Geriausias kandidatas? Ypatingas K.Maksvyčio ryšys su geriausiais Lietuvos krepšininkais

Lenktynėse dėl Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio posto išryškėjo aiškus lyderis. Dainiaus Adomaičio atlaisvintoje pozicijoje Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovai norėtų matyti Kazį Maksvytį, kuriam jau pateikė pasiūlymą perimti rinktinės vairą.

Antradienio vakarą paskleista žinia turbūt nenustebino nė vieno – K. Maksvytis nuo pat D. Adomaičio sprendimo pasitraukti buvo laikomas pagrindiniu kandidatu į šią poziciją, o bukmekeriai darbėniškiui skyrė mažesnį nei 2 koeficientą tapti Lietuvos rinktinės treneriu – tai reiškia, jog Permės „Parma“ klube nuo šio sezono dirbančio stratego šansai gauti šį darbą vertinti daugiau nei 50 proc.

Tiesa, pats 42-ejų specialistas kol kas nėra apsisprendęs.

Kalbėdamas su Krepsinis.net po Raimundo Sargūno taurės turnyro Panevėžyje finišo, strategas tikino įžvelgiantis bent kelis darbo rinktinėje trūkumus.

Pirmiausia, K. Maksvyčiui norėtųsi stabilesnės situacijos. Nacionalinės komandos vairą jis perimtų prieš pat olimpines žaidynes, į kurias rinktinę dar reikėtų nuvesti per nelengvu išbandymu veikiausiai tapsiantį atrankos turnyrą.

Maža to, jau kitąmet planuojami pokyčiai ir LKF vadovybėje – baigsis antroji ir, greičiausiai, paskutinė federacijos prezidento Arvydo Sabonio kadencija, o kartu su juo nuo scenos turėtų pasitraukti ir generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.

Kas žino, kokį trenerį prie Lietuvos rinktinės vairo norės matyti naujasis LKF prezidentas ir jo pagalbininkai?

Kitas aspektas, stabdantis K. Maksvytį nuo greito sprendimo, yra sutartis su „Parma“ klubu. Tik nuo praėjusios vasaros pabaigos Rusijos glūdumoje darbus pradėjęs treneris pasirašydamas sutartį nesitikėjo, kad dar rugsėjį ant jo stalo gulės pasiūlymas perimti Lietuvos rinktinės vairą, tad tokia sąlyga nebuvo įtraukta ir į žemaičio kontraktą.

Nors suderinti darbą klube, kuris rungtyniaus tik VTB Vieningoje lygoje ir žais vos po vienerias rungtynes per savaitę, ir rinktinėje, kurios „langų“ per ateinančius metus tik vienas, ko gero, nebūtų labai sunku, nemažus pinigus į savo projektą investuojantiems Rusijos klubo savininkams gali nepatikti tokia šalutinė K. Maksvyčio veikla.

Vis dėlto keli veiksniai, skatinantys K. Maksvytį priimti ypatingą pasiūlymą, gali nusverti neigiamus argumentus ar padėti įtikinti Permės klubo vadovus.

Kaip K. Maksvytis minėjo bendraudamas su Krepsinis.net, „tokio šanso gali daugiau ir nebesulaukti“. Nors darbėniškio karjera pastarąjį dešimtmetį stabiliai kyla į viršų, o daugelis krepšinio gerbėjų dabar jį mato tarp trijų ar keturių geriausių šalies trenerių, niekas nėra apsaugotas nuo aplinkybių kaitos.

Galbūt K. Maksvyčiui atsisakius šio kvietimo, į jį atsilieps kitas tarp geriausiai vertinamų Lietuvos trenerių įvardijamas specialistas, Rimas Kurtinaitis ar Darius Maskoliūnas, kuriam prie rinktinės vairo pasiekus gerų rezultatų, durys į nacionalinę komandą užsivertų bent keleriems metams.

Be to, bet kada persigalvoti gali ir Šarūnas Jasikevičius, kuris iki šiol nė nesvarstė galimybės stoti prie Lietuvos rinktinės vairo.

Dar viena aplinkybė, vedanti K. Maksvytį link teigiamo atsakymo šalies krepšinio federacijai, yra ypatingas jo ryšys su daugeliu nacionalinei komandai šiuo metu atstovaujančių krepšininkų.

Nors šis treneris per savo karjerą nėra dirbęs vyrų rinktinėje, daugelį dabartinės nacionalinės komandos žaidėjų jis pažįsta dar iš jaunimo rinktinių laikų.

Net trečdalį – keturis – šiųmetinės komandos žaidėjų jis treniravo vien auksu pasibaigusiuose 1992 m. gimimo vaikinų čempionatuose. Jonas Valančiūnas treniruojamas K. Maksvyčio iškovojo U16 ir U18 Europos bei U19 pasaulio čempionatų auksą, Rokas Giedraitis ir Arnas Butkevičius laimėjo U19 pasaulio ir U20 Europos čempionatus, o Edgaras Ulanovas susišlavė net keturis aukso medalius – U16, U18, U19 ir U20 pirmenybėse.

1992 m. gimimo vaikinus K. Maksvytis Kauno krepšinio mokykloje treniravo nuo pat mažