Europos čempionatui artėjant

Nuo penktadienio (09.05) daugelio lietuvaičių dienotvarkė turės pasikeisti, nes krepšinio aistruolių laukia šventė - Europos čempionatas Švedijoje. Tai jau seniai primena televizijos anonsai ir "Žas" dainelė apie prisijaukintą fortūną. Šių metų pirmenybėse fortūnos tikrai prireiks, nes dalyviai kaip niekad lygiaverčiai. Lietuviai - tik vieni iš daugelio pretendentų į laurus.

Mūsų rinktinę galima įvardyti kaip stiprius vidutiniokus, tą pripažino ir potencialus komandos lyderis Š.Jasikevičius. Lietuviai sudaro tvirtos ekipos įspūdį, o pagal draugiškų rungtynių rezultatus netgi pretenduoja į favoritų vardą. Kita vertus, problemos matomos plika akimi. Visų pirma tai pasakytina apie įžaidėjus. Atsisakius D.Maskoliūno paslaugų, tampa neaišku, kas keis Š.Jasikevičių. Kad ir ką sakytų A.Sireika, jis tikrai panaudojo rinktinės treniruočių stovyklas kaip poligoną kandidatams į "Žalgirio" atsarginius. Blogiausia ne tai, kad į rinktinę pateko G.Gustas, o tai, kaip jis pateko. Naujų veidų tarp įžaidėjų ieškota Lietuvos ir Vokietijos antrosiose lygose. Nė vienas iš šių "kandidatų" rinktinėse negalėjo sudaryti rimtos konkurencijos. Taigi beliko G.Gustas. Žinoma, vaikinas stengėsi ir patobulėjo, bet net paskutinėse kontrolinėse rungtynėse sėdėjo ant suoliuko.

Galima spėti, kad A.Sireika bandys kartais išsiversti visai be įžaidėjo, perkeldamas į šią poziciją vieną atakuojančių gynėjų. Visa bėda, kad D.Slanina ir A.Macijauskas yra šimtaprocentiniai metikai. Įžaidėjo poziciją iš bėdos galima patikėti R.Šiškauskui, bet tik trumpam laikui. Todėl Š.Jasikevičius lieka vienas ir prastas jo pasirodymas automatiškai nustumtų rinktinę į prarają.

Kita galima problema - "centrai", tačiau ji atrodo kiek išpūsta. E.Žukauskas ir K.Lavrinovičius iš tiesų nėra tipiški vidurio puolėjai, mėgstantys stumdytis baudos aikštelėje. Kita vertus, tokį trūkumą galima paversti ir privalumu. Kai kurios komandos išsiverčia visai be "centrų", pasinaudodamos žaidėjų mobilumu. Juo labiau kad pirmieji mūsų varžovai latviai irgi daugiau remiasi metikais. Tiesa, jie turi K.Kambalą, kurį turbūt vertėtų patikėti dengti ne vidurio puolėjui, o V.Praškevičiui.

[nuotrauka1]Rungtynės su latviais gali būti lemiamos, mat pralaimėję kaimynams realiai galime nukristi į trečią vietą grupėje, o tai tikriausiai reikštų "smagų" pasimatymą ketvirtfinalyje su ispanais arba serbais. Abu atvejai neatrodo viliojantys, nes būtent šias komandas priskirčiau favoritų kategorijai. Serbai visada turi išskirtinį statusą. Kad ir kiek ši komanda prarastų žaidėjų, joje vis tiek lieka garsiausios pavardės. Niekas negali pasigirti tokių talentų kaip P.Stojakovičius, M.Gurovičius, P.Drobnjakas, M.Vujaničius ir M.Jaričius rinkiniu. Pastarojo galimybės dėl nesenos traumos atrodo abejotinos, tačiau ne tai kelia serbams didžiausią grėsmę. Prie jų rinktinės vairo jau nėra Ž.Obradovičiaus ar S.Pesičiaus kalibro autoritetų. Panašu, kad naujasis treneris ne visada sutaria su žaidėjais, tą patvirtina konfliktas su D.Koturovičiumi, vos nepasibaigęs pagrindinio "centro" išvarymu iš komandos.

Dėl šių priežasčių aukščiau už serbus vertinčiau ispanus. Ši komanda turi beveik viską. Yra superžvaigždė P.Gasolis, yra daug snaiperių. Rinktinė neturi tikro vidurio puolėjo, bet "sunkiųjų" krašto puolėjų jėga ir mobilumas tai paverčia privalumu, o ne trūkumu. Vienintelė ispanų problema primena lietuviškąją. R.Lopesas nežais dėl traumos, o kiti įžaidėjai neatitinka bendro lygio. Šį trūkumą, matyt, bus bandoma užglaistyti, leidžiant įžaidinėti kamuolį J.C.Navarro.

Įžaidėjų gabumais negali labai pasigirti dar vieni potencialūs favoritai graikai. Visais kitais atžvilgiais tai bene geriausiai sukomplektuota ekipa. Dauguma graikų žaidėjų yra pakankamai patyrę ir ne pirmus metus rungtyniauja kartu. Visiškai priešingos prancūzų problemos. Jie kiek primena lietuvius. Mobilūs antros linijos žaidėjai lemia kur kas daugiau nei aukštaūgiai. Prancūzai, kaip ir ispanai, negali pasigirti galingais "centrais", o "sunkieji" krašto puolėjai taip pat nėra labai pavojingi.

[nuotrauka2]Išvardytos rinktinės čempionate ir turėtų vaidinti svarbiausius vaidmenis. Yra dar viena išskirtinė komanda, kurios pavadinimą iš Vokietijos galima pakeisti į Nowitzki. Vis dėlto būtų keista, jei šis vunderkindas vėl ištemptų ekipą ant savo pečių. Kitos tradiciškai stiprios Italijos ir Rusijos komandos išgyvena krizę, o slovėnai ir kroatai jau seniai užsidirbo nevykėlių etiketes. Sėkmingas jų pasirodymas būtų netikėtumas, tačiau meistriškumo skirtumai nėra tokie dideli, kad šios ekipos negalėtų pateikti sensacijų.

Taigi fortūna tikrai lems daug, nors po šiuos žodžiu krepšinyje dažniausiai slypi geras pasirengimas ir sugebėjimas laiku pasiekti optimalią formą. 5-6 komandos realiai pretenduoja į medalius. Tarp jų ir mūsų galvos skausmas - Lietuvos rinktinė. Dar 4-5 ekipos bus pasirengusios bent kada iškrėsti piktą pokštą favoritams. Tokios situacijos nebuvo jau seniai ir čempionatas dėl to žada būti tik dar įdomesnis.