E.Cota: "Nematau priežasties, kuri sutrukdytų tapti LKL čempionais"

Prieš susitikimą su Kauno "Žalgirio” legionieriumi Eduardo Cota nerimavau, jaudinausi - ar nebus sunku bendrauti su žinomu žmogumi? Mūsų pokalbis turėjo įvykti kavinėje į kurią atėjau nevėluodamas. Punktualūs buvo ir krepšininkai. Taip… krepšininkai - kiek netikėtai kartu atsibeldė ir kitas LKL vicečempionų juodaodis krepšininkas - Tanoka Beardas. Žalgiriečiai užsisakė pietus, o belaukiant karštų vištų šlaunelių su daug garnyro, aš pradėjau savo pirmąjį interviu.

-Edai, papasakok apie savo karjeros pradžią. Kur ir kada pradėjai žaisti krepšinį?

-Pradėjau žaisti krepšinį būdamas devynerių. Užaugau Niujorke ir daugiausiai laiko praleisdavau gatvės aikštelėse. Taip viskas ir prasidėjo.

-Kuris krepšininkas buvo tavo idealas?

-"Magicas” Johnsonas (Earvinas "Magicas” Johnsonas buvęs Los Andželo "Lakers” žaidėjas - Red.). Jis visada buvo mano mėgstamiausias žaidėjas ir tokiu išlieka. Nesakau, kad aš kopijuoju jo žaidimo elementus, bet tai buvo žmogus, kurį man visada patikdavo stebėti krepšinio aikštelėje.

-Kodėl tarpsezonyje pasirinkai "Žalgirį”?

-Sudariau sutartį su "Žalgiru”, nes mano agentas sakė, kad tai gerai Europoje žinoma komanda. Jie pastoviai žaidžia Eurolygoje, todėl agentas patarė pabandyti laimę čia, kad įsitvirtinčiau Europoje. Aš rungtyniavau tik pusę sezono pernai ir tai buvo mano pirmieji metai Europoje (praeitą sezoną E.Cota atstovavo Belgijos, Ostendės "Telindus” komandą - Red.). Taigi "Žalgiryje” yra puiki galimybė tobulintis, todėl nusprendžiau atvažiuoti į Lietuvą ir dėl to nesigailiu.

-Pernai žaidei Belgijoje, šiemet - Lietuvoje. Ar Europa yra ta vieta, kurioje nori rungtyniauti, o gal pabandysi laimę NBA?
[nuotrauka1]
-NBA yra kiekvieno profesionalaus krepšininko svajonė, bet šiuo metu aš esu Europoje ir susikoncentruoju ties senojo žemyno krepšiniu. Jeigu pasitaikytų galimybė žaisti stipriausioje krepšinio lygoje, aš būtinai ja pasinaudočiau, bet dabar mano dėmesys yra sutelktas į Europos krepšinį.

-Tau neblogai sekasi šį sezoną "Žalgiryje”. Ar norėtum čia pasilikti dar vieniems metams?

-Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Aš neatsisakyčiau minties pasilikti Kaune, bet yra daug visokiausių smulkmenų. Lengviau pasakyti, nei padaryti. Kitos komandos gali pasiūlyti daugiau pinigų ar palankesnes gyvenimo sąlygas… Bet aš sutikčiau grįžti į Kauną.

-Jei "Žalgiris” ir kita komanda pasiūlytų visiškai vienodus kontraktus?

-Na, tai nėra vienintelis dalykas lemiantis apsisprendimą. Viskas priklauso nuo situacijos ir iš kokios komandos pateiktų pasiūlymus. Bet jei būtų visiškai vienodos sąlygos ir turėčiau priimti sprendimą, aš, žinoma, grįžčiau čia, nes jau apsipratau "Žalgiryje” ir man Kaune patinka.

-Ką galvoji apie komandos rezultatus šiuo metu? Tavo finalo prognozės?

