Didžiausias "No Sight" laimėjimas - laimingi žmonės ir įgyta patirtis

Gatvės krepšinis Lietuvoje nėra itin populiarus, tačiau, net ir nepaisant to, karts nuo karto šio gatvės meno mėgėjai susiburia į komandas bei kartu tęsia savo veiklą.

"No Sight" – tai 2007 metais susikūrusi gatvės krepšinio komanda, kurią sudaro 6 nariai iš 4 skirtingų miestų – Klanaz, SliCe (abu iš Kauno), Hurricane, iLgapirštis (abu iš Vilniaus), Lazio (Šakiai) ir Diamond (Londonas).

Šeštus metus kartu įvairiuose turnyruose dalyvaujantys vaikinai  surinko 2008-2011 metais filmuotą medžiagą ir išleido savo pirmąjį dokumentinį filmą pavadinimu "Anyplace". Jame sukaupti epizodai iš įvairių pasirodymų, dėjimų konkursų bei kitų turnyrų tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Tai tik antrasis atvejis Lietuvos gatvės krepšinio, kitaip žinomo "strybolo" pavadinimu, istorijoje, kai tokio tipo filmas (angl. mixtape) yra išleidžiamas DVD pavidalu.

Pavadinimas "Anyplace" atspindi tai, kad vieta "No Sight" nėra svarbi – komandos nariai yra iš skirtingų miestų, o jų pasirodymai vyksta skirtingose vietose – kad ir ant ledo.

Apie "No Sight" susikūrimą, komandos praeitį ir Lietuvos gatvės krepšinį "Eurobasket.lt" kalbėjo su vienu iš "No Sight" narių, Lazio.

- Kaip kilo idėja susiburti į "No Sight" komandą? Kodėl ją pavadinote būtent "No Sight"?

- Jei neklystu, apie 2006 metus Kaune išsiskirstė "Slam Jam" kolektyvas. Buvęs "Slam Jam" narys Klanaz, skirtingai nei kiti komandos nariai, dar nenorėjo "užrišti" viso to bei jau tada turėjo minčių apie naują gatvės krepšinio kolektyvą. Taip jau gavosi, kad 2007 metais idėja kurti komandą buvo pasiūlyta man bei Hurricane (Vilnius), nes tuo metu buvome be komandų ir turėjome panašias "strytbolo" filosofijas, tikslus bei norėjome suburti jėgas.

Prie mūsų taip pat turėjo prisijungti buvęs "Wanted 8-21" komandos narys Jumper, tačiau pastarasis nepanoro atvykti į mūsų pirmą susitikimą Vilniuje, o vėliau į "No Sight" niekas jo jau nebe priėmė. Taigi, pradžioje buvome trise: Klanaz, Lazio ir Hurricane. Visi iš skirtingų miestų.

Pavadinimo istorija labai paprasta. Kadangi "strytbole", skirtingai nei oficialiame krepšinyje, svarbu ne tik įmesti taškus, tačiau juos įmesti gražiai, norėjome, kad pavadinimas tą ir atspindėtų. "No Sight" išvertus iš anglų kalbos reiškia "neregimą zoną". Tai yra, kuomet kamuolys dingsta iš gynėjo akių, jis yra suklaidinamas.

- Ar kito komandos sudėtis nuo jos susikūrimo?

- Taip. Pradžioje buvome trise, vėliau prie mūsų prisijungė iLgapirštis (Vilnius), SliCe (Kaunas) bei Diamond (Londonas).

- Kur šiuo metu dalyvauja "No Sight"?

- Deja, tačiau šiuo metu nedalyvaujame jokiuose renginiuose ar turnyruose, kadangi tam nėra sąlygų.

- Anksčiau esate minėję, kad propaguojate tiek "New school streetball", tiek "Old school streetball" – galbūt dabar esate susikoncentravę į kažkurią vieną iš šių gatvės krepšinio krypčių?

- Tikrai nesame susikoncentravę į kažkurią kryptį. Kiekvienas gatvės krepšinio žaidėjas turi savo filosofiją, savo supratimą apie šį dalyką, kuris, laikui bėgant, gali natūraliai keistis. Ir šis klausimas pakankamai aktualus mūsų pačių tarpe. Kaip žinote, skirtumas tarp šių krypčių gana didelis - "old school streetball" yra žaidimas, kuriame pergalė taškais visuomet yra svarbiausias dalykas, o "new school" tai jau ne tiek svarbu, kiek atlikti sudėtingus triukus. Taip pat į "new school" kryptį galime priskirti "freestyle‘ą" (improvizaciją – Eurobasket.lt) su kamuoliu, kuomet žaidėjas daro triukus ne žaidimo metu, o vienas pats, be jokių gynėjų.

