Dešimtmečius besitęsiančią laidos "Krepšinio pasaulyje" epopėją išpranašavo A.Kosauskas

Sausis – svarbiausias mėnuo televizijos žurnalisto ir laidų rengėjo Vido Mačiulio kalendoriuje. Prieš dvidešimt metų sausio 13-os naktį net 10 val. 15 min. trukęs tiesioginės laidos „Sekmadienio rytą“ transliacijos maratonas įrašė jį vedusio V. Mačiulio pavardę į Lietuvos rekordų knygą. Ateinantį trečiadienį žurnalistas švęs 65-ą savo gimtadienį. Tačiau pačiam V. Mačiuliui svarbiausia data – sausio 11-a. Būtent tą dieną Lietuvos publika prieš devyniolika metų išvydo pirmą V. Mačiulio laidą apie krepšinį.

Archyve – per 800 laidų

„Be abejo, galėjau kurti laidas ką nors kita – dabar būčiau turtingesnis. Bet niekada nesigailėjau pasirinkęs krepšinį. Būdamas keturiolikos ar penkiolikos metų pirmą kartą pamačiau Kauno „Žalgirį“, žaidžiantį su Rygos VEF komanda. Man taip patiko, kad nuo to laiko nepraleidau nei vienų rungtynių, ir tai man įaugo į kraują“, – DELFI pasakojo V. Mačiulis, kuris neabejoja: jo gyvenimas ir karjera buvo tokie spalvingi, kad apie tai būtų galima kurti filmus.

V. Mačiulis kartu su jaunam ir senam krepšinio mėgėjui puikiai žinoma laida „Krepšinio pasaulyje“ išgyveno ne vieną ekonominį sukrėtimą, įveikė sunkią ligą ir pamažu artėja prie išsvajotos ribos – jubiliejinės tūkstantosios laidos. Dabar V. Mačiulio archyve jų susikaupė per aštuonis šimtus.

Žurnalistas įsitikinęs: jeigu ne hepatitas C, kurio V. Mačiuliui po ilgos kovos pavyko atsikratyti praėjusiais metais, „trijų nulių zoną“ jis būtų pasiekęs iki rugsėjį Lietuvoje vyksiančio Europos krepšinio čempionato.

„Ką darysi... Gal pavyks tūkstantąją laidą parodyti žmonėms iki 2012 metų Londono olimpinių žaidynių. Labai norėčiau tą ribą pasiekti, nors nežinau, kaip bus ateityje. Bet dabar sveikatos turiu su kaupu: jaunystėje taip nesijaučiau, kaip dabar jaučiuosi“, – kalbėjo V. Mačiulis.

Kritiką verčia papildomu akstinu

Tarp pabaigos neturinčių istorijų, kurias apie du laidos „Krepšinio pasaulyje“ gyvavimo dešimtmečius gali papasakoti V. Mačiulis, ne viena tema žurnalistui yra skaudi, primenanti išdavystę ir panieką.

Laidos autorius dažnai jausdavo aplinkinių pavydą, girdėdavo apkalbas ir patyčias, tačiau jos V. Mačiulio nesutrikdė.

„Velniškai sunku būti pirmu ar vieninteliu. Tuomet kiekvienas kvailys gali komentarus rašyti, niekinti. Bet jei mane kritikuoja, aš nuo to įgyju tik dar daugiau jėgų. Dirbu labai daug, iš darbo išeinu vienuoliktą valandą vakare. Kitaip tiesiog negaliu, nes esu Ožiaragis darboholikas“, – šypsojosi V. Mačiulis.

Po priverstinės pertraukos į eterį pernai sugrįžęs buvęs ilgametis Lietuvos televizijos darbuotojas džiaugiasi, kad krepšinio auditorija jo nepamiršo. Tuo tarpu pats Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities valdybos pirmininkas niekada nepamirš pirmų „Krepšinio pasaulyje“ žingsnių.

Pasinaudojo A. Kosausko patarimu

Idėja kurti laidą apie krepšinį V. Mačiulio mintyse brendo ilgai. Aštunto praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje jaunas televizijos žurnalistas tapo Kauno sporto halės „balsu“. Tuo metu „Žalgiris“ išgyveno nuosmukio periodą ir kovėsi dėl išlikimo aukščiausioje SSRS lygoje.

„Pagalvojau, kuo aš, kaip didelis krepšinio mėgėjas, galiu padėti? – pasakojo V. Mačiulis. – Paimdavau radijo magnetofoną ir prieš komandos treniruotes kalbindavau visus žalgiriečius iš eilės. Tuos mano įrašus paleisdavo halėje per komandų apšilimą.

„Žalgiris“ išsilaikė aukščiausioje lygoje, o aš kol gyvas nepamiršiu šviesaus atminimo trenerio Stepo Butauto žodžių, kad halės tribūnos buvo šeštas „Žalgirio“ žaidėjas, o penktasis – V. Mačiulio interviu.“

Krepšinis jau nepriklausomoje Lietuvoje V. Mačiuliui įgijo dar didesnę prasmę 1992 metų sausio 11 dieną, kuomet žurnalistas Arūnas Pakula ir tuometis „Žalgirio“ fizinio parengimo treneris Aleksandras Kosauskas iš Ispanijos parvežė autentiškos vaizdo medžiagos.

„1991 metais Kaune atidarėme kanalą LTV2. Eteryje atsirado daugiau laisvo laiko, kurį reikėjo kažkuo užpildyti. Kartą sužinojau, kad A. Pakula ir A. Kosauskas dalyvavo Žvaigždžių dienos renginyje Ispanijoje, kuriame Arvydas Sabonis buvo pripažintas naudingiausiu žaidėju ir laimėjo automobilį. Jiedu atsivežė kasetę, virtusią pirmos laidos pagrindu“, – prisiminė V. Mačiulis.

Per debiutinę laidą, kuri buvo pavadinta „Iš Arvydo Sabonio archyvo“, A. Kosauskas ištarė pranašiškus žodžius: „Lietuvoje dar nebuvo laidos apie krepšinį. Ši – pirma, bet tikrai ne paskutinė.“

„Tariau sau, o kodėl iš tiesų nepradėjus rengti laidų, jei tokių dar neturime?“, – pasakojo V. Mačiulis.

Kelis mėnesius laida vadinosi „Krepšinio aistruoliams ir profesionalams“, o vėliau jai prigijo galutinis pavadinimas „Krepšinio pasaulyje“, pasirinktas pagal trumpai ėjusį žurnalą „Krepšinio pasaulis“.

Prieš dešimtmetį buvo sukurtas ir garsusis laidos muzikinis šaukinys, kurio autorius – Kauno kompozitorius Julius Siurbis.
Pusvalandžio trukmės laida „Krepšinio pasaulyje“ dabar kas savaitę transliuojama „Sport1“ eteryje.