-Manau, kad mes tikrai laimėsime Lietuvos čempionatą. Mums neturėtų iškilti jokių problemų finale, nematau priežasties, kuri sutrukdytų švęsti pergalę. Bet apskritai, aš esu visiškai nepatenkintas šio sezono rezultatais. Tikėjausi, kad pateksime į kitą Eurolygos etapą ir mes dabar turėtume žaisti TOP-16 (antrasis Eurolygos etapas - Red.). Galbūt mano asmeniniai rezultatai yra geri, bet tai nieko nereiškia, nes komanda pasitraukė iš Eurolygos.

-Žaidžiant tu naudoji daug kamuolio varymo gudrybių. Kur jų išmokai? Žaisdamas universitete, o gal Niujorko gatvių aikštelėse?

-Tai tiesiog yra įaugę į mano kraują. Žinoma, daug ko išmokau augdamas Brukline (Niujorko rajonas - Red.), nes kitur žaidėjai daugiausiai koncentruoja dėmesį į metimų tobulinimą, o čia visų tikslas kuo "įdomiau” prasiveržti link krepšio. Tiesą sakant, to net nereikėjo mokytis, visi judesiai atsirasdavo savaime, žaidžiant su draugais.

-Per rungtynes aukštai pašoki, kai reikia atkovoti kamuolį, bet greitose atakose, kuomet esi vienas prieš krepšį - tu nededi. Kodėl?

-(Juokiasi) Visų pirma aš galiu įdėti, tai man nesukelia jokių sunkumų. Tiesiog aš nemėgstu baigti greitų atakų dėjimais, tai neprideda papildomų taškų. Galbūt kada nors aš įdėsiu per rungtynes ir tuo nustebinsiu gerbėjus. Asmeniškai aš nejaučiu jokio pasitenkinimo "kraudamas” į krepšį, daug maloniau yra atlikti perdavimą, kad tavo komandos draugas galėtų įdėti kamuolį nenusileidęs ant žemės arba dar geriau - tokį perdavimą padaryti nuo lentos. Komandos draugai dažnai įkalbinėja mane įdėti per rungtynes. Tanoka sakė, kad nusimaus kelnes, jei aš įdėsiu (T.Beardas šypsodamasis kraipo galvą - Red.).

-Koks tavo pelnytų taškų ir rezultatyvių perdavimų rekordas per vienerias rungtynes?
[nuotrauka2]
-Vaikystėje esu pelnęs ir daugiau, bet žaidžiant NCAA (Šiaurės Karolinos universitete - Red.) - 25. O rezultatyvių perdavimų… hmm 18, taip 18.
Įsiterpia Tanoka Beardas: "Tik 18, jis meluoja, žmogau, jis kuklinasi".

-Šiaurės Karolinos universitete tu rungtyniavai vienoje komandoje su Vincu Carteriu, Antawnu Jamisonu ir kitais krepšininkais, kurie vėliau pateko į NBA. Ar tau patiko žaisti su jais?

-Taip, žinoma, man patiko žaisti su jais vienoje ekipoje. Kai tavo komandos draugai yra tokie talentingi krepšininkai, tau pačiam darosi lengviau rungtyniauti. Mes kartu žaidėme tik dvejus pirmus metus, vėliau jie pasuko į NBA, kur jiems puikiai sekasi, bet vis dar palaikome ryšius.

-"Žalgiris” neberungtyniauja Eurolygoje, bet ar seki kaip ten klostosi įvykiai?

-Taip. Aš turiu galimybę žiūrėti savaitės susitikimus per palydovinę televiziją. Todėl seku pagrindinius įvykius, mėgstu žiūrėti rungtynes. Bet būtų daug geriau, jei mes vis dar žaistume ten. Pačiam žaisti ir žiūrėti - du skirtingi dalykai.

-Tavo nuomone, kuri komanda yra favoritė iš likusiųjų Eurolygoje?

-Negaliu tiksliai pasakyti ar jie favoritai, bet man patinka "Benetton” žaidimas. Visgi jei aš turėčiau išrinkti favoritą, tai būtų Sienos MdP komanda. Ši ekipa yra puikiai sustyguota ir turi viską, ko reikia pergalei pasiekti. Todėl finale norėčiau matyti Trevizo ir Sienos ekipas. Tai būtų intriguojantis mačas.
[nuotrauka3]
-Prieš kurį žaidėją buvo sunkiausiai žaisti Eurolygoje?

