Dešimtmetį LKL prezidento poste apžvelgęs Milašius: dabar dirbdamas jaučiu malonumą

Balandžio 22 diena yra ypatinga data Lietuvos krepšinio bendruomenei, nes būtent šią dieną prieš lygiai 30 metų buvo įkurta Lietuvos krepšinio lyga, šalies klubinio krepšinio piramidės viršūnė.

Per savo gyvavimą lyga turėjo vos tris prezidentus – nuo 1993 iki 2002 m. juo buvo legendinis šalies krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, o iki 2013-ųjų prezidento pareigas ėjo Šarūnas Kliokys.

2013 m. lygos vairą perėmė iki pat dabar LKL vadovaujantis ir trečią kadenciją einantis Remigijus Milašius. Dabartinio lygos prezidento teigimu, jam atėjus į organizaciją reikėjo nuveikti daug darbų.

„Kai atėjau, tikėjausi kitokios lygos, o kai supratau, kur papuoliau, nebuvo linksma. Todėl, kad ne taip įsivaizdavau organizacijos funkcionavimą, bet nenoriu apie tai kažko sakyti, tai buvo labai sunku“, – savo vadovavimo pradžią prisiminė LKL prezidentas.

Pokyčius pradėta įgyvendinti nuo įvestos klubų licencijavimo tvarkos, o vėliau kiekvienais metais lygoje atsirasdavo vis kitų naujovių. Kalbėdamas apie svarbiausius dešimtmečio momentus, R. Milašius visų pirma išskyrė Karaliaus Mindaugo taurę, kuri pradėta organizuoti 2016 m.

„Kad būtų įdomu, mes susėdę modeliavome. Ta žvaigždžių diena kažkuria prasme buvo mirusi, nes ji neįdomi. Reikėjo padaryti, kad pritrauktume žmones ir žaidėjams būtų įdomu. Dėl to nuėjome visai kitu keliu, investavome pinigus į šou, į prizinius fondus, kad sudomintume visą struktūrą, visas organizacijas.

Gavosi, kas gavosi. Net Europoje tokio renginio, kokį turime mes, neturi nė viena valstybė. Niekas neturi prizinių fondų, niekas neturi šou elementų. Jie susirenka, pažaidžia, gauna taures ir viskas baigiasi, o mes turime visa kita. Galime didžiuotis, esame taurių turnyrų lyderiai“, – teigė R. Milašius.

Nors ilgą laiką LKL rungtyniavo 10 ekipų, pastaraisiais metais lygos klubų šeima gausėjo, o šiemet, po kone dešimtmečio pertraukos, čempionate dalyvauja 12 komandų, kurios rungiasi viename konkurencingiausių sezonų istorijoje. Taip pat po ilgos pertraukos vėl kalbama apie sportinio principo įgyvendinimą, paskutinę LKL komandą pakeičiant NKL čempionais.

Lygos gimtadienio proga – portalo LKL.lt interviu su lygos prezidentu R. Milašiumi.

– Lygai švenčiant trisdešimtmetį, ar prisimenate, kaip atrodė pati lygos pradžia? Kiek jums tuo metu buvo įdomus krepšinis?

– Pačios lygos pradžios tikrai neprisimenu. Buvo kūrimo procesai, prisimenu, kurie buvo verslininkai, kad Šarūnas Marčiulionis organizavo, pamenu tą momentą, bet detalių neprisimenu. LKL pradžią prisimenu per miglą, kaip jie viską kūrė ir darė, tai buvo jau prieš 30 metų. O krepšinį jau žiūrėjau nuo tų laikų, kai „Žalgirį“ treniravo Vytautas Bimba, krepšinis patiko nuo tų laikų.

– Kaip nusprendėte siekti lygos prezidento posto 2013-aisiais?

– Daugiausiai mane įkalbinėjo Šarūnas Kliokys, mes buvome pažįstami, draugai. Aš turėjau ir turiu verslus, buvo madinga, kad verslininkai tampa lygos prezidentais, taip ir atkeliavau.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte savo darbo pradžioje?

– Kai atėjau, tikėjausi kitokios lygos, o kai supratau, kur papuoliau, nebuvo linksma. Todėl, kad ne taip įsivaizdavau organizacijos funkcionavimą, bet nenoriu apie tai kažko sakyti, tai buvo labai sunku.

– Didelis pokytis, atsiradęs jūsų vadovavimo laiku yra Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertas, kurios organizavimą lyga perėmė iš LKF, tuo pačiu panaikindama LKL žvaigždžių dieną. Kiek patenkintas esate būtent šiuo projektu?

– Federacija turėjo šitą projektą, bet jie nėra verslo struktūra, jie daugiau atsakingi už vaikus, moteris, rinktines. Jie neturi tokios patirties organizuojant tokius renginius, nes tai daugiau susiję su verslu.

