Europos krepšinio čempionato organizatoriai aiškinosi parlamentarams

Pirmenybių bilietai, arenų statybos, rungtynių transliacijos – trečiadienį Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) posėdyje buvo gvildenami pasirengimo šiemet Lietuvoje vyksiančiam Europos krepšinio vyrų čempionatui klausimai. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno ir pirmenybių organizacinio komiteto vadovo Mindaugo Špoko parlamentarai teiravosi dėl sirgalių nepasitenkinimo prekyba bilietais, o Kauno ir Klaipėdos miestų merai pasakojo apie tebekylančių arenų statybų problemas.

Aiškino bilietų rėmėjams už gražias akis nedalinę

Seimo nariai pageidavo sužinoti, kodėl dalis čempionato sirgalių klubo („EuroBasket 2011 Fan Club“) narių per išankstinę prekybą negalėjo įsigyti norimų bilietų, kiek jų buvo pasiūlyta paprastiems krepšinio mėgėjams, kaip ruošiamasi kovoti su bilietų perpardavinėtojais.

M. Balčiūnas tvirtino, jog sirgalių klubo, į kurį užsiregistravo per 7 tūkst. gerbėjų, narių skaičius nebuvo ribojamas remiantis pasaulinės praktikos pavyzdžiais.

„Be to, mes ir nežadėjome, jog visi sirgaliai galės nusipirkti bilietų į Lietuvos rinktinės rungtynes, o kalbėjome apie visus čempionato mačus. Bilietų į rungtynes, kuriose lietuviai nežais, dar ir dabar daug likę“, – pabrėžė LKF generalinis sekretorius.

Aiškindamas, kaip buvo paskirstytos bilietų proporcijos, M. Balčiūnas teigė, jog į bendrąją prekybą buvo nukreipta maždaug pusė iš daugiau nei 100 tūkst. pirmenybių bilietų.

Tiesa, į šį skaičių įtraukti ir iš anksto rezervuoti bilietai į labai svarbių asmenų ložes ar arenų klubų narių vietas. Pasak M. Balčiūno, juos reikės išpirkti iki balandžio vidurio.

Parlamentarai domėjosi, kodėl apie 20 tūkst. bilietų atiteko pirmenybių rėmėjams, kurie juos platins per įvairias akcijas. M. Balčiūnas tikino, jog galimybė reklaminiais tikslais panaudoti čempionato bilietus rėmėjams kainavo solidžias sumas.

„Paskaičiavome, kad vienas bilietas rėmėjams vidutiniškai atsiėjo 10 tūkst. litų paramos“, – sakė vienas LKF vadovų.

M. Balčiūnas taip pat užtikrino parlamentarus, kad juodoji rinka, kurioje perpardavinėtojai jau pradėjo neoficialią prekybą bilietais, yra kontroliuojama.

„Spekuliacija bilietais nėra didelio masto. Glaudžiai dirbame su Vidaus reikalų ministerija, kad suvaldytume situaciją. Didžiausias iššūkis bus kova su perpardavinėtojais prie arenų prieš čempionato rungtynes. Turėsime tam mesti dideles pajėgas“, – kalbėjo LKF generalinis sekretorius.

Pasak M. Balčiūno, iki šios dienos parduoti daugiau nei 60 tūkst. Europos pirmenybių bilietų. Esą šiuo metu labiausiai perkami bilietai į grupių etapo mačus Šiauliuose ir Klaipėdoje.

Patarė „legalizuotis“

Čempionato rengėjams teko pasiaiškinti, kodėl ant pirmenybių bilietų atsirado Gibraltare registruotos ir veiklos Lietuvoje licencijos neturinčios lažybų internete bendrovės „Bwin“ logotipas.

M. Balčiūnas priminė, jog, sudarant sutartį su „FIBA Europe“ dėl čempionato organizavimo Lietuvoje, Vyriausybė pritarė tam tikroms išlygoms. Esą su „FIBA Europe“ bendradarbiaujančios tarptautinės lažybų bendrovės statusas ir yra viena tokių išlygų.

Vis dėlto JSRK pirmininkas Žilvinas Šilgalis pareikalavo išspręsti šią problemą, kuri jau atkreipė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos dėmesį ir sukėlė legaliai Lietuvoje veikiančių „Bwin“ konkurentų nepasitenkinimą.

Griežtos statybų sutarties sąlygos grįžo bumerangu

JSRK posėdyje dalyvavo ir Kauno bei Klaipėdos miestų merai, kurie parlamentarus supažindino su arenų statybų eiga.

Laikinosios sostinės savivaldybės vadovas Andrius Kupčinskas patikino, kad didžiausia šalyje „Žalgirio“ arena bus užbaigta iki gegužės 1 d., o dar po mėnesio joje jau galės vykti krepšinio varžybos. Esą šiuo metu atlikta 85 proc. statybos darbų.

Tiesa, Kauno meras nebuvo toks užtikrintas dėl spartaus arenos aplinkos sutvarkymo, kuriam atlikti savivaldybė turės skelbti dar vieną konkursą ir ieškoti naujo rangovo. Šie darbai turėtų atsieiti papildomus 7 mln. litų.

„Jei tik teisinės procedūros „nelūš“, arenos aplinka turėtų būti sutvarkyta liepą“, – vylėsi A. Kupčinskas.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius tvirtino, jog nuo darbų grafiko atsiliekančios ir „FIBA Europe“ vadovams daugiausia nerimo keliančios uostamiesčio arenos statybos finišuos vasaros pradžioje, o pirmieji renginiai joje galėtų įvykti liepos viduryje.

Abu merai skundėsi, jog statybas stabdo teisiniai apribojimai, dėl kurių savivaldybės negali avansu pervesti lėšų rangovams.

„Didžiausia problema yra rangovo apyvartinės lėšos. Turime laisvų pinigų, bet negalime avansu mokėti už daugelį darbų. Negalime pervesti pinigų net už įrangą, kuri jau nupirkta, bet dar nėra sumontuota“, – aiškino A. Kupčinskas.

„Griežtos sutarties su rangovais taisyklės atsisuko prieš mus. Įsivaizduokite: pagamintos visos arenos durys, bet subrangovai jų neatveža, kol nėra pinigų, o rangovas neturi iš ko su jais atsiskaityti“, – pasakojo R. Taraškevičius.

Primename, jog tiek Kauno, tiek Klaipėdos arenas stato bendrovė „Vėtrūna“.