G.Budnikas puoselėja ambicingus planus

[nuotrauka1]Gediminas Budnikas spėja viską. Legendinis žalgirietis dirba Kauno miesto savivaldybėje, "Žalgirio" klubo valdyboje ir vadovauja elitinės moksleivių krepšinio lygos - Mažosios Eurolygos (MEL) - paradui.

"Politikoje, kaip ir krepšinyje, svarbu palaikyti gerą formą", - juokiasi G.Budnikas.

- Kodėl sutikote užimti MEL prezidento postą?

- Tiek mano gyvenimas, tiek politinė karjera yra glaudžiai susijusi su kultūra, jaunimu ir sportu. Buvau labai pamalonintas, kai sulaukiau MEL organizatorių pasiūlymo atstovauti moksleivių krepšinio lygos interesus.

Rūpinuosi jaunimu, o einant Kauno pirmojo mero pavaduotojo pareigas man teko kuruoti socrūpybą, švietimą, kultūrą ir sportą. Šioje kadencijoje jau ketvirtus metus dirbu kultūros ir švietimo komiteto pirmininku.

MEL prezidento postas man yra mielas ir artimas, jaučiu, kad galiu nemažai pasitarnauti jaunimo krepšinio labui.

- Turbūt ir pats būdamas moksleivis žaidėte krepšinį?

- Be abejo, o 1962 metais tapau Sovietų sąjungos moksleivių čempionato nugalėtoju. Tada mūsų komandai atstovavo ir dar du būsimi žalgiriečiai - Anatolijus Čupkovas, Sigitas Ruzgas. Čempionatas vyko mūsų gimtajame Kaune. Sporto halė sunkiai talpindavo krepšinio gerbėjus.

Po pergalės SSRS varžybose Kauno visuomenė pareikalavo, kad mūsų komanda sužaistų draugiškas rungtynes su "Žalgirio" krepšininkais. Tituluotiems meistrams mes, aštuoniolikmečiai, įtemptas rungtynes pralaimėjome tik 9 taškais. Po šio mačo sulaukiau kvietimo apsivilkti "Žalgirio" marškinėlius.

- Dažnai prisimenate legendinius laikus ir paimate kamuolį į rankas?

- Krepšinio nepamiršau - kiek užimtumas leidžia, dalyvauju veteranų sporto varžybose, Europos, pasaulio čempionatuose, atstovauju "Žalgirio" senbuvių komandai.

Bet pastaruoju metu kamuolį iškeičiau į plaukimą - bent triskart per savaitę kulniuoju į baseiną.

Be to, artėja savivaldybių rinkimai, todėl visai nebelieka laiko pabumbsenti kamuolį.

- Kovų užgrūdintas sportininko charakteris jums padeda ir politikoje?

- O kaipgi kitaip? (juokiasi, - aut. past.). Politikoje, kaip ir krepšinyje, svarbu palaikyti gerą sportinę formą.

Ne tik krepšinyje, bet ir politikoje svarbus komandinis darbas - vienas čia nelaimėsi. Be to, tvirtas charakteris ir ryžtingas tikslo siekimas - du bruožai, būtini dabartiniame mano darbe.

- Jūsų jaunesnysis sūnus Justinas taip pat seka tėvo pėdomis?

- Mane jau peraugęs jaunėlis atstovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) bei Tauragės "Bremena-KTU" ekipoms.

Kol kas dvidešimtmečio 207 cm ūgio Justino rezultatai nėra aukšti. Sūnus turi nemažai potencialo tobulėti, reikia tik daug ir sunkiai dirbti. Aš, būdamas jo vietoje, pasvajočiau ir apie "Žalgirį".

- Pasišovėte renovuoti Kauno mokyklų lauko aikštelės. Ar pavyko įgyvendinti šią idėją?

- Taip, šią mano idėją, kurią palaikė Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius ir pritarė Kauno miesto taryba, pavyko įgyvendinti. Net 27 Kauno mokyklų moksleiviai jau gali džiaugtis naujomis, universaliomis, minkšta sportano danga padengtomis sporto aikštelėmis, 22 Kauno mokyklose jaunimas sportuoja renovuotose sporto salėse, kur sudėtos naujos grindys, pakeistas apšvietimas, įrengtos naujos dušinės.

Ateityje turime svajonę kitais metais pratęsti pradėtus darbus: prie mokyklų, kuriose įrengtos aikštelės, renovuoti sporto sales, o mokyklose, kuriose renovuotos sporto salės, įrengti vakarietiškas universalias lauko aikšteles.

Prie šių projektų, kurie gerina jaunimo užimtumą, sveikatingumą ir pasitarnauja nusikalstamumo prevencijai, lėšomis turėtų ženkliai prisidėti ir Vyriausybė, o ne tik miestas.

Mane labai nustebino paskutiniai statistiniai duomenys, kiek skiriama biudžetinių lėšų sportui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos sporto biudžetas ryškiai mažiausias - 68 mln. litų, tuo tarpu gyventojų mes turime daugiausiai - 3 mln. 392 tūkst.

Tuo tarpu Latvijos sporto biudžetas - daugiau nei 85 mln., gyventojų - 2 mln. 274 tūkst. O Estijoje, kuri turi tik 1mln. 324 tūkst. gyventojų, sportui skiriama daugiau nei 100 mln. litų.

Manau, kad pagerinus finansavimą nors iki Estijos lygio, liktų lėšų ir mokyklų aikštelėms, ir stadionų renovacijai. Tuomet turėtume daugiau olimpinių, Europos ir pasaulio čempionų.

- O kaip vertinate šio sezono MEL čempionato eigą?

- Man labai patiko "Siemens" arenoje vykusios "Iššūkio" rungtynės, kai MEL rinktinė žaidė prieš Lietuvos studentų lygos žvaigždes.

Principinė dvikova buvo intriguojanti, o moksleiviai vyresnių priešininkų pranašumą turėjo pripažinti tik pačioje susitikimo pabaigoje.

Džiugu, kad arenoje susirinko apie 4 tūkstančius žiūrovų - tai retas atvejis moksleivių krepšinyje.

Artimiausiu metu MEL pirmenybės, kurios šiuo metu apima Vilnių bei Kauną, plėsis ir į Klaipėdą. Kitąmet varžybos turėtų pasiekti ir kitus šalies didmiesčius.

Turiu viziją, kad ateityje MEL apjungs visas tris Baltijos valstybes ir taps tarptautiniu moksleivių čempionatu. Manau, kad radus lėšų tai įgyvendinti nebūtų labai sunku.