G.Krapikas: "Aš nespėju ir nemoku vienu metu parengti ir gynybos, ir puolimo"
Po pralaimėtų SEB "BBL" krepšinio lygos rungtynių Vilniaus "Lietuvos Rytui" rezultatu 68:70, Kauno "Žalgirio" komandos vyriausiasis treneris Gintaras Krapikas spaudos konferencijoje buvo niūrios nuotaikos ir irzliai atsakinėjo į žurnalistų klausimus.
"Smagu, kad vienokiais ar kitokiais laikais, atmosfera, kuri buvo geriausiai laikais, išliko. Žiūrovams tai turėjo būti smagios rungtynės. Gaila, kad tenka pripažinti priešininkų pranašumą namų rungtynėse, stengiamės, rungtynių pabaigoje pasivijome ir turėjome šiokį tokį šansą, tačiau rungtynių rezultato nesugebėjome persverti." - apgailestavo "Žalgirio" strategas.
- Treneri, kodėl Lorenas Woodsas jau antrose rungtynėse iš eilės ketvirtame kėlinyje nepasirodo aikštėje?
- Aš bandžiau visus tris vidurio puolėjus tiek, Ratko Vardą, Loreną Woodsą, Eurelijų Žukauską, tačiau, kai priešininkas po mūsų krepšiu, puolime paima 20 kamuolių, tampa nesvarbu, kiek jų nusiėmė L.Woodsas. Pralaimėjus 2 taškais tai yra labai didelis skaičius.
- Žalgirio puolimas stringa. Ar tai psichologinė problema, ar treniruočių trūkumas?
- Aš nežinau, kokio jūs puolimo laukiate. Man taip pat norisi rezultatyvesnio žaidimo, tačiau mūsų komandoje - puolimas nėra stipriausia dalis. Ar jūs tikite, kad mes pajėgus įmesti 100 taškų? 90? Jeigu, kada nors pradedi ką nors daryti, niekada nepadarysi abiejų darbų iškarto. Aš nespėju ir nemoku vienu metu parengti ir gynybos, ir puolimo. Mūsų gynyba yra nebloga, aš negaliu statyti ir gynybos, ir puolimo, kai tiek rungtynių, mažai treniruočių.
- Ar komanda nepalūš psichologiškai po tokios virtinės pralaimėjimų?
- Po kiekvieno pralaimėjimo pergyvename, tačiau mes nepralaimime dideliais skirtumais, mes nestovime vietoje, judame į priekį, vyrai stengiasi ir nenuleidžia rankų. Žinoma, norėtųsi, kad tas judėjimas vyktų greičiau, būtų apvainikuotas pergale Lenkijoje, Prancūzijoje, bet to kol kas nėra.
- Ką galite pasakyti apie paskutiniąją minutės pertraukėlę?
- Aš paėmiau minutės pertraukėlę, jog apsigintume be pražangų ir turėtume laiko paskutiniai atakai. Gaila, kad per 6 sekundes nepavyko sėkmingai užpulti varžovų krepšio. Paprastai žaidėjas per 6 sekundes persivaro kamuolį ir meta iš po krepšio.
- Koks jausmas, kai kitoje barikadų pusėje treneris iš kurio mokėtės ir su kuriuo dirbote?
- Antanui Sireikai aš esu daug kuom dėkingas, mes turėjome puikų laiką dirbdami kartu, tačiau šiandien tikrai nebuvo varžybos per kurias įrodinėčiau, kad aš už jį esu geresnis treneris. Tai buvo svarbios rungtynės ir visiškai nesvarbu, kas stovi kitoje aikštės pusėje. Man smagu, kad mes galime draugiškai paspausti vienas kitam ranką priėš varžybas. Mes atliekame savo darbą, nei jis man nusileis, nei aš jam.
"Smagu, kad vienokiais ar kitokiais laikais, atmosfera, kuri buvo geriausiai laikais, išliko. Žiūrovams tai turėjo būti smagios rungtynės. Gaila, kad tenka pripažinti priešininkų pranašumą namų rungtynėse, stengiamės, rungtynių pabaigoje pasivijome ir turėjome šiokį tokį šansą, tačiau rungtynių rezultato nesugebėjome persverti." - apgailestavo "Žalgirio" strategas.
- Treneri, kodėl Lorenas Woodsas jau antrose rungtynėse iš eilės ketvirtame kėlinyje nepasirodo aikštėje?
- Aš bandžiau visus tris vidurio puolėjus tiek, Ratko Vardą, Loreną Woodsą, Eurelijų Žukauską, tačiau, kai priešininkas po mūsų krepšiu, puolime paima 20 kamuolių, tampa nesvarbu, kiek jų nusiėmė L.Woodsas. Pralaimėjus 2 taškais tai yra labai didelis skaičius.
- Žalgirio puolimas stringa. Ar tai psichologinė problema, ar treniruočių trūkumas?
- Aš nežinau, kokio jūs puolimo laukiate. Man taip pat norisi rezultatyvesnio žaidimo, tačiau mūsų komandoje - puolimas nėra stipriausia dalis. Ar jūs tikite, kad mes pajėgus įmesti 100 taškų? 90? Jeigu, kada nors pradedi ką nors daryti, niekada nepadarysi abiejų darbų iškarto. Aš nespėju ir nemoku vienu metu parengti ir gynybos, ir puolimo. Mūsų gynyba yra nebloga, aš negaliu statyti ir gynybos, ir puolimo, kai tiek rungtynių, mažai treniruočių.
- Ar komanda nepalūš psichologiškai po tokios virtinės pralaimėjimų?
- Po kiekvieno pralaimėjimo pergyvename, tačiau mes nepralaimime dideliais skirtumais, mes nestovime vietoje, judame į priekį, vyrai stengiasi ir nenuleidžia rankų. Žinoma, norėtųsi, kad tas judėjimas vyktų greičiau, būtų apvainikuotas pergale Lenkijoje, Prancūzijoje, bet to kol kas nėra.
- Ką galite pasakyti apie paskutiniąją minutės pertraukėlę?
- Aš paėmiau minutės pertraukėlę, jog apsigintume be pražangų ir turėtume laiko paskutiniai atakai. Gaila, kad per 6 sekundes nepavyko sėkmingai užpulti varžovų krepšio. Paprastai žaidėjas per 6 sekundes persivaro kamuolį ir meta iš po krepšio.
- Koks jausmas, kai kitoje barikadų pusėje treneris iš kurio mokėtės ir su kuriuo dirbote?
- Antanui Sireikai aš esu daug kuom dėkingas, mes turėjome puikų laiką dirbdami kartu, tačiau šiandien tikrai nebuvo varžybos per kurias įrodinėčiau, kad aš už jį esu geresnis treneris. Tai buvo svarbios rungtynės ir visiškai nesvarbu, kas stovi kitoje aikštės pusėje. Man smagu, kad mes galime draugiškai paspausti vienas kitam ranką priėš varžybas. Mes atliekame savo darbą, nei jis man nusileis, nei aš jam.
Komentarai
Prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte komentuoti.