Docentė B.Švitrienė: "Žalgirio" krepšininkus vadinu ženteliais"

Krepšinio rungtynes, kuriose žaidžia Kauno „Žalgiris“, kaskart paįvairina pikantiškas „prieskonis“ – efektingos, stulbinamo meistriškumo šokėjos. Trylikos šokėjų grupę įkūrė ir treniruoja Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros dėstytoja, docentė Bronė Švitrienė. „Žalgiris“ šias merginas nuo 2002-ųjų metų pasirinkęs kaip komandos palaikymo grupę. Per tą laiką šokėjos pasirodė daugybėje tarptautinių turnyrų, ne kartą pačios pripažintos čempionėmis.

- Kada ir kokios aplinkybės jus, universiteto dėstytoją, pastūmėjo suburti profesionalią merginų šokėjų grupę? – „Geras!“ pasiteiravo grupės vadovės B.Švitrienės.
- Kai iš sostinės atvykau dirbti į Klaipėdos universitetą, pastebėjau, kad čia mokosi nemažai šokiams gabių merginų. Pagalvojau – o kodėl nesubūrus jų į komandą – universiteto renginiuose būtų galima pasirodyti. Pati anksčiau šokau Vilniaus pedagoginio universiteto ansamblyje „Šviesa“ – kaip įdomu ir smagu būdavo! O Klaipėdos universitetas buvo ką tik įsikūręs, tokių būrelių labai trūko. Be to, juk jauni žmonės dega noru veikti, kurti, tobulėti. Pasigirsiu, jog jau po pirmojo pasirodymo mumis susidomėjo „Neptūno“ krepšinio klubas – tapome jo palaikymo komanda. Dirbome pasiaukojamai, todėl sėkmė nenusigręžė – netrukus buvome pakviestos parodyti programos „Žvaigždžių dienose“, o paskui – ir tapti Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos palaikymo grupe.

- Merginų, norinčių šokti jūsų vadovaujamoje grupėje, turbūt buvo ir yra labai daug. Į ką kreipiate dėmesį, kaip atrenkate pačias geriausias? Turbūt ne paskutinėje vietoje ir merginų grožis?
- Atsirenku pačias gabiausias merginas. Svarbu, kad jos jaustų ritmą, būtų plastiškos – ne robotės. Jos turi degti šokiu. Iš vidaus turi šokti! O išvaizda, be abejo, irgi svarbu. Nors, kaip sakoma, jaunystė jau savaime reiškia grožį.

- Ką jūsų grupės merginos pasiekusios? Kuo išskirtinės? Studentės ar jau baigusios mokslus?
- Daugiausia yra studenčių. Kelios – dvyliktokės, tačiau jau, galima sakyti, pakeliui į mūsų universitetą. Juk reikia ruošti pamainą. Visos šokėjos - profesionalės, lankiusios meninę ar sportinę gimnastiką, aerobiką.

- Kaip dažnai keičiasi grupės sudėtis? Ar daug laiko reikia vienai merginai prie kitos prisiderinti, „susišokti“?
- Grupės sudėtį koreguoja gyvenimas. Vienos baigia studijas, išvyksta iš Klaipėdos, kitos sukuria šeimas... Todėl tam tikras judėjimas jaučiamas nuolat. O prisiderinti išties reikia laiko, mat kiekviena turi savo stilių, charakterį. Kartais būna labai sudėtinga „kampus apšlifuoti“, bet stengiamės tokius sunkumus įveikti kuo greičiau.

- Programą kuriate pati ar naudojatės profesionalių choreografų paslaugomis?
- Pirmuosius pasirodymus parengiau savo jėgomis. Tačiau kai išplaukėme į tarptautinius vandenis, nori nenori teko kreiptis pagalbos į profesionalus. Mums talkina choreografai iš Muzikinio teatro, iš šokių kolektyvo „Žuvėdra“. Tad nors pagrindinės šokių idėjos gimsta manyje, profesionalai moko šiuolaikinio judesio, kitų šokio subtilybių.

- Ko reikia, kad šokis patrauktų žiūrovą?
- Priklauso nuo to, kokiame renginyje pasirodome, kokiam žiūrovui šokame. Tačiau svarbiausia, manau, tai, kad žiūrovas iškart pajustų ritmą ir tame mini šou tarsi dalyvautų pats.

- Kaip jus priima Lietuvos žiūrovai ir kaip – užsieniečiai?
- Iš tiesų, ne veltui sakoma, kad savam krašte pranašu nebūsi. Lietuviai mus sutinka santūriai. Kaip kartais juokaujame, turbūt ir ant blakstienų stovėtume Lietuvoje - vargu ar išjudintumėme vietinius žiūrovus... Gal tik Kauno publiką šiuo atžvilgiu būtų galima pagirti - šiame mieste mus visada labai šiltai sutinka... Užsienio šalyse žiūrovai daug temperamentingesni, emocingesni, aistringesni – negaili nei plojimų, nei pasitenkinimo šūksnių. Oho, kokių ovacijų sulaukiame! Ypač maloniai ir pagarbiai buvome sutiktos Izraelyje. O italai mano šokėjoms plojo net atsistoję!

- Krepšinio profesionalai treniruojasi kasdien. O jų palaikymo komanda?
- Irgi kiekvieną dieną!

- Ar trenerė - grupės vadovė labai griežta?
- Nesu nei labai griežta, nei labai nuolaidi. Visko reikia - ir piktesnio žodžio, ir švelnesnio. Trylikai merginų esu tarsi mama. Žinoma, pro pirštus nieko praleisti negalima, nes šokėjos - ne dainininkės, kurios scenoje gali pažiopčioti ir pasistaipyti pagal fonogramą. Šokėjos turi kiekvieną kartą parodyti viską, ką sugeba.