Kad būtų įdomu, mes susėdę modeliavome. Ta žvaigždžių diena kažkuria prasme buvo mirusi, nes ji neįdomi. Reikėjo padaryti, kad pritrauktume žmones ir žaidėjams būtų įdomu. Dėl to nuėjome visai kitu keliu, investavome pinigus į šou, į prizinius fondus, kad sudomintume visą struktūrą, visas organizacijas.

Gavosi, kas gavosi. Net Europoje tokio renginio, kokį turime mes, neturi nė viena valstybė. Niekas neturi prizinių fondų, niekas neturi šou elementų. Jie susirenka, pažaidžia, gauna taures ir viskas baigiasi, o mes turime visa kita. Galime didžiuotis, esame taurių turnyrų lyderiai.

– Ko gero ryškiausias ir labiausiai netikėtas iššūkis buvo koronaviruso pandemija. Kaip sekėsi su tuo tvarkytis?

– Aš pripratęs prie to savo gyvenime – prie pakilimų ir nusileidimų. Tai man nieko naujo, versle niekada nėra viskas į viršų. Būna ir aukštyn, ir žemyn.

Komanda buvo ir yra labai stipri, mes turėjome aiškius planus, kaip gyventi, kaip išgyventi ir mums tikrai nepasijautė, be to, kad ištikimiausi sirgaliai negalėjo papulti į arenas ir nematė savo mylimų komandų. Dėl viso kito neturėjome didelių problemų, tuo metu biudžetas netgi pradėjo augti, sustiprinome jį, stiprėjome patys, kaip lyga. Didelės įtakos tai nepadarė, dar daugiau susikaupėme, buvo daugiau idėjų. Praėjo laikas, atrodo, kad to ir nebuvo.

– Nuo 2015 m. sekė šešerių metų laikotarpis, kuomet lygoje žaidė dešimt komandų, bet buvo tikslas turėti dvylika. Kaip buvo einama link šio tikslo?

– Tikslas buvo labai paprastas. Kaip mėgsta mūsų kolegos pasakyti – kam mums reikia silpnesnių komandų? Čia ne Eurolyga, čia yra nacionalinis interesas, kad jauna karta irgi turėtų žaisti. Ne visi gali pakliūti į „Žalgirį“ ar „Rytą“, dabar jau ir į „7bet-Lietkabelį“ ar „Wolves“.

Turime komandas, kur jaunesni žaidėjai, talentai gali pradėti karjeras ir atsiskleisti, augti iki turtingų klubų lygio. Mano tikslas buvo šitas ir jis yra pasiektas. Jį užsibrėžiau, o statydamas savo kandidatūrą trečiai kadencijai pasakiau, kad bus taip ir visi prabalsavo už mano pasiūlymą. Susidėliojau planą ir jį įvykdžiau.

– Per dešimtmetį smarkiai augo ne tik lyga, bet ir turtingiausias jos klubas – „Žalgiris“. Ar nebuvo apmaudu, kad ilgą laiką nebuvo didesnės intrigos kovoje dėl titulo?

– „Žalgirio“ biudžetas paskutinius aštuonerius metus yra didžiuliu skirtumu atsiplėšęs nuo kitų klubų. Tai turėjo įtakos pasirenkant žaidėjus ir automatiškai buvo užprogramuota, kad jie Lietuvos čempionai. Bet tai nėra nieko blogo, taip susidėliojo.

Gyvenimas eina į priekį, atsiranda konkurentų. Alytaus klubas pervažiuos į Vilnių, turės kitokį biudžetą, gali pagal jį vytis „Žalgirį“, čia yra kiti organizaciniai klausimai, kaip pavyks priartėti. Tas pats „Rytas“ – auga biudžetas, auga organizacija. Kaip matėte pernai, jie pateikė staigmeną, pralenkdami „Žalgirį“ su daug mažesniu biudžetu. „7bet-Lietkabelis“ labai pavažiavo į priekį per paskutinius penkis metus, tapo elitine Lietuvos komanda.

Kas liečia „Žalgirį“, nuo kažkokios biudžeto sumos jau nelabai kas keičiasi. Viskas priklauso nuo to, kas sveikas, kas ne, koks komandos vidus. Tai yra sėkmės formulė.

– Kokius tris svarbiausius įvykius per pastaruosius dešimt metų LKL galėtumėte įvardyti?

– Pats pirmas yra Karaliaus Mindaugo taurė, kuri buvo sukurta mūsų, tas yra labai svarbus dalykas. Kitas įvykis – pandemija, kuri buvo iššūkis, su kuriuo sklandžiai susitvarkėme. Trečias – praėjusių metų sezono kulminacija – istoriniai pusfinaliai ir finalas, kuris buvo kitoks nei per mano dešimtmetį.

