Gal tai koks ženklas? M.Grigonį problemos rinktinėje persekioja jau trečią vasarą paeiliui

Marių Grigonį galima laikyti didžiausiu pastarųjų metų Lietuvos krepšinio rinktinės nelaimėliu.

Trečią kartą į nacionalinės šalies komandos stovyklą pakviestas gynėjas šią vasarą savo žaidimu jau užsitarnavo geriausio rinktinės gynėjo ir vieno komandos lyderių vardą, tačiau dar prieš pasaulio čempionato pradžią jį Seule pristabdė skrandžio problemos, rašo Alfa.lt.

Nors ligoninėje lankęsis, dvejas rungtynes praleidęs ir vaistus vartojęs Kauno „Žalgirio“ snaiperis sveiksta ir antradienio popietę jau išbėgo ant parketo mače su Čekija, vėl užklupusios negandos jam priminė ankstesnes dvi vasaras su rinktine.

„Eilinį kartą rinktinėje man problemos – čia jau gal kažkoks ženklas“, – po rungtynių, kuriose jis per 19 minučių pelnė 4 taškus, sakė M. Grigonis.

Kalbėdamas apie „eilinį kartą“ žalgirietis nė kiek neperdėjo. Dar 2016-aisiais, debiutuodamas Lietuvos rinktinėje, M. Grigonis kontrolinėse rungtynėse su Ispanija patyrė piršto traumą, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, galėjo užkirsti jam kelią į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes – gynėjui tuomet skilo pirštas.

Po metų su dar didesnėmis viltimis į nacionalinės komandos stovyklą vykęs gynėjas taip pat netruko susižeisti – vienoje iš rinktinės treniruočių M. Grigonis pasitempė kairiąją čiurną, o bent jau pirminė diagnozė nieko gero nežadėjo – tuo metu Tenerifės „Iberostar“ klubui atstovavęs gynėjas galėjo praleisti Europos krepšinio čempionatą.

Nors tiek vienu, tiek kitu atveju Lietuvos rinktinės strategai – Jonas Kazlauskas ir Dainius Adomaitis – ryžosi į galutinius dvyliktukus įtraukti visiškai traumos neišsigydžiusį gynėją, abu turnyrai M. Grigoniui susiklostė kur kas slogiau, nei jis pats tikėjosi.

Rio žaidynėse snaiperiu laikytas krepšininkas pataikė vos 1 tritaškį iš 16 ir rinko viso labo po 2,5 taško, o 2017-ųjų žemyno pirmenybėse M. Grigonis buvo priverstas praleisti pirmąjį mačą prieš Gruziją bei vėliau rinko vos po 4,2 taško, tritaškius mesdamas 26,7 proc. tikslumu.

Šiemet vasarą jis atidarė grandioziškai – serbams M. Grigonis atskaitė 17 ir 18 taškų, rusams atseikėjo 19 ir prieš išvyką į Pietų Korėją buvo antras rezultatyviausias rinktinės krepšininkas, renkantis po 13 taškų per susitikimą.

Tačiau istorija ir vėl pasikartojo – vos nuvykęs į Seulą 25-erių žalgirietis susidūrė su skrandžio problemomis bei prarado jau įgytą puikią sportinę formą.

„Sunku. Nei kojų nėra, nei ką. Reikės bandyti atsistatyti, jau buvo taip gerai“, – po mačo su čekais kiek nusivylęs kalbėjo žaidėjas.

Tiesa, kaip ir ankstesniais dviem atvejais, taip ir šią vasarą rinktinės treneriai net ir su problemomis susidūrusiu žaidėju nesuabejojo. M. Grigonis pateko – o ar galėjo būti kitaip? – į galutinį dvyliktuką, vykstantį į Kiniją, nors D. Adomaitis po rungtynių Čekija ir kalbėjo, jog viena iš Arno Butkevičiaus įtraukimo į galutinę sudėtį priežasčių galėjo būti neaiški M. Grigonio būklė.

„Manome, kad reikia truputį apsidrausti kalbant ir apie Grigonio situaciją“, – sakė strategas, paaiškinęs, jog A. Butkevičius gali kompensuoti žalgiriečio netektį kalbant apie gynybą ties perimetru.

Visgi pats M. Grigonis net ir susidūręs su negandomis nė nemąsto apie tai, kad galėtų atsakyti D. Adomaičio raginimams žengti į aikštę. Priešingai – jei treneris dar sekmadienį kalbėjo apie tai, jog M. Grigoniui gali prireikti dar 5-6 dienų, tai pats krepšininkas veržte veržėsi į aikštę.

„Pasakė žaisti, tai eini ir žaidi. Jeigu pasakysiu, kad nežaisiu, tai reikės namo jau važiuoti“, – tikino vienas Lietuvos rinktinės lyderių.