Dešimtmetis lyg amžinybė

Per dešimt metų Kauno sporto rūmų projektas spėjo iš Kalniečių parko persikelti į Nemuno salą. Juo domėjosi teisėsauga, tačiau nė vienas valdininkas dėl užsitęsusio projekto nebuvo nubaustas.

Premjeras suteikė vilties

Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas praėjusią savaitę oficialiai įvardijo, kiek pinigų žadama skirti Kauno sporto rūmų projektui. Tai suteikia vilties, kad Nemuno saloje po kelerių metų pagaliau iškils arena. Šiuo metu atliekama architekto Eugenijaus Miliūno projekto ekspertizė.

"Kauno diena" pabandė išsiaiškinti, kaip per dešimtmetį keitėsi miesto savivaldybės norai ir arenos vieta.

Buvę savivaldybės administracijos direktoriai Giedrius Buinevičius bei Arūnas Keserauskas tai sustabdydavo, tai vėl atnaujindavo sutartį su architektais. Miesto sporto rūmų istorija domėjosi Kauno apygardos prokuratūra, tačiau jokių išvadų kol kas nepateikė.

Pakeitė arenos vietą

Prieš dešimt metų Kauno savivaldybė sudarė sutartį su E.Miliūno studija. Už 3,8 milijono litų architektai turėjo iki 2001-ųjų parengti sporto rūmų projektą S.Žukausko ir P.Lukšio gatvių sankryžoje. Avansu už projektą iškart pervesta apie milijoną litų.

2004 metų liepą tuometis savivaldybės administracijos direktorius G.Buinevičius su E.Miliūno studija pasirašė pakeistą sutartį. Iš Kalniečių parko sporto rūmų vizija perkelta į Nemuno salą. Architektams duota laiko iki 2005-ųjų rugpjūčio. Tuomet niekas neatkreipė dėmesio, kad arenos techninis projektas seniai turėjo gulėti savivaldybės stalčiuose.

"Pasirašydamas pirmąją sutartį su savivaldybe tikrai negalvojau, kad šis projektas truks dešimtmetį. Mums pervedė avansą ir pradėjome darbus. Tačiau vėliau finansavimas nutrūko. Už gautus pinigus atlikome dalį darbų, tačiau 2001-aisiais projekto pateikti negalėjome", - prisiminė architektas Eugenijus Miliūnas.

Architektas pasakojo, kad iš Kalniečių parko arenos projektas galėjo būti perkeltas ir į kitą miesto vietą. Tuomet svarstytas ne tik Nemuno salos, bet ir kiti variantai: Europos prospekto šalia įvažiavimo kelio į Kauną, Vilijampolės.

"Tuometė valdžia pasirinko Nemuno salą. Galima sakyti, kad darbus turėjome pradėti iš naujo. Projektas buvo suskaidytas į dvi dalis: infrastruktūros ir arenos. Kai Kaune atsirado prancūzai, iš pradžių su jais bendravome geranoriškai, tačiau vėliau mūsų padėtis tapo neaiški", - pasakojo architektas.

Įstatymus laužė nebaudžiami

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Rimgaudas Vaičiulis pripažino, kad pirmasis įstatymams nusižengė G.Buinevičius.

Valstybės tarnautojas išsiaiškino, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, nes 2004-aisiais perkeldama būsimosios arenos vietą į Nemuno salą savivaldybė privalėjo skelbti naują konkursą projektavimo darbams atlikti.

Įstatymus pažeidęs G.Bui­ne­vičius spėjo atsistatydinti iš administracijos direktoriaus parei­gų. Savivaldybės sudaryta komisija nesiaiškino, ar dėl jo pakeistos sutarties su E.Miliūno studija miestas patyrė milijoninių nuostolių. Formaliai buvo pripažinta, kad G.Buinevičius nusižengė įstatymams, tačiau jokios nuobaudos neskirta.

Nepaisydamas Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, su E.Miliūno studija pernai sutartį pratęsė A.Keserauskas. Kai kurie teisininkai iškart perspėjo, kad direktorius gal būt pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą.