– Jums ėmus vadovauti LKL, ženkliai padidėjo lygos dėmesys klubams. Mokami dideli pinigai, padedama rengiant rinkodaros specialistus ir skatinant tvarkytis klubų administracijas bei infrastruktūrą. Ką tai duoda?

– Privalai padėti klubams. Turime padėti rinkodaros sistemoje, nes pas mus dirba profesionalūs žmonės. Komunikaciniame lauke irgi turime padėti. Jei LKL, pati viršūnė, bus stipri, o klubai silpni – jie neturės biudžetų, negalės savęs pristatyti komunikuodami.

Daug kalbame per susirinkimus šiais klausimais. Kuriems reikia pagalbos – jie jos gauna. Kai kuriems nereikia, jie patys iš savęs stiprūs, lyderiauja net Europoje, kaip „Žalgiris“. Gali kiti Europos klubai mokytis.

Tam tikslui padeda ir LKL akademija. Žmonės, kurie ją pabaigia, įsilieja į klubus, nebūtinai LKL, į kitas sporto organizacijas. Jie praeina tam tikrus kursus, mokymus, užbaigia ir gali įsilieti į daug organizacijų. Kiekvienais metais kiek jų pabaigia, turbūt neužtektų vietų.

Turime idėjų ateityje ir dėl trenerių – atrinkti būrį talentingiausių ir ruošti pamainas su užsienio partneriais, mūsų klubais, kad jie galėtų pasisemti patirties mėnesį ar du, pabūti prie vyr. trenerių, pasiklausyti, ką jie kalba. Yra tokių idėjų, bet viskas atsiremia į pinigus, kurių dar reikėtų pageneruoti daugiau. Visa tai yra pagalba klubams.

– Krepšinio bendruomenė pabrėžia LKL pažangą jūsų vadovavimo metu. Kaip tai pavyko?

– Ačiū tiems, kas pastebi. Ką jaučiu pats – tai buvo darbas, darbas ir darbas. Kada nori, gali pasiekti. Kai partneriai yra klubai, su kuriais randi bendrą kalbą, juos įtikini, kuriuo keliu turime eiti. Lyga yra organizacija, kuri be klubų nieko nepadarys. Mūsų kartu buvo siekiamas tikslas, jį buvau užsibrėžęs konkretų – padaryti Lietuvoje mažąją Eurolygą arba NBA ir tai mums pavyko. Jei valstybė būtų didesnė, biudžetas būtų didesnis, tai su jais dar pakovočiau.

– LKL įgyvendina daugybę naujovių – nuo aukštos kokybės TV produkcijos ir techninės pagalbos teisėjams iki aistruolių bei krepšinio bendruomenės įtraukimo įrankių. Kas generuoja tas idėjas ir kaip pavyksta jas įgyvendinti?

– Kiekvienais metais mėginu įgyvendinti dvi-tris savo idėjas. Toliau mes kaip komanda sėdame kartu ir kalbame, ar įmanoma, ar neįmanoma. Tai susiję su televizija, partneriais. Jie irgi reikalauja naujovių, ypač nauja karta turi idėjų, kurios veikia. Mūsų komanda jauna, protingi žmonės. Idėjos nebūtinai matosi, bet kiekvieną dieną kūrybiniame procese jų atsiranda, ne visos pastebimos. Džiaugiuosi, kad šie žmonės yra šalia manęs, man pavyko juos suburti, įtikinti ir esu labai laimingas, kad juos turiu.

– Kiek lygai aktualūs yra klubų pasirodymai tarptautiniuose turnyruose?

– Kaip lygos vadovas, visada skatinu, kad klubai dalyvautų tarptautiniuose turnyruose. Visada stengiuosi padėti, jei yra galimybė. Padėjau, padėsiu ir stumsiu.

Čempionų lygoje esame dalininkai. Kas liečia Eurolygą ir Europos taurę, turime dvi vietas – „Žalgiriui“ ir Panevėžiui. Kauniečiai žaidžia su dešimties metų licencija, o Panevėžys – už iškovotą vietą Lietuvoje. Labai džiaugiuosi, kad jie paskutiniu metu rodo puikius rezultatus, nors nuo jų lemiamose rungtynėse nusisuka sėkmė, gaila.

– Prieš NKL finalo ketvertą yra kalbų apie tai, kad po ilgos pertraukos įmanomas sportinio principo įgyvendinimas, paskutinė LKL komanda iškristų, o ją pakeistų NKL čempionai. Kiek tai realu?

– Šeštadienį sužinosime. Šansų, kad taip nutiks, yra.

– Kaip apibūdintumėte savo vadovavimo dešimtmetį iš asmeninės pusės – buvo lengva ar sunku?

– Labai paprastai – pirmi, antri, treti metai buvo labai sunkūs. Paskui palaipsniui darėsi vis lengviau, o dabar, kai yra tokia stipri komanda, dirbdamas jaučiu malonumą.