E.Ginobili: "Jaučiuosi, lyg būčiau rojuje"

Nedaugeliui krepšininkų buvo nusišypsojusi laimė tapti NBA čempionu savo debiutiniame sezone. Ne tik tapti, bet ir pačiam savo žaidimu prisidėti prie komandos pergalės. "San Antonio Spurs” gynėjas Emanuelis Ginobili papildė neilgą tokių žaidėjų sąrašą. Pasiekęs aukštumas Europos krepšinyje Manu (tokia yra E.Ginobilio pravardė) pamėgino įsitvirtinti geriausioje pasaulio krepšinio lygoje ir, panašu, jog jam tai pavyko. Pateikiame pačio krepšininko mintis apie ką tik iškovotą NBA čempionų titulą.

Nors dar nesudėjau nė bluosto ir esu ganėtinai pavargęs, prabusti esant pasaulio čempionu yra malonu ar ne? Jaučiuosi, lyg būčiau rojuje. Viskas buvo tiesiog puiku, nors tai man ir nebuvo netikėta - stovėti ant pakylos, girdėti džiaugsmo šūksnius ir laikyti taurę, kurią bučiavo Michaelas Jordanas (mano didvyris), bet visa tai buvo ypatinga ir nepakartojama. Pergalės šventimas čia yra visiškai kitoks nei Argentinoje. Apie tai kalbėjau su savo mergina praėjusią naktį. Bet yra kaip yra, ir prie to priprasti nėra sunku.

[nuotrauka3]Italijoje viskas vyko labai panašiai. Kai mes laimėjome Eurolygą, jaučiausi lyg lipčiau ant stogo į viršų iškeltomis rankomis, bet ir ten švenčiama šiek tiek kitaip. Su rinktinės vyrukais mes vis dar linksmintumės, kaip tai buvo, kai laimėjome kvalifikacines varžybas dėl patekimo į Pasaulio čempionatą. Mes šventėme taip, lyg būtume laimėję penkias Olimpines žaidynes iš eilės. Šiaip ar taip, aš labai džiaugiuosi ir džiaugsiuos dar ilgą laiką. Yra tiek daug žmonių, kurie stengėsi labai smarkiai, kad iškovotų čempiono žiedą, bet jiem taip ir nepavyko, todėl aš negaliu jaustis nesvarbiu. Žinoma, dėkoju tiems, kurie žiūrėjo rungtynes per televiziją ir kentėjo kartu su mumis, jei sakyti visą tiesą, tai aš net negaliu įsivaizduoti, kaip buvo įmanoma mano tautiečiams tapti NBA komandos sirgaliais.

Žinau, kaip švenčiamos pergalės, ypač Bahia Blankoje, tad esu labai patenkintas, kad padėjau jums pasijusti laimingais. Jaučiausi gana keistai, kai reikėjo mesti tuos keturis baudos metimus artėjant pabaigai. Man pašiurpo oda, kai aš pajaučiau tą entuziazmą, kuris supo mus arenoje. Visgi, kai pataikiau pirmas dvi baudas, dar negalvojau, kad pergalė jau iškovota. Šaukiau komandoms draugams, kad dar liko laiko, bet "Nets" jau buvo palūžę ir nebesipriešino. Nuostabus dalykas, kai viena komanda gali atsitiesti po dviejų ar trijų tritaškių, o kita tiesiog nuskęsti. Būna, kai patiki pergale, o po to..., bet tai gali nutikti visiems, net ir mums.

[nuotrauka1]Prieš pat prasidedant ketvirtajam kėliniui G.Popovičius buvo patenkintas, kadangi buvome nedaug atsilikę. Buvom pikti, nes žaidėme tikrai prastai, bet jis yra visuomet patenkintas, kai pralaimime vos keliais taškais, jis žino, kad mes kovosime ir nepraskysime, kaip tuos kartus, kai turėjome susikrovę solidžią persvarą. Visas serijas laimėjome rezultatu 4-2, bet man pati sunkiausia pasirodė pirmoji prie "Phoenix Suns", galbūt dėl to, kad tai buvo pati pradžia ir mes buvome iškovoję pirmąją Vakarų konferencijos vietą bei žaidėme su aštuntąja. Turiu omenyje tai, kad teko prisiimti papildomus įsipareigojimus. Be to "Suns" yra stipri, atletiška komanda, kuri puikiai ginasi. Vėliau iš kovos pašalinti "Lakers" krepšininkus buvo malonu. Kai kurie komandos draugai tai dvikovai ruošėsi savotiškai, nes turėjo nuoskaudų, užsilikusių dėl pralaimėjimų ankstesniuose poroje sezonų.

