lietuvos krepšinį. Tai, ką kūrėme daugybę metų, buvo sugriauta šiemet. Mes ne viską laimėdavome, tačiau visada žaisdavome labai gražiai. Lietuvos rinktinės žaidimu žavėjosi daugybė krepšinio mėgėjų, tačiau taip siaubingai nežaidėme dar niekada.

8. A.Sireika išsikvėpė. Šiauliečio propuoguojama labai primytyvi ir varžovams jau gerai pažįstama taktika nebetinka šiuolaikiniam krepšiniui. Žaidėjai, kurie žaidžia užsienio klubuose yra per geri, kad juos treniruotų tokio lygio treneris.

9. Tiesiog yra geresnių. Jis niekada ir nebuvo geriausias, teisiog jam buvo suteiktas šansas. Suteikime šansą Ramūnui Butautui, Šarūnui Sakalauskui, Rūteniui Paulauskui, Rrimai Kurtinaičiui ar kam kitam. Rezultatai bus puikūs.

10. Nusivylę gerbėjai ir rėmėjai. Lietuviai myli krepšinį ir nekenčia, kai jį bjauroja žmonės, kurie nemoka vyriškai prisiimti atsakomybės. Reikia permainų, ir greitai.

Tikiu, kad artimiausiu metu visie šie dalykai išsispręs teigiama linkme ir krepšinio mėgėjai bei profesonalai galės lengviau atsikvėpti.

Tai yra subjektyvi kūrinio autoriaus nuomonė, kuri gali nesutapti su krepšinio naujienų portalo eurobasket.lt kūrėjų nuomone.