Dickey Simpkinso karjeros vingiai

Turbūt pirmą kartą Lietuvos vicečempionui - Vilniaus "Lietuvos ryto" klubui - atstovaus toks pajėgus ir tituluotas krepšininkas, galintis žaisti tiek sunkiojo krašto, tiek vidurio puolėjo pozicijose. Jau daugelį metų tai buvo viena silpniausių komandos vietų, kurią dažniausiai užpildydavo lietuviai: Egidijus Mikalajūnas, Giedrius Aidietis, Arnas Kazlauskas, Kęstutis Šeštokas, Artūras Javtokas ar kartas nuo karto į šių žaidėjų gretas įsijungiantis Andrius Šležas. Deja, visi šie krepšininkai "Lietuvos ryto" ekipą jau paliko.

Praeitą sezoną į Kauno "Žalgirį" atvyko Tanoka Beardas ir pagyvinęs komandos žaidimą padėjo iškovoti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų žiedus. Sustiprėjusi kauniečių priekinė linija privertė susirūpinti ir jų pagrindinius varžovus. Nors "Žalgirio" sudėtis 2003-2004 metų sezonui kol kas neaiški, tačiau sutikimą jam atstovauti yra davęs vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų - Arvydas Sabonis. Jau sudarytas kontraktas su Darjušu Lavrinovičiumi, o komandoje lieka vienas geriausių praėjusio sezono klubo žaidėjų T.Beardas. Visi trys aukštaūgiai turėtų sudaryti pakankamai grėsmingą "Žalgirio" priekinę liniją.

[nuotrauka1]"Lietuvos rytas" ruošiasi startuoti ULEB taurės turnyre, kur varžybų lygis bus žymiai aukštesnis nei paskutiniojo FIBA čempionato, kuriame teko dalyvauti 2003 metų LKL vicečempionams. Komanda, laimėjusi ULEB taurę, įgaus galimybę kitame sezone žaisti Eurolygoje. Norint sėkmingai pasirodyti, reikalinga stipri ekipa. Iš praėjusio sezono aukštaūgių vilniečiams liko tik Povilas Čiukinas, tačiau klubą sustiprino buvęs "Šiaulių" pagrindinis "centras" Saulius Kuzminskas ir po motociklo avarijos į ekipos gretas besiruošiantis sugrįžti Robertas Javtokas. S.Kuzminskas ir P.Čiukinas - pernelyg jauni ir neturintys tiek patirties, kad jais drąsiai galėtų pasitikėti komandos treneriai, nežinia kokios būklės į aikštelę sugrįš R.Javtokas. Be to, Saulius ir Povilas labiau tinka į vidurio puolėjų pozicijas, nei rungtyniauti "sunkiaisiais kraštais". Komandai reikėjo patyrusio puolėjo, galinčio žaisti "centro" bei sunkiojo krašto puolėjo pozicijose. Tokį krepšininką pavyko surasti - juo tapo 206 centimetrų ūgio 116 kilogramų sveriantis Dickey Simpkinsas.

Jau lyg tradicija tapo tai, kad "Lietuvos rytas" į savo komandą renkasi tuos žaidėjus, prieš kuriuos teko patiems rungtyniauti. Tokiais keliais klubą papildė Ericas Elliottas, Gregas Grantas. Vladimirą Krstičių komandos vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas buvo pastebėjęs dar vadovaudamas "Žalgiriui". Ne išimtis ir šie metai. Pernai vilniečiams neįkandami varžovai buvo Kazanės "Uniks" su D.Simpkinsu, kurio tikrasis vardas yra LuBara Dixonas, priešakyje.

Tačiau ne visais atvejais ši tradicija pasiteisino. Geriausiai Vilniaus komandai pasisekė su mažai kam iki tol žinomu amerikiečiu E.Elliottu. Daugiau sostinės klubo gerbėjų bei trenerių nenustebino nė vienas legionierius.

NCAA - nieko ypatingo

Per ketverius metus (nuo 1990 iki 1994 metų), praleistus "Providence" universitete, D.Simpkinsas kažkuo ypatingu neišsiskyrė. Paskutiniajame sezone jo pelnomų taškų vidurkis siekė 11,8, atkovotų kamuolių - 6,5 per 29 žaidimo minutes. Krepšininkas per rungtynes realizuodavo 52 procentus visų metimų. Žaisdamas universitete Dickey per visus ketverius sezonus vidutiniškai pelnydavo 9,8 taško ir po lenta sugriebdavo 6,4 atšokusio kamuolio per 27 aikštelėje praleistas minutes. Nors NCAA jam teko rungtyniauti vidurio puolėjo pozicijoje, tačiau atėjęs į NBA jis buvo priverstas persiorientuoti į "sunkųjį kraštą".