Daugelis žmonių klausė manęs, kaip aš jaučiuosi sulaukdamas tiek pagyrų savo debiutiniame sezone. Jei būti atviram, nesijaučiu, kad būčiau padaręs viską, ką galėjau. Kartais priimdavau neteisingus sprendimus puolime ir nebuvau toks efektyvus, koks tikėjausi, kad būsiu. Kita vertus, žmonės pastebėdavo kitus dalykus, kuriuos nėra taip lengva užfiksuoti žiūrint rungtynes: perimtus kamuolius, rezultatyvius perdavimus, atkovotus kamuolius… Žinoma, aš jaučiuosi pamalonintas ir tai padės pradėti kitą sezoną labiau pasitikint savo jėgomis. Dar nebaigiau mokymosi fazės, bet spėju, kad ateinantys metai bus kažkiek geresni. Mano perspektyvos yra neblogos ir esu pasiruošęs būti dar svarbesne komandos dalimi.

Aš visiškai patenkintas tuo, kaip dirbome ir kokią nuoširdžią aplinką susikūrėme ekipos viduje. Mes visada stengiamės dirbti sunkiai ir stengėmės žaisti vis geriau ir geriau kiekvienose rungtynėse. Ar pasilikau kokį nors suvenyrą iš finalinių rungtynių? Nors ir keista, vienintelis dalykas, kurį pasilikau, yra marškinėliai… ir vaizdai mano mintyse. Būtų gerai turėti kamuolį ar tinklelį, bet žinau, kad buvo žmonių, kurie labiau verti šių trofėjų. Panašus atvejis buvo ir šalies rinktinėje: kartą norėjau pasilikti tinklelį, bet "Colo” Wolkowyskis vos manęs neužmušė. Nepergyvenu dėl tokių dalykų, bet jei juos turėčiau, būtų linksmiau.

[nuotrauka2]Nebuvau nieko prižadėjęs, jei būtume laimėję, nesu prietaringas. Kam skiriu iškovotą titulą? Uff! Daugeliui žmonių. Mano merginai, kuri mane palaikė sunkiais momentais, kai vis neatsigaudavau po traumos ir buvau visiškai sugniuždytas; savo šeimai (juk tėvas man padovanojo kamuolį, kai tik gimiau); savo draugams, trenerių kolektyvui ir komandoms draugams. Bet yra ir daugiau man padėjusiųjų: visi treneriai, kurie mane ugdė, net ir tie, kurie mane išmetė iš nacionalinės rinktinės, todėl kad jų dėka aš sutvirtėjau morališkai. Visi, vienaip ar kitaip, man padėjo.

Aš norėčiau, kad šis krepšinio bumas padėtų gerinti krepšinio pozicijas Argentinoje. Tikiuosi, kad vaikai turės pakankamai kamuolių, kad galėtų be problemų treniruotis. Jūs negalite įsivaizduoti, kaip nuobodu yra 20 vaikų būriui treniruotis tik su vienu kamuoliu. Asmeniškai stengsiuosi padėti, kiek tik galėsiu. Žinau, kad ateinantis sezonas pareikalaus daug pastangų ir bus labai sunku išsilaikyti čempionų soste, bet tikiu, jog viskas bus gerai.

Dabar ruošiuosi šiokioms tokioms atostogoms, po kurių būsiu pasiruošęs treniruotis su rinktine, kurios sudėtyje manęs laukia dar vienas didelis iššūkis. Noriu žaisti Olimpinėse žaidynėse.

"Spurs" gynėjas Manu Ginobili