Finalinė klasika: Gobertui reikia aukso, bet nerašyta taisyklė triumfą žada ispanams

Lygiai 11 metų. Tiek skiria 2011-ųjų Eurobasket finalą Kauno „Žalgirio“ arenoje tarp Ispanijos ir Prancūzijos ir titulinę šių metų turnyro dvikovą tarp tų pačių komandų, rašo Krepšinis.lt.

Jei lygiai tokią pačią dieną (rugsėjo 18-ąją) prieš 11 metų pirmenybėse Lietuvoje triumfavo ispanai, lemiamą kovą laimėję rezultatu 98:85, tai šių metų finalinio susitikimo favoritais yra laikomi prancūzai.

Prie abiejų rinktinių vairo vis dar stovi tie patys specialistai – Sergio Scariolo ir Vincentas Collet, bet jų sudėtyse nebėra anuomečio finalo herojų – Juano Carloso Navarro, Pau Gasolio, Jose Manuelio Calderono, Tony Parkerio, Boriso Diaw ir Nicolo Batumo.

Dabartinės abiejų šalių nacionalinės komandos turi tik po vieną žaidėją, menantį kautynes dėl aukso Kaune. Ispanų gretose vis dar juda 37-erių metų kapitonas Rudy Fernandezas, o prancūzų – 32-ejų metų Andrew Albicy.

Ir nors „Les Bleus“ dar ir prieš šio čempionato startą buvo regemi kaip potencialūs finalininkai ar bent jau prizininkai, o kartų kaitą išgyvenanti „La Familia“ matyta maždaug aštuntuke, po galingo ispanų bulių bėgimo Tbilisio ir Berlyno gatvėmis net FIBA pasidalino iškalbinga fraze.

„Krepšinis yra paprastas žaidimas. Dešimt vyrų 40 minučių vaikosi kamuolį, o pabaigoje vis tiek laimi Ispanija“, – garsiąją Gary Linekerio mintį, skirtą futbolui ir Vokietijos dominavimui jame, perfrazavo FIBA.

Tiesa, su tuo galėtų pasiginčyti belgai, kurie dar grupių varžybų etape netikėtai 83:73 įveikė tuos pačius ispanus. Visus kitus varžovus Ispanijos kariauna nugalėjo, o sunkiausiai palaužė Lietuvos vyrus, prieš kuriuos aštuntfinalyje teko žaisti ir pratęsimą – 102:94.

Savo ruožtu prancūzai šiose Senojo žemyno pirmenybėse klupo du kartus – 63:76 prieš Vokietiją ir 82:88 prieš Slovėniją. Maža to, dar du sykius V. Collet auklėtiniai išsikapstė tik per pratęsimą (87:86 aštuntfinalyje su Turkija ir 93:85 ketvirtfinalyje su Italija), daug vargo turėjo ir per akistatas su Lietuva (77:73) bei Vengrija (78:74), bet lengvai pasivaikščiojo parke pusfinalio metu su Lenkija – net 95:54.

FIBA prieš didįjį finalą išskiria tris pagrindinius aspektus.

Esminė mikrodvikova: Willy Hernangomezas (vid. 17,6 tšk. ir 6,8 atk. kam.) prieš Rudy Gobertą (13,6 tšk. ir 10,3 atk. kam.). Abu žaidėjai viso turnyro metu atrodo įspūdingai, o jų įtaka juntama abiejose aikštelės pusėse. Tačiau negalima pamiršti ir tiesiog spindinčio Lorenzo Browno (vid. po 15,4 tšk. ir 7,1 rez. perd.), pusfinalyje sumetusio net 29 taškus.

X faktorius: čempionatus laimi gynyba ir abi komandos tai priminė pusfinalyje. Alberto Diazo ir Terry Tarpey'aus asmenyse abi rinktinės turi neapdainuotus didvyrius, kurių nepailstamos pastangos ginantis gali tapti kertinėmis.

Statistika nemeluoja: komandos visiškai skirtingai brangina kamuolį. Ispanai (vid. 9,1) yra treti rečiausiai klystantys turnyre, o prancūzai (vid. 15,8) yra patys neatsargiausi tarp visų 24-ių dalyvių.

„Esame finale, taigi dar yra neatliktų darbų. Finalas bus labai sudėtingas, tačiau tai nieko naujo. Visos mūsų rungtynės buvo tokios. Esame kovotojai ir atiduosime visas jėgas kiekvieną dvikovos sekundę“, – žada W. Hernangomezas.

„Būti finale gera. Mums tai svajonė. Dar nesu laimėjęs aukso medalio. Turiu daug sidabro ir bronzos apdovanojimų, o dabar man reikia aukso. Jis buvo tikslas jau tada, kai pradėjome pasiruošimą. Mums beliko vienas mačas“, – ryžtingai kalba R. Gobertas.

Tai bus jau 22-asis ispanų ir prancūzų susidūrimas Europos čempionatų istorijoje. Kol kas triuškinama persvara (17-4) pirmauja pirmieji.

Ispanai yra triumfavę 2007, 2009 ir 2015 metais, o prancūzai – 2015-aisiais.

Finalas tarp Ispanijos ir Prancūzijos (21 val. 30 min.) bei rungtynės dėl trečios vietos tarp Vokietijos ir Lenkijos (18 val. 15 min.) vyks sekmadienį.