"Primenu, sutartis buvo tik sustabdyta, bet nenutraukta. Tuo metu vyko derybos su prancūzais, todėl su E.Miliūnu sutartis buvo įšaldyta. Neturėjau teisės jos nutraukti, nes architektas galėjo kreiptis į teismą. Tik vėliau sužinojau apie Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas", - teisinosi A.Keserauskas.

Jis kategoriškai paneigė įtarimus, kad pats galėjo pažeisti įstatymą. "Tarnyba priekaištus reiškė, kai be konkurso iš Kalniečių parko į Nemuno salą buvo pakeista arenos vieta. Aš paveldėjau galiojančią sutartį. Be to, architektai jau buvo atlikę nemažai darbų, už kuriuos savivaldybė sumokėjo. Būčiau tapęs pajuokos objektu, pabandęs sutartį staiga nutraukti", - įsitikinęs buvęs savivaldybės administracijos direktorius.

Sutartis buvo sustabdyta

Kauno sporto rūmų istorijoje ne mažiau abejonių kelia faktai, kad sutartis su E.Miliūno studija ne kartą buvo pratęsiama, stabdoma.

Likus mažiau nei mėnesiui, kai E.Miliūnas savivaldybei turėjo perduoti projektą, 2006 metų gegužę tuometinis savivaldybės administracijos direktorius A.Keserauskas sustabdė sutartį su E.Miliūno studija.

Formali priežastis: Prancūzijos kompanijos "Bouygues Batiment International" atstovams netiko E.Miliūno pateiktos arenos vizija, todėl jie pasamdė kitą architektą. Savivaldybės kuluaruose kalbėta, kad per mėnesį kaunietis architektas nebūtų spėjęs pateikti galutinio projekto.

"Kauno dienai" A.Keserauskas negalėjo paaiškinti, kodėl tuomet nutraukė sutartį, o nepalaukė mėnesio, iki kol bus pateiktas techninis projektas.

"Dėl termino pateikti galutinį projektą bijau ką nors pasakyti. Kažkaip neatsimenu. Tuo metu vyko derybos su prancūzais, jie rengė savo projektą. Tai pagrindinė priežastis, kodėl sutartis su kauniečiu architektu buvo sustabdyta", - aiškino A.Keserauskas.

Šiek tiek kalbesnis buvo E.Miliūnas. "Atvirai pasakysiu: patekome į idiotišką situaciją. Artėjo terminas, kai turėjome atiduoti projektą, tačiau jo niekam savivaldybėje nereikėjo. Taip pat netikėtai buvo sustabdyta ir sutartis. Vėliau surengėme specialų arenos projekto pristatymą, kad paneigtume kalbas, jog mes neva nieko neveikėme", - aiškino E.Miliūnas.

Sulaukė prokurorų dėmesio

Dešimtmečio projektas sulaukė ir teisėsaugos institucijų dėmesio. Architekto E.Miliūno studijos patalpose apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Juos domino būtent arenos dokumentai.

Prieš pusantrų metų tyrimą pradėjo ir Kauno apygardos prokuratūra. Prokurorus sudomino ne tik Prancūzijos kompanijos ir savivaldybės sudaryti sandėriai, bet ir E.Miliūno projekto likimas. Pareigūnai aiškinosi, kuo remdamasis 2004-aisiais G.Buinevičius atnaujino sutartį su E.Miliūnu ir pakeitė arenos vietą, neturėdamas tam Kauno miesto tarybos įgaliojimų.

Apie šių tyrimų eigą ar pabaigą prokurorai nelinkę kalbėti. Neoficialiuose pokalbiuose pareigūnai užsiminė, kad savivaldybė Kauno sporto rūmų projektams žarstė milijonines sumas, tačiau nekontroliavo, kaip vyksta darbai.

"Kyla pagrįstų abejonių dėl viešojo intereso. Prieš dešimtmetį pradėjęs dirbti E.Miliūnas dabar pateikė techninį projektą. Jeigu arena bus statoma pagal kauniečio architekto projektą, kyla klausimas, kaip vertinti faktą, kad 1,2 milijono litų buvo išmokėta Prancūzijos kompanijos pasamdytiems architektams. Tai ne privačių asmenų, o mokesčių mokėtojų pinigai", - "Kauno dienai" pasakojo viešai prisistatyti nepanoręs pareigūnas.