E.Ginobili: "Jei nebūčiau krepšininkas, dirbčiau buhalteriu"

Emanuelis Ginobili - ne tik San Antonio fanų numylėtinis ar nacionalinis didvyris tėvynėje, tačiau ir vis labiau NBA įsitvirtinantis žaidėjas. Vos antrus metus lygoje rungtyniaujantis argentinietis, gerbėjų vadinamas tiesiog Manu, šiemet yra vienas pagrindinių "San Antonio Spurs" komandos žaidėjų. Aikštėje praleisdamas 31 minutę, jis vidutiniškai pelno po 12,7 taško ir atkovoja po 4,8 kamuolio per varžybas. Šiame interviu Manu kalba apie fanų dėmesį San Antonijuje.

- Koks yra keisčiausias fano poelgis, su kuriuo tau yra tekę susidurti?
- Daugybė fanų įdomiai reiškiasi per mano asmeninę interneto svetainę. Tačiau prisiminti kokį vieną, ypač keistą, man yra sunkoka. Visgi būna labai malonu, kai pavyzdžiui, visa komanda dalyvauja kokio nors rėmėjo priėmime ir dalija autografus. Kai kurie žmonės to laukia septynias - aštuonias valandas. Po tokių akcijų aš labai didžiuojuosi esąs šios komandos dalis.

- Jei nebūtum krepšininkas, ką dabar veiktum?
- Pakankamai anksti savo gyvenime aš nusprendžiau, kad būsiu krepšininkas. Tačiau jei būtų tekę rinktis kitą gyvenimo kelią, aš tikriausiai dirbčiau buhalteriu arba kažkuo panašaus - su skaičiais. Aš mėgau šiuos mokslus ir man jie pakankamai gerai sekėsi.

- Apibūdink jausmą, kurį patiri pataikęs įspūdingą metimą ar svarbų tritaškį.
- Dėl to žmonės ir myli krepšinį... "Užvesdamas" fanus, aš pats pasijaučiu pakylėtas. Kai žiūrovai pakvaišta po tavo metimo, šaukia tavo vardą - tai nepakartojama. Sumokėčiau bet kiek, kad tik kuo dažniau patirčiau šį jausmą.

- Kaip jautiesi matydamas, kad vis daugiau Manu marškinėlių užpildo arenos vietas?
- Dažnai, ypač per išvykas, mane stebina tokia gausybė fanų su mano marškinėliais. Aš labai didžiuojuosi, kad fanai manai taip mėgsta. Esu jiems labai dėkingas ir to tikrai nepamiršiu.

- Kaip manai, koks yra tavo "firminis" triukas aikštėje?
- Manau, kad prasiveržimas tarp dviejų žaidėjų arba koks įspūdingas perdavimas. Visgi manyčiau, prasiveržimas.