F.Weisas: „Jei ne traumos, būčiau žaidęs NBA lygoje“

Fredericas Weisas vėl atstovavo Prancūzijos nacionalinei rinktinei. 28 metų 218 centimetrų ūgio vidurio puolėjo sugrįžimas nebuvo įspūdingas, tačiau jo komanda laimėjo bronzos medalius.

- Ką tik baigėsi Europos vyrų krepšinio čempionatas. Džiaugiatės, kad pavyko iškovoti bronzos medalius ar liūdite dėl to, kad nepateko į turnyro finalą?

- Jausmas dvejopas. Iš vienos pusės, esu truputį nusivylęs, kad nepavyko patekti į čempionato finalą. Bet iš kitos pusės esu laimingas, kad mums pavyko laimėti mažąjį finalą ir iškovoti bronzos medalius.

- Ar tikėjotės tokio sėkmingo pasirodymo, žaisdami kontrolinius mačus?

- Negaliu pasakyti kokios nuotaikos vyravo rinktinėje pasiruošimo ciklo metu, nes į rinktinę atvykui tik prieš paskutines draugiškas rungtynes. Tačiau, be abejonės, jei aš atvykau į rinktinę, tikėjau šviesiomis jos perspektyvomis.

- Prancūzijos spaudoje buvo pasirodę gandų, kad rinktinės lyderis Tonny Parkeris buvo nepatenkintas tokiu vėlyvu Jūsų prisijungimo prie rinktinės. Kokie buvo Jūsų santykiai su T.Parkeriu Europos čempionate?

- Puikūs. Kaip paprastai, Prancūzijos spauda paleido bereikalingus ir niekuo nepagrįstus gandus. Kalbėjau su Tonny ir jis mane patikino, kad nieko panašaus nėra sakęs.

- Taigi jums nekilo jokių problemų bendraujant su kitais rinktinės nariais?

- Jokių problemų. Nesu turėjęs jokių problemų bendraujant, nes esu labai draugiškas ir taikus vaikinas.

- Keletą pastarųjų sezonų jūs atstovaujate Ispanijos klubams. Ar dar tikitės išbandyti savo jėgas NBA lygoje?

- Kartais pagalvoju, kad būtų įdomu išbandyti savo jėgas stipriausioje pasaulio lygoje, todėl jei gaučiau tokią galimybę, važiuočiau ten. Bet šiuo metu aš turiu kontraktą su savo klubu, todėl apie tai negalvoju.

- Kaip manai, ar galėjai NBA padaryti sėkmingą karjerą?

- Iki to laiko, kol manęs nekamavo nugaros problemos, aš sėkmingai rungtyniavau Limožo klube Prancūzijoje. Žinoma, negalima perrašyti istorijos, tačiau manau, kad būčiau galėjęs žaisti NBA.

- Kada paskutinį kartą bendravote su "Knicks" klubo atstovais, kuris 1999 metais NBA naujokų biržoje Jus pašaukė 15 numeriu?

- Tiesą pasakius, su jais bendrauti man dar neteko. Kontaktą tarp Niujorko klubo ir manęs visada palaikė mano agentas.

- Ar esate laimingas tuo, kaip klostosi Jūsų karjera?

- Didžiausia problema, trukdžiusi man pasiekti daugiau buvo kiek anksčiau patirta trauma, kuri buvo sunkesnė, nei aš tikėjausi. Bet dabar aš esu sveikas ir tikiuosi žaisti dar 7-8 sezonus.

- Ką laikote didžiausiu savo karjeros laimėjimu? Galbūt Sidnėjaus Olimpinėse žaidynėse 2000 metais iškovotą sidabro medalį?

- Be abejonės, tai buvo puiki pergalė, tačiau esu iškovojęs ir kitų. Žaisdamas Limože su šiuo klubu per sezoną iškovojau visus tris titulus — Prancūzijos pirmenybes, šios šalies bei Koračo taures, o tai padaryti nėra lengva.

- Daugelis žmonių prisimena Sidnėjaus Olimpinių žaidynių epizodą , kai JAV rinktinės žaidėjas Vincas Carteris įdėjo kamuolį į krepšį peršokęs per Jus. Ar tai Jus suerzino?

- Kodėl? Aš nedariau visiškai nieko. Tai buvo kažkas nepaprasto. Jei jis peršoko per mane, jis gali peršokti per bet ką. Jei žmonės juokiasi, aš juokiuosi kartu.