-Sunkiausiai buvo žaisti… (ilgai galvoja), aš tikrai negaliu įvardinti kurio nors žaidėjo. Bet galiu pasakyti prieš kokias komandas buvo nelengva rungtyniauti: tai "Panathinaikos” ir "Olimpija”. Šios ekipos naudoja labai agresyvią ir gerą komandinę gynybą, bet negaliu pasakyti, kad buvo sunku žaisti prieš kurį nors vieną krepšininką.

-O Lietuvos krepšinio lygos čempionate?

-Jei aš žinočiau jų pavardes, išvardinčiau keletą krepšininkų. Norėčiau pasakyti kurie žaidėjai, bet žaidžiau prieš tiek daug lietuvių ir negaliu prisiminti nė vienos pavardės. Lietuvos čempionate man rungtyniauti sunkiau, nes mane stabdydami kiti krepšininkai žaidžia labai grubiai, atstato alkūnes, stumdosi. Teisėjai labai retai į tai atkreipia dėmesį.

-Galbūt todėl LKL čempionate, gauni technines pražangas, ko nebūdavo Eurolygoje?

-Taip, būtent. Čia keli teisėjai yra "akli” ir kai man nebeišlaiko nervai, aš jiems tai išrėžiu į akis.

-Kaip praleidi laisvalaikį? Ar tau užtenka pramogų Kaune?

-Nieko rimto neveikiu. Daugiausiai laiko suryja treniruotės, kartais kur nors nueinam su komandos draugais. Dažniausiai žiūriu televizorių ar išsinuomoju filmų. Teko lankytis keliuose Kauno klubuose, ten visai linksma, bet būnu pavargęs po pratybų ir todėl noriu kuo greičiau grįžti namo. [nuotrauka4]

-Ar mėgsti lietuvišką maistą?

-Mėgstu. Turiu omenyje, lietuviai gerai gamina, dėl to nesiskundžiu. Bet jei norėjot paklausti ar mėgstu lietuviškus patiekalus, tai aš jų neragauju. Nesakau, kad jie yra neskanūs. Tiesiog turiu nuostatą, kad reikia valgyti tik tai, ką žinai. Esu girdėjęs apie cepelinus, bet dar neišdrįsau jų paskanauti. Vienintelis valgis, kurį pamėgau čia yra guliašas, tai yra vengrų patiekalas ir Kornelis ("Žalgirio” legionierius iš Vengrijos Kornelis Davidas - Red.) tiesiog privertė mane jo paragauti. Kol kas nenumiriau (juokiasi).

-Linkiu paragauti cepelinų ir dėkoju, jog nepagailėjote laiko ir atsakėte į Eurobasket.lt lankytojų klausimus.

Interviu metu Tanokos Beardo žvilgsnis vis užkliūdavo už Laisvės alėja žingsniuojančių merginų… Vos pabaigus kalbėtis su Edu Cota, Tanoka pasiteiravo ar paklausiau Edžio apie Lietuvos moteris. Teko ištaisyti savo klaidą, o abu krepšininkai tvirtino, kad lietuvaitės yra vienos gražiausių pasaulyje.

Su krepšininkais kalbėjausi dar porą valandų, bet, suprantama, ne visi jų pasakoti dalykai gali būti paviešinti...

Lietuvoje yra toks mitas, kad jeigu esi žymus - tai būtinai "pasikėlęs", gerai galvojantis apie save, tačiau žalgirieciai tikrai nesijaučia žvaigždėmis ir bendravo su manimi nuoširdžiai. Kalbėti su jais buvo labai malonu, o bediskutuojant temos būdavo pačios įvairiausios: nuo škotų aptarinėjimo (tądien Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė žaidė su Škotija ir Kaunas buvo užtvindytas vyrų su sijonais) iki karo Irake. Išeidamas iš kavinės susimąsčiau: kad visi legionieriai taip gerai žaistų aikštėje, būtų linksmi už jos ribų bei taip nuoširdžiai ir atvirai bendrautų!