NBA karjera

1994 metais baigusį "Providence" universitetą NBA naujokų biržoje krepšininką pirmajame rate 21 šaukimu pasirinko "Chicago Bulls" klubas. Debiutinis sezonas tuo metu sutapo su Michaelo Jordano sugrįžimu į stipriausią pasaulio lygą po pusantrų metų pertraukos. Tuomet tik prieš atkrintamąsias varžybas nusprendusiam prisijungti legendiniam MJ nepavyko iškovoti dar vieno, jau septintojo, čempiono žiedo.

Tais metais D.Simpkinsas sužaidė 59 rungtynes (5 pradėjo startiniame penkete) aikštėje praleisdamas vidutiniškai po 10 minučių, pelnydamas po 3,5 taško bei atkovodamas po 2,6 kamuolio. "Chicago Bulls", nežiūrint laikino jos lyderio pasitraukimo iš krepšinio, kuomet jis bandė savo jėgas beisbole, nebuvo subyrėjusi. Be M.Jordano buvo išlikęs visas pagrindinis komandos branduolys, todėl vietos D.Simpkinsui jame neatsirado.

1995-1998: Nauja "Chicago Bulls" era

Nuo kito sezono, kai legendinis Michaelas Jordanas su ekipa nuo pat pradžios galėjo treniruotis ir ruoštis naujam čempionatui, komanda pasikeitė iš esmės ir sugrįžo į krepšinio Olimpą dar trejiems metams.

Antrą sezoną stipriausioje pasaulio lygoje žaidžiančiam D.Simpkinsui, dėka M.Jordano sugrįžimo, pirmą kartą profesionalaus krepšininko karjeroje pavyko iškovoti NBA čempiono titulą. Prie klubo be M.Jordano prisijungė ir Dennisas Rodmanas, atsargoje "Buliai" turėjo dar ir trečius metus lygoje žaidžiantį kroatą Tonį Kukočių - universalų žaidėją, galintį rungtyniauti tiek lengvojo, tiek sunkiojo krašto pozicijose. D.Simpkinsas pretendavo tik į trečio lygio žaidėjus savoje pozicijoje. Tai liudija ir statistika iš pirmojo čempioniško sezono, kuris labai panašus į debiutinį: per 60 sužaistų rungtynių aikštelėje praleista vidutiniškai po 11 minučių.

Trečias sezonas buvo blogiausias iš visų trijų stipriausioje pasaulio lygoje. Per 48 rungtynes aikštėje išbūta vidutiniškai po 8 minutes, pelnant po 1,9 taško. Nepaisant tokio blogo pasirodymo, D.Simpkinsas iškovojo jau antrąjį čempiono titulą.

Tais metais smarkiai suprastėjo krepšininko pataikymo procentas (nuo 48% iki 33%), dėl to jau kitą sezoną teko pradėti kitoje, tikrai nepretenduojančioje laimėti NBA čempionų žiedus, ekipoje - "Golden State Warriors". Bet ir šiame klube nepavyko išsikovoti vietos po saule, nes naujoje komandoje buvo pakankamai daug aukštų ir pajėgių puolėjų. "Buliai" sezono eigoje nusprendė susigrąžinti buvusį žaidėją, išmainant jį į žemesnio ūgio Jasoną Caffey... Taip D.Simpkinsas sugrįžo į čempionų ekipą vien tam, kad trečią kartą iš eilės taptų lygos nugalėtoju. Deja, pats prie to titulo prisidėjo minimaliai: aikštelėje pasirodydavo kas antras rungtynes bei jose praleisdavo tik po 10 minučių.

"Bulių" problemos

Po trijų iš eilės laimėtų titulų, M.Jordanas jau antrą kartą nusprendė pasitraukti iš NBA, o kartu su juo iš komandos pabėgo ir tie žaidėjai, kurių dėka "Bulls" siautėjo visus šiuos metus. Klubą paliko S.Pippenas ir D.Rodmanas. Iš senosios gvardijos išliko tik T.Kukočius ir R.Harperis. Pasikeitė ir strategai - vyriausiasis treneris Philas Jacksonas nusprendė metus pailsėti, atitrūkti nuo krepšinio.

"Bulls” papuolė į "duobę"

[nuotrauka3]Iš komandos pasitraukus ne tik pagrindiniams lyderiams, bet ir "centrui" australui Lucui Longley (218 cm), komanda liko be vidurio puolėjo. Tuomet naujajam "Chicago Bulls" treneriui Timui Floydui nieko kito nebeliko kaip tik pasinaudoti likusiais rezervais.

Trumpesniame 1998-1999 metų sezone D.Simpkinsui buvo patikėta pagrindinė rolė komandos vidurio puolėjo pozicijoje. Tais metais dėl NBA lokauto reguliariame sezone buvo sužaista tik 50 susitikimų, iš kurių 35 mačus D.Simpkinsas pradėjo startiniame penkete. Pirmą kartą profesionalo karjeroje aikštelėje išbūdavo daugiau nei 29 minutes per rungtynes ir pelnydavo po 9,1 taško bei atkovodavo po 6,8 kamuolio. Baudas krepšininkas realizuodavo 65% taiklumu (pataikė 156 iš 242 metimų), o iš kitų pozicijų pataikymas siekė 46% (150/324). Tai - sėkmingiausias Dickey sezonas per penkerius metus, praleistus Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA). Tiesa, čikagiečiams čempioniška era pasibaigė, nes buvo iškovota vos 13 pergalių ir patirti net 37 pralaimėjimai.

Pasikeitusioje "Chicago Bulls" komandoje 1998-1999 metų sezone debiutavo, šiemet LKL čempionų tapęs, vienas Kauno "Žalgirio" lyderių vengras Kornelis Davidas, kuriam debiutinis sezonas buvo ganėtinai neblogas. Vengras žaidė visuose mačuose, iš kurių šešis pradėjo startiniame penkete, vidutiniškai įmesdavo po 6,2 taško per 18 minučių. Tačiau kiti metai K.Davidui, kaip ir D.Simpkinsui, nebuvo tokie sėkmingi.

Paskutinieji NBA karjeros metai

Kitais metais "Bulls" jau turėjo naują lyderį, pirmu šaukimu NBA naujokų biržoje pasirinktą Eltoną Brandą, kurio atėjimas į komandą gerokai pritemdė D.Simpkinsą. Dickey ir toliau išliko pagrindiniu komandos "centru", žaidė daugiausiai rungtynių per vieną sezoną - viso 69, iš jų net 48 startiniame penkete, tačiau kiti rodikliai labai smarkiai smuktelėjo. Per 24 minutes pelnydavo po 4,2 taško, mesdamas 40% (111/274) taiklumu ir atkovodavo po 5,4 kamuolio. Deja, "Buliai" ir toliau išliko viena prasčiausių Rytų konferencijos ir tuo pačiu visos lygos komandų, sugebėjusių į savo sąskaitą įsirašyti tik 17 pergalių per 82 rungtynes.

2000-2001 metų sezonui Čikagos klubas į savo gretas pasikvietė visą būrį aukštaūgių. Komandą papildė Bradas Milleris (213 cm), lygos debiutantai: serbas Draganas Tarlačas (211 cm), kroatas Daliboras Bagaričius (216 cm); amerikiečiai: Jake Voskuhlis (211 cm) ir Stevas Goodrichas (208 cm). Ekipos gretose esant net trims sunkiesiems krašto puolėjams, pradedant Eltonu Brandu (203 cm), Marcusu Fizeriu (206 cm) ir baigiant Michaelu Ruffinu (203 cm), savaime suprantama, kad prastai pasirodžiusiam D.Simpkinsui, kuris matė tiek "Bulls" pakilimą, tiek nuopuolį, vietos nebeliko. K.Davidas sezoną pradėjo dar Čikagoje, bet vėliau jo paslaugų buvo atsisakyta.

Karjera už NBA ribų

Dvejus metus praleidusį mažai žinomuose Graikijos klubuose ir Amerikos lygose, pernai D.Simpkinsą pastebėjo Kazanės "Uniks” atstovai. Čempionų taurėje per 19 sužaistų rungtynių pasiekti geriausi rodikliai komandoje (16,2 tšk. (daugiau už S.Čikalkiną ir E.Žukauską), 7,9 atk. kam.; dvitaškiai realizuoti 66% taiklumu, išbūnant aikštėje vidutiniškai po 27 minutes).

Sėkmingas pasirodymas Rusijos klube kiek netikėtas, nes ekipa buvo sukomplektuota labai galinga, tiesa, labiau popieriuje, nes pilnai išnaudoti savo galimybių jiems nepavyko. Pirmiausia teko anksčiau laiko, kaip ir "Lietuvos rytui", pasitraukti iš Čempionų taurės turnyro, "neprasimušus" į finalinį ketvertą - kelią jiems užkirto Ventspilio "Ventspils" (Latvija), o vėliau Rusijos Superlygos pusfinalyje teko nusileisti Permės "Ural Great" ekipai. Tai netenkino vadovų, todėl sudėtis kitam sezonui bus komplektuojama naujai. Nepaisant visko, asmeniniais rodikliais D.Simpkinsas lenkė vieną pagrindinių Lietuvos rinktinės "centrų" E.Žukauską, taip pat nurungė buvusį CSKA komandos lyderį, baltarusį Valerijų Daineką ir buvusį Rusijos rinktinės narį Andrejų Fetisovą. Sezono pabaigoje prie "Uniks" prisijungus vienam geriausių Čempionų lygos žaidėjų Kebu Stewartui, taip pat nepavyko įtikinti komandos trenerių, kad jis yra geresnis už D.Simpkinsą. Vis dėlto klubo vadovai nepanoro išsaugoti ekipos lyderio, o tuo tik džiaugtis turėtų Vilniaus "Lietuvos ryto" gerbėjai, matysiantis tris kart NBA čempioną savame mieste.