Didžiausias žalgiriečių turtas – vaikai

Tęsdamas mintį snaiperis prisiminė ir sau būdingą šmaikštumą: „Sūnus Carteris yra toks pat nuostabus ir gražus kaip ir jo žavingasis tėvelis Marcusas bei šaunioji mamytė. Kodėl pasirinkome būtent tokį vardą? Mums abiem jis pasirodė tinkamiausias ir gražiausias.“

Žaidėjas nepamiršta ir anapus Atlanto gyvenančios šešerių metų dukros Kianni: „Džiaugiuosi, jog galime naudotis naujausiomis technologijomis ir problemų susisiekti tikrai nekyla. Kalbame ir bendraujame dažnai, tam nėra jokių kliūčių. Kartu su ja praleidau visą vasarą, žinau, jog ji yra gerose rankose, o mano šeima – tėvas, mama ją prižiūri šešis mėnesius per metus. Gal ateityje aš ją matysiu dažniau, tačiau mes vienas kitą mylime, branginame ir džiaugiamės, kai turime progą susimatyti.“

„Mūsų vaikai yra mūsų ateitis. Tai geriausia, ką mes turime savo gyvenime. Privalome išmokyti juos teisingo kelio, kad jie mokėtų jį pasirinkti ir tvirtai juo žengtų. Aš neturiu jokių konkrečių lūkesčių dėl savo vaikų ateities, man svarbiausia, jog jie gerbtų kitus. Labai tikiuosi, jog savo darbams jie atsiduos šimtu procentų. Jei jie užaugs gerais žmonėmis, būsiu labai laimingas. Tai mano tikslas.“

„Jiems geriausia dovana būna, kai tėvelis būna namuose, kartu su jais. Man tai taip pat yra nepakartojamos akimirkos. Aš žinau, jog esu geras tėtis“, - pabaigoje pusiau juokais, pusiau rimtai priduria žalgirietis.

Prakalbus apie vaikus surimtėja ir „Žalgirio“ kapitonas D.Šalenga, kurio dukrelei Viltei Marijai gegužę sukaks dveji: „Dabar jai toks amžius, kai viskas keičiasi. Kiekvieną dieną, savaitę, vis nauji pasikeitimai – tai išmoksta naują žodį, tai dar ką nors. Tai – įdomu. Labai manęs pasiilgsta. Jau daug ką supranta, kai žmona pasako, kad tėtis šiandien grįš, atsikelia iš ryto ir vis klausinėja.“

„Iš išvykų dažniausiai parvežu jai įvairiausių žaisliukų, dar toks amžius, kad visokių saldainių nelabai galima duoti. Iš charakterio, sakyčiau, kad vaikas be ypatingų kraštutinumų – visko po truputį, nėra kažko ypatingai išsiskiriančio. Per televiziją jau tėvelį atpažįstą, halėje – taip pat“, - apie atžalą mintimis dalinasi D.Šalenga.

Krepšininkas neslepia, kartais namie su mažąja tenka likti ir vienam, tačiau tai jokių problemų nekelia: „Retai, tačiau būna, kad susidaro ir tokios situacijos. Vis tik pripažinsiu, jog tai yra malonu. Dabar toks laikas, kai vaikas labai greitai keičiasi, tad tiesiog noriu su ja draugauti. Vaikai – gyvenimo džiaugsmas, juos tiesiog privalu branginti.“

Apie komandos draugų tėvystes rūpesčius noriai pasakoja situaciją iš šalies stebintis gynėjas M.Pocius. Pasak žaidėjo, žalgiriečiai – rūpestingi tėvai, kurie nevengia apie vaikus pakalbėti ir rūbinėje, ir kelionėse bei skiria tam ypatingą dėmesį.

„Marcusas tikrai neretai pakalba apie savo vaikus, nes labai jų ilgisi. Apie Mirzą net šnekėti neverta – naujai „iškeptas“ tėvelis tikriausiai negalėtų kiekvieną dieną apie tai nekalbėti. Tadas ir Dainius taip pat kartas nuo karto pakalba. Aišku, gal ne kiekvieną dieną, tačiau tikrai tokių atvejų pasitaiko.“

„Vaikų nuotraukų rūbinėse nerodo, tačiau ant jų kompiuterių darbastalių ar mobiliųjų telefonų fonų atžalų nuotraukų tikrai tenka pamatyti“, - neslepia M.Pocius.

„Sunku pasakyti, kuris iš jų geriausias tėvas, nes nežinau, kaip bendrauja namuose. Vis tik esu tikras, šią akimirką pats geriausias tėvelis, dėl visiems suprantamų priežasčių, yra Mirza“, - šypsodamasis teigia Martynas.

Paklaustas, ar pats apie vaikus kartu su drauge amerikiete Tara nepagalvoja, Martynas pripažįsta, jog tokių minučių, pamačius Mirzos dukrelę, būta.

„Kai aplankiau Mirzą, tas vaikas toks mielas atrodo ir pagalvoji, kad norisi. Tačiau krepšinis vis dar užima visą galvą, taip kad rimtai mąstyti dar tikrai nemąstau. Iš pradžių būtų gerai susituokti, o tik tada apie vaikus galvoti“, - žaismingai provokacijai nepasidavė M.Pocius.

Nors krepšinis žalgiriečių gyvenimuose užima labai svarbų vaidmenį, savo vaikus išauginti profesionaliais sportininkais jie nėra linkę. Itin kategoriškas, paklaustas, ar norėtų, jog atžala eitų tėčio pėdomis, buvo T.Klimavičius: „Tikiuosi, kad pasirinks kitą gyvenimo kelią.“ Nepaisant to, visi žalgiriečiai lyg susitarę tvirtino, kad kliūčių vaikams siekti norimų tikslų tikrai nekels ir džiaugsis visais jų pasiekimais.

„Svarbiausia, kad savo tikslui įgyvendinti būtų įdėtos maksimalios pastangos ir viskas būtų daroma iš širdies“, - gyvenimo sėkmės receptą atskleidė M.Brownas.