- Ar ilgai tenka gludinti sudėtingais akrobatiniais triukais gausius šokių elementus? Kiek skirtingų šokių merginos išmokusios?
- Nors per varžybas būna daugiausia 12 pasirodymų (nes tiek treneriai gali daugiausia gauti minutės pertraukėlių), mano merginos moka 40 šokių! Dauguma jų išties gana sudėtingi. Kai kuriuos mokėmės labai ilgai. Kas itin svarbu, išmoktus triukus reikia nuolat prisiminti, pakartoti. Mat užsileisi – ir viską teks pradėti iš pradžių.

- Šokėjos, kaip ir aikštelėje besigrumiantieji sportininkai, turbūt neišvengia traumų?
- Visko pasitaiko. Jeigu prieš varžybas užsuktumėte į merginų rūbinę, tikrai ne kvepalų kvapą pajustumėte – visokių gydomųjų tepalų dvelksmas nosį riestų... Mat yra ir raumenis pasitempusių, ir nugaros skausmą kenčiančių šokėjų. Net lūžių pasitaiko! Buvę, kad ir sunkiai susižalojusios šokėjos, kęsdamas didžiulį skausmą, pasirodymą baigė iki galo.

- Lietuvoje jūsų šokėjos konkurenčių neturi. O užsienyje?
- Ačiū už įvertinimą. Nors mes ir sakome, kad geriausia Lietuvos krepšinio komanda pasikvietė palaikyti geriausias Lietuvos šokėjas, iš tiesų yra ir daugiau puikių šokėjų grupių. Užsienyje – taip pat.

- Kas labiau jaudinasi prieš pasirodymą – šokėjos ar jų vadovė?
- Manau, kad pakanka jaudulio ir joms, ir man. (Juokiasi.) Merginos jaučia didžiulę atsakomybę, tačiau ne mažiau išgyvenu ir aš. Žinokit, po rimtų tarptautinių varžybų net kelių kilogramų svorio netenku per tą jaudinimąsi!

- Dailios ir talentingos šokėjos turbūt patraukia ne tik žiūrovų, bet ir pačių krepšininkų akį. Lietuvoje žinoma ne viena pora, kai šokėja pavergė garsaus sportininko širdį. Gal ir jūsų merginos yra apsukusios galvas šeimų dar nesukūrusiems žalgiriečiams?
- Iš tiesų, aš krepšininkus meiliai vadinu savo ženteliais. (Juokiasi.) O, kaip „mama“, ką nors kartais ir iššniukštinėju... Didelės paslapties turbūt neišduosiu, tačiau viena mūsų buvusi šokėja, girdėjau, kartais susitinka su garsiuoju žalgiriečiu Jonu Mačiuliu. Jau senokai buvau pastebėjusi, kad jiedu vienas į kitą meiliai žvilgčioja...

- Tai gal krepšininkai po rungtynių savo palaikymo grupę pakviečia ir į atsipalaidavimo vakarėlius atšvęsti pergalės?
- Ne, to nebūna. Nė karto tokio kvietimo nesame gavę. Po varžybų mes į savo rūbinę, jie – į savo, ir – viso gero. Iki kitų varžybų.

- Kaip apibūdintumėte darbą su šokėjų grupe: tai pagrindinė veikla ar laisvalaikis?
- Negaliu tvirtinti, kad tai mano pagrindinis darbas, nes jis – kitoks: universitete dėstau trenerio etiką, neįgaliųjų vaikų fizinį lavinimą, gimnastiką. Tačiau negaliu sakyti, kad ir darbas su šokėjų grupe – mano laisvalaikis. Mat treniruojamės, kaip minėjau, kiekvieną dieną, be to, nuo šito mano hobio kartais ir pagrindinis darbas nukenčia - kai su grupe išvykstame šokti į užsienio šalis...

- Tai koks tuomet tikrasis jūsų laisvalaikis, jeigu jo turite?
- Laisvo laiko turiu labai mažai, tačiau kai tik galiu, skubu į savo sodybą Klaipėdos rajone ir puoselėju gėles, jų auginu labai daug. Tiesa, prisipažinsiu, jas prižiūriu ne taip gerai, kaip reikėtų. Bet užtat turiu labai rūpestingą vyrą ir sūnus, jie mane pavaduoja. (Juokiasi.)

- Kaip paprašyta apibendrintumėte - koks yra jūsų sėkmės receptas?
- Jis susideda iš daugybės sudėtinių dalių. Tačiau pagrindinis jo komponentas, manyčiau, yra begalinė meilė darbui, meilė kolektyvui, su kuriuo dirbu...

Šokėjų grupės, kuriai vadovauja doc. Bronė Švitrienė, laimėjimai

2002 m. per vykusį Eurolygos komandų šokėjų konkursą iš 23 dalyvių užėmė 2 vietą
2004 m. šoko Europos jaunimo krepšinio čempionate Čekijoje
2005 m. šoko tarptautiniame krepšinio turnyre Vokietijoje
2006 m. šoko pasaulio gatvės krepšinio čempionate „Orange virus“ Italijoje
2006 m. šoko pasaulio veteranų čempionate Vokietijoje
2006 m. tapo Baltijos šalių šokių grupių čempionėmis
2007 m. tapo Eurolygos palaikymo grupių čempionėmis ir šoko Europos finalo ketverto varžybose Graikijoje
2007 m. tapo SEB BBL palaikymo grupių čempionėmis
2007 m. šoko Europos vyrų krepšinio čempionate Ispanijoje
2008 m. šoko finalinio ketverto lygos varžybose Izraelyje
2009 m. šoko tarptautiniame jaunimo krepšinio turnyre Prancūzijoje