E.Ginobili: Krepšinį dar žaisiu penkerius – šešerius metus

San Antonijo „Spurs“ ekipos gynėjas Emanuelis Ginobilis išsigydė čiurnos traumą ir netrukus grįš į aikštelę. Krepšininkui prireikė operacijos, tačiau dabar jis jau pasiruošęs kovai. Interviu su krepšininku pateiktas hoopshype.com svetainėje.

Argentinietis čiurnos traumą patyrė praėjusiame NBA sezone, tačiau rungtyniavo toliau. Pekino olimpinėse žaidynėse trauma atsinaujino ir rugsėjo mėnesį krepšininkui buvo atlikta operacija.

Kokia šiuo metu jūsų traumuotos kojos būklė?

Ji gera. Kiekvieną dieną galiu didinti krūvius ir tikiuosi netrukus grįžti į aikštelę. Po operacijos jau praėjo daugiau nei du mėnesiai ir aš negaliu sulaukti to momento, kai vėl galėsiu padėti savo komandai. Tačiau visi suprantame, kad skubėti tokiais atvejais negalima ir reikia pilnai baigti gydymą.

Augote Argentinoje, šalyje kur visi domisi futbolu. Domitės šia sporto šaka?

Ne. Domiuosi tik nacionalinės futbolo rinktinės reikalais tuomet, kai ši žaidžia pasaulio čempionatuose arba Olimpinėse žaidynėse. Kai pradėjau keliauti po pasaulį ir atvykau žaisti į Italiją, susidomėjimas futbolu sumažėjo. Dabar mano galvoje tik krepšinis.

Kas populiaresnis Argentinoje: jūs ar Diego Maradona?

Žinoma Maradona. Juolab, kad dabar jis tapo Argentinos futbolo rinktinės treneriu. Manau, kad populiaresnio už jį sportininko Argentinoje niekada nebus.

Tik jūs ir Billas Bradley esate laimėję ir Eurolygą, ir NBA čempionatą ir Olimpines žaidynes. Kurį titulą vertinate labiausiai?

Kai 2001-aisiais su Bolonijos „Virtus“ laimėjau Eurolygą, galvojau, kad tai didžiausias mano pasiekimas, apie kurį galėjau svajoti. Buvau laimingiausias žmogus pasaulyje. Laimėjęs NBA pirmenybes jaučiau tą patį. Tačiau Olimpinės žaidynės – visai kita istorija, nes šiose varžybose sportininkai žaidžia už savo šalį. Be to, olimpiniu čempionu galima tapti tik kartą per ketverius metus.

Ar domėjotės JAV prezidento rinkimais?

Taip, žinoma. Aš, kaip ir dar 98 procentai pasaulio žmonių už JAV ribų, esu patenkintas tuo, kad rinkimus laimėjo Barackas Obama. Kol kas dar nesutikau nė vieno ne Valstijose gimusio žmogaus, kuris nebūtų patenkintas šių rinkimų rezultatais. Aš jais labai patenkintas. Jis puikiai bendrauja, įkvepia žmones. To trūksta daugeliui kitų politikos veikėjų.

Tapote puikiu krepšininku, tačiau NBA naujokų biržoje buvote pakviestas vos 57-uoju šaukimu.

Jei atvirai, aš išvis nesitikėjau, kad mane pasirinks toje biržoje. Esu iš tų krepšininkų, kurie pasiekia aukštą lygį pakankamai vėlai. Kai man buvo 1-eri, niekas negalėjo pasakyti, kokiu žaidėju aš tapsiu. Aš net nestebėjau tos naujokų biržos – tuo metu žaidžiau su rinktine turnyre Brazilijoje.

Jei galėtumėte suburti NBA komandą, ką į ją pakviestumėte pirmu numeriu?

Turiu tris kandidatus – Kobe Bryantas, LeBronas Jamesas ir Timas Duncanas. K. Bryantas šiuo metu yra geriausias pasaulio krepšininkas. L. Jamesas užtikrintų finansinę sėkmę, nes turi puikią charizmą ir gali lemti pergales. T. Duncanas yra gimęs būti lyderiu. Jis bet kokioje situacijoje gali parodyti, kaip reikia elgtis aikštelėje. Timas yra puikus vaikinas, visada stengiasi padėti. Su juo žaidžiu jau šešerius metus ir daug ko išmokau.

Ar „Spurs“ treneris Gregas Popovičius geriausias NBA lygoje?

Sunkus klausimas. Esu laimingas, kad man teko su juo dirbti. NBA lygoje mane treniravo tik jis. Žinau, kad treneriui sunku būti ir komandos vadovu, ir geru krepšininkų bičiuliu. Manau, kad G. Popovičius tai sugeba puikiai suderinti.

San Antonijaus ekipa gali laimėti šį čempionatą?

Tikiu, kad taip. Sezono pradžioje buvo visokių nesėkmių. Traumos, pralaimėjimai. Tačiau tikroji komandos jėga pasimato tik žiemos pabaigoje arba pavasarį. Kol kas esame pakankamai aukštai, tad turime šansų laimėti. Tačiau bus labai sunku įveikti praėjusių pirrmenybių finalininkus – Los Andželo „Lakers“ ir Bostono „Celtics“. Šiuo metu tai geriausios komandos Vakarų ir Rytų konferencijose.

Ką ketinate veikti baigęs krepšininko karjerą?

Kol kas nežinau. Galbūt grįšiu į Argentiną, daug laiko praleisiu su šeima ir stengsiuosi padaryti karjerą ne krepšinyje. Tačiau be žaidimo man bus labai sunku. Myliu krepšinį ir norėčiau dirbti su juo susijusį darbą. Galbūt su Argentinos rinktine – ne komandos treneriu, o kurs nors ekipos štabe. Krepšinį ketinu žaisti dar penkerius – šešerius metus, tad turiu laiko pagalvoti.