Kokį žaidimą žaidi, labai priklauso nuo aplinkybių: kur, kada, prieš ką. Mes tarsi pasirinkome patį sunkiausią variantą, norime sujungti abi šias kryptis - visuomet laimėti tiek taškais, tiek atlikti sudėtingų triukų. Prieš porą metų turėjome netgi nerašytą taisyklę: nedarome triukų, kol nepirmaujame bent 3 taškais. Tačiau, kaip sunku suderinti šou ir rimtą žaidimą, galite suprasti, kad ir pažiūrėję paskutinę LKL žvaigždžių dieną.

- Papasakokite, kaip "No Sight" ruošiasi rungtynėms ar pasirodymams?

- Jokių specialių pasiruošimo būdų neturime. Padarome apšilimą, padriblinguojame bei pirmyn! Aišku, kartais tenka susidurti su problemomis dėl slidžios dangos, kuomet tenka daryti pasirodymus, kad ir Hip-Hop‘o šokių battle‘uose (kovose – Eurobasket.lt). Tačiau nieko dėl to nepadarysi. Kartą darėme pasirodymą netgi ant ledo!

- Ar yra įvykę kokie nors incidentai Jūsų pasirodymų metu?

- Pasirodymų ar turnyrų metu kaip ir ne, o gatvėje tai visko pasitaiko, kai nėra teisėjo šalia. Tačiau visada gerbiame žmones, kurie žaidžia prieš mus, stengiamės jiems paaiškinti kas ir kaip, jei jie būna pikti dėl to, kad yra pažeistos žingsnių taisyklės.

Viskas turi ribas ir turim ne vieną pavyzdį, kai koks nors "strytbolo" nekenčiantis žmogus per daug mus įžeidinėdamas nusipelno "head pop" (lengvo kamuolio metimo į galvą) ar "porno star" (gynėjui numaunami šortai) triukų, kas, aišku, įplieskia dar didesnes aistras aikštelėje...

- Kokius didžiausius laimėjimus esate pasiekę? Kas įsiminė labiausiai?

- Didžiausias laimėjimas tas, kad padarėme laimingais daugybę žmonių, tarp jų ir save pačius. O labiausiai įsiminė, turbūt, "turas po pajūrį" 2009 m. vasarą bei kelios išvykos į gatvės krepšinio turnyrus Rygoje (Latvija), kur sutikome daug puikių žmonių, bendraminčių, su kuriais palaikome ryšius iki dabar.

Net su Kasparu Kambala teko pabendraut. Tarp kitko, jis malonus ir draugiškas žmogus - visai kitoks nei kad galite susidaryti apie jį įspūdį, žiūrėdami varžybas ar skaitydami spaudą.

- Kokie artimiausi komandos planai? Galbūt ketinate ateityje išleisti dar vieną filmą apie gatvės krepšinį?

- Planai yra ir toliau mėgautis gatvės krepšiniu, daryti tai, kas patinka. Ką tik išleidome pirmąjį savo mixtape‘ą, tad apie antrą dar minčių nekilo, apart keleto pajuokavimų. Tačiau, kaip mėgstam sakyti – reiks ir bus.

- Koks yra Lietuvos gatvės krepšinis? Ar jis kuom nors išsiskiria iš kitų šalių?

- Be abejo, tuo ir žavus gatvės krepšinis, kad kiekvienas žaidėjas, kiekviena komanda, kiekviena šalis turi savo stilių. Lietuvos "strytbolas" galbūt panašiausias į JAV. Visgi tai – "strytbolo" tėvynė. Dauguma mūsų idealų, tokių kaip Chrisas "Tru Baller" Youngas, Famoussas "KitKat" Jonesas, Raferis "Skip to my Lou" Alstonas, Jasonas "White Chocolate" Williamsas, yra būtent iš ten.

O mūsų gatvės krepšinis galbūt išsiskiria... komandiniu žaidimu. Visi "No Sight" nariai yra praeityje lankę krepšinio treniruotes bei turi neblogus pagrindus. Aišku, dauguma atakų "strytbole" yra žaidimas vienas prieš vieną, tačiau visada stengiamės neužmiršti vienas kito, nepagailėti perdavimo įkirtus ir pan. Netgi turime kelis ženklus, kelis triukus, kombinacijas, kurias atlikti reikalingas daugiau nei vienas žaidėjas.

"No Sight" filmą "Anyplace" Jūs galite peržiūrėti štai čia.

Linkomanijos vartotojai taip pat gali filmą nemokamai atsisiųsti.