Finalo ketvertą pasitinkantis Morrisas: nemanau, kad būtume patenkinti antra ar trečia vieta

Lietuvos krepšinyje – ypatinga savaitė. Jau vasario 18-19 dienomis Šiauliuose keturios geriausios Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) ekipos susikaus dėl pirmojo sezono trofėjaus.

Tai – ypatinga proga ne tik Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ klubui, kuris pastaruosius dvejus metus krito tik turnyro finale, bet ir vienam komandos lyderių, Jamelui Morrisui. Gynėjas iš JAV per savo karjerą Europoje dar niekada nebuvo taip arti titulo.

Nors pastaruoju metu panevėžiečiai strigo „Betsafe-LKL“, kur patyrė tris pralaimėjimus iš eilės, praėjusi savaitė jau buvo tarsi gryno oro gurkšnis – Europos taurėje dramatiškai parklupdytas Venecijos „Umana Reyer“ klubas, o vietiniame čempionate įveikti Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ krepšininkai.

Rezultatyviausias ekipos krepšininkas abiejuose mačuose buvo būtent J. Morrisas. Negana to, vienas iš šešių taiklių legionieriaus tritaškių į Italijos komandos krepšį, buvo pergalingas.

Pusmetį Lietuvoje praleidęs snaiperis pasakojo apie savo adaptaciją Panevėžyje, o ypatingai gražių žodžių jis negailėjo savo treneriui Nenadui Čanakui.

„Daug iš jo išmokau, tokiame lygyje visada yra ko pasimokyti. Jis leidžia man žaisti taip, kaip aš noriu, bet tuo pačiu išlieka ir kontrolė. Tai padeda man žaisti geriau. Trūksta žodžių nusakyti, kaip jį gerbiu, man labai patinka žaisti pas šį trenerį“, – teigė krepšininkas.

Citadele KMT pusfinalyje serbo kariauna mėgins nukarūnuoti čempionų titulą ginantį Kauno „Žalgirį“. Nepaisant to, kad kauniečiai dar ką tik murkdėsi penkių pralaimėjimų liūne, J. Morrisas nemano, jog tai palengvina laukiančias užduotis.

„Nemanau, kad tai palankus laikas, nes jie vis tiek pavojingi. Net tie penki pralaimėjimai iš eilės nieko nereiškia. Jie ateis pilnai nusiteikę, jie jau parodė, kad moka žaisti be kelių žaidėjų. „Fenerbahče“ buvo sunaikinti net be Evanso“, – žalgiriečių nenuvertino gynėjas.

Paklaustas apie tai, koks rezultatas tenkintų jo ekipą, J. Morrisas buvo tiesmukas – į Panevėžį jis norėtų grįžti su auksu.

„Nemanau, kad būtume patenkinti antra ar trečia vieta, nepaisant to, su kuo žaisime. Mano tikslas yra laimėti, turime galimybes varžytis su visomis komandomis, jei žaisime teisingą krepšinį“, – tikėjimą savo ekipa išreiškė žaidėjas.

– Pradėkime nuo nuostabaus jūsų pasirodymo Europos taurėje, kurį vainikavote pergalingu tolimu tritaškiu. Koks jausmas būti rungtynių herojumi ir ar kada nors turėjote geresnį mačą?

– Jei atvirai, manau, kad esu sužaidęs labai gerų rungtynių, bet jos nebuvo lygiavertės lemiamam metimui. Tai tikrai buvo vienos geriausių karjeros rungtynių. Aš patenkintas, ypač po paskutinių kelių rungtynių, kuomet man nekrito metimai. Jaučiausi gerai galėdamas pataikyti metimus ir, svarbiausia, laimėti.

– Gruodį ir sausį praleidote porą rungtynių, bet dabar jau atrodo, kad viskas gerai. Ar galite patikslinti, kokių problemų turėjote ir kaip šiuo metu jaučiatės aikštelėje?

– Buvau šiek tiek pasitempęs blauzdą, treneriai norėjo, kad būčiau atsargus ir nespaudė manęs, nes sezonas ilgas. Dabar, praėjus kuriam laikui, jaučiuosi gerai, nusiskundimų neturiu.

– Lietuvoje esate jau apie pusmetį, kaip vertinate savo patirtį čia?

– Mano patirtis yra geresnė nei tikėjausi. Esu geroje organizacijoje, kur su žaidėjais elgiamasi gerai. Oras manęs negąsdina, nes panašų orą tokiu metų laiku turėjau Ohajo valstijoje. Jei užsimanau nueiti į prekybos centrą, galiu tai padaryti. Jei noriu pažiūrėti filmą, galiu nueiti į kino teatrą, nueinu ir į restoraną. Mėgaujuosi savo buvimu čia, viskas yra tikrai geriau nei tikėjausi.

– Tikriausiai reikėjo nuolat palaikyti ryšį su vyriausiuoju treneriu apie tai, ko jis iš jūsų nori, kaip išlikti kantriam. Ką galėtumėte pasakyti apie trenerį, kokie jūsų santykiai su juo?

– Labai jį gerbiu, jis vienas geriausių trenerių, pas kuriuos žaidžiau. Turime puikius trenerio ir žaidėjo santykius. Jis gerbia mane, kaip žaidėją ir kaip draugą, bet tuo pačiu yra profesionalas. Jam rūpi jo žaidėjai, jiems treneris nori tik gero. Ne tik man – visiems iki vieno.

Daug iš jo išmokau, tokiame lygyje visada yra ko pasimokyti. Jis leidžia man žaisti taip, kaip aš noriu, bet tuo pačiu išlieka ir kontrolė. Tai padeda man žaisti geriau. Trūksta žodžių nusakyti, kaip jį gerbiu, man labai patinka žaisti pas šį trenerį.

– Komandoje turite nemažai veteranų, kelis jaunuolius. Kaip apibūdintumėte atmosferą rūbinėje ir kas yra tie vaikinai, kurie laiko komandą kartu?

– Tai yra vyresni vyrukai. Mano mėgstamiausias komandos žaidėjas yra Lipkevičius. Jis yra patyręs, turi įgūdžių, bet yra visiškai komandai atsidavęs žmogus. Jam nerūpi jis pats, svarbiausia padaryti viską, kad laimėtume. Rungtynėse su Venecijos komanda jis išmetė tik vieną metimą, bet 28 minutes žaidė labai intensyviai. Labai tai vertinu. Kai mums nesiseka, jis laiko mus, kaip komandą.

Maldūnas taip pat daro gerą darbą, čia jau yra praleidęs daug laiko. Orelikas nuo tada, kai čia atvyko, irgi daro daug dalykų. Jis patyręs, imasi lyderystės, tai labai padeda.

Ypač to reikia jaunesniems vyrukams, kaip Rubštavičius ir Murauskas. Jie kiekvieną dieną tobulėja. Žinau, kad jiems nelengva, ypač Rubštavičiui, nes jis pernai žaidė NKL, o Murauskas atėjo iš „Nevėžio-Optibet“, todėl mokosi žaisti aukštesniame lygyje. Manau, visi daro gerą darbą padėdami jaunimui, vyresnieji yra nesavanaudiški žmonės, mėginame tapti geresni kiekvieną dieną.

– Kalbant apie jaunuolius Murauską ir Rubštavičių, galbūt esate savotiškas jų mentorius? Ypač aktualu, kalbant apie Rubštavičių, nes sutampa jūsų pozicijos.

– Taip. Daug kalbu su jais. Murauskas užduoda daug klausimų – ne tik apie krepšinį, bet ir bendrai apie gyvenimą. Jis puikus vaikis. Rubštavičių irgi labai mėgstu, jis yra mano pozicijos žaidėjas ir yra nusiteikęs klausytis patarimų, kurie gali jam padėti, ypač aikštelėje. Jis subrendęs nebūdingai savo amžiui. Jei jo paprašysi kažką padaryti – jis tai padarys. Jis neturi ego ir nėra išdidus, kad neklausytų, o tai labai gerbtina savybė. Su juo lengva kalbėti, vienas kitą treniruotėse spaudžiame. Jis padeda tobulėti man, o aš tikiuosi, kad lygiai taip pat padedu jam.

– Kol kas „7bet-Lietkabelis“ yra gana nenuspėjamas, ypač vietinėje lygoje, kur neseniai pralaimėjote trejas rungtynes iš eilės. Kokios buvo pagrindinės šio nuosmukio priežastys?

– Trūko koncentracijos. Turime daug energijos ir susitelkimo, kai žaidžiame Europos taurėje, nes žinome, kad privalome gerai pasirodyti. Kažkodėl į „Betsafe-LKL“ rungtynes neatsinešame tokios pat energijos. Žinoma, dabar pasimokėme, kad taip negali būti.

Gerai, kad laimėjome rungtynes prieš Venecijos komandą, bet mums svarbu išlikti susikoncentravusiems ir surasti motyvacijos žaisti tokiu pat intensyvumu ir dėmesiu detalėms vietinėje lygoje. Turime gerbti varžovus ir nežiūrėti į tai lengvabūdiškai. Apie tai jau kalbėjome ir manau, kad dedame žingsnius į priekį. Nuo dabar tikiuosi, kad „Betsafe-LKL“ rungtynėse būsime tinkamai nusiteikę.

– Prie komandos prisijungė Gediminas Orelikas. Jis akimirksniu tapo vienu pagrindinių žaidėjų. Kaip apibūdintumėte žaidimo pokyčius dabar, kai Gediminas yra komandos dalis?

– Jis nuostabus žaidėjas. Net pirmajame savo mače jis nesumetė metimų bet jau tada matėsi, kad jei būtų pataikęs, būtų pakeitęs rungtynių eigą. Jis tiesiog žino, kaip reikia žaisti, išplečia aikštelę, yra protingas, gerai perduoda kamuolį ir turi puikų metimą, prideda skirtingos dinamikos, kurios mums reikėjo tiek aikštelėje, tiek už jos ribų, ypač, kaip lyderis.

– Atrodo, kad tritaškiai yra labai svarbūs jūsų komandos žaidime. Kai pataikote, tikriausiai galite nugalėti bet ką, bet jei turite prastesnį vakarą atakuodami iš toli, turite ieškoti kitų būdų, pasiekti pergalę. Ką reiškia taip priklausyti nuo tritaškių?

– Tai gali būti ir dovana, ir prakeikimas tuo pat metu. Treneris negiria mūsų vien dėl to, kad pataikome. Jis visad sako, kad gerai pataikome metimus, bet kai jie nekrenta, turime daryti ir kitus dalykus.

Svarbiau geriau gintis, o gintis visad lengviau, kai pataikai ir gerai jautiesi, pagauni ritmą. Turime būti geriau besiginanti komanda ir gintis prieš kiekvieną ataką visus keturis kėlinius taip, kaip galime. Metimai ne visada sukris.

– Prieš Citadele KMT finalo ketvertą vis dar turite rungtynių (pokalbis vyko prieš „7bet-Lietkabelio“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ rungtynes, – aut. past.). Žiūrint į turnyrinę lentelę, šios rungtynės taip pat yra svarbios, nes nukritote į šeštąją poziciją. Kiek svarbu gerai pasirodyti, kad sugrįžtumėte į vėžes ir susigrąžintumėte pasitikėjimą prieš kol kas svarbiausią sezono savaitgalį?

– Tai svarbu mūsų pasitikėjimui savimi. Žinome, kad abi komandos nėra lengvas grobis. „Pieno žvaigždės“ nugalėjo „Neptūną“, o „Neptūnas“ mus įveikė namuose, todėl suprantame, ką jie sugeba. Turime būti pasiruošę ir privalome laimėti.

„Nevėžis-Optibet“ yra sudėtingas oponentas – jauna komanda, bet turinti daug besistengiančių vyrukų. Jie turi gerus įgūdžius, dukart įveikė „Rytą“. Irgi nebus lengva, todėl svarbu susikoncentruoti ir žaisti, kaip mokame. Prieš finalo ketvertą reikia pagauti ritmą, todėl laimėti keletą rungtynių iš eilės būtų naudinga.

– Kalbant apie artėjantį Citadele KMT finalo ketvertą, kova dėl pirmojo sezono trofėjaus yra ne už kalnų, o turnyro formatas yra labai palankus staigmenoms.  Kiek laukiate šio savaitgalio?

– Nekantrauju ten žaisti, nes tai bus pirmasis kartas, kai esu tokioje situacijoje, ypač taurės turnyre. Nepamenu, kad žaisdamas Europoje būčiau patekęs į pusfinalį. Suprantu, kokia tai šventė, todėl labai to laukiu. Žaisime prieš „Žalgirį“. Dėl to svarbu ir pergalingai pasitikti savaitgalį, kad įgautume daugiau pasitikėjimo savimi. O finalo ketverte jau gali nutikti visko, nes žaidžiame tik vienerias rungtynes.

– Koks rezultatas tenkintų jus, kaip komandą?

– Nemanau, kad būtume patenkinti antra ar trečia vieta, nepaisant to, su kuo žaisime. Mano tikslas yra laimėti, turime galimybes varžytis su visomis komandomis, jei žaisime teisingą krepšinį.

– Žvelgiant į pusfinalį, pirmos dvejos rungtynės prieš „Žalgirį“ klostėsi ne jūsų naudai, patirti du pralaimėjimai. Ką jums parodė šios rungtynės – ko tikėtis ir kokių klaidų nekartoti?

– Turime būti dėmesingi ir stengtis visas 40 minučių. Jei bent kelioms minutėms atsipalaiduoji, būna blogai. Taip nutiko, kai žaidėme Kaune. Tuomet nebuvo manęs ir Peno, turėjome persvarą, bet jie surengė gerą atkarpą, perėmė kontrolę ir nebeleido mums jų pasivyti. Negalime sau leisti atsipalaiduoti jokiu momentu prieš Eurolygos komandą.

– „Žalgiris“ šiuo metu išgyvena prasčiausią sezono atkarpą, jiems trūksta kūrybos, nes komandai negali padėti Keenanas Evansas ir Isaiah Tayloras. Pastarasis gali žaisti finalo ketverte. Ar tai pats palankiausias laikas žaisti prieš tokią komandą kaip „Žalgiris“?

– Nemanau, kad tai palankus laikas, nes jie vis tiek pavojingi. Net tie penki pralaimėjimai iš eilės nieko nereiškia. Jie ateis pilnai nusiteikę, jie jau parodė, kad moka žaisti be kelių žaidėjų. „Fenerbahče“ buvo sunaikinti net be Evanso. Negalime sau apsikrauti galvos, galvodami, kas žais, o kas ne. Turime jaudintis ir koncentruotis tik į save. Tikrai nebus lengva.

– Skylės gynėjų linijoje tikriausiai yra ta vieta, kurią norisi išnaudoti žaidžiant prieš kauniečius. Kaip tai padaryti? Ar kelias į pergalę yra nuolatinis likusių gynėjų spaudimas?

– Apie tai dar negalvojome, tai bus aptarta vaizdo peržiūrose, kuomet treneris ruoš rungtynių planą. Jie patys supranta, kad turi sunkumų, todėl sieks išspręsti problemas ir prisitaikys. Turime būti viskam pasiruošę.

– Kita pusfinalio pora – Vilniaus „Rytas“ prieš Jonavos „CBet“. Turėjote keletą mačų su šiomis komandomis ir visi jie buvo tikrai sunkūs. Ką pasirinktumėte kaip favoritą patekti į finalą?

– Sunku pasakyti. Tai dvi geros komandos. Mums būtų pasakiška žaisti finale su „Rytu“, bet Jonava yra komanda, ką tik nugalėjusi „Žalgirį“, turėjusi daug gerų rungtynių. Tai sunkus oponentas. Net neabejoju, kad bus labai įdomios rungtynės. Nė neįsivaizduoju, kaip pasisuks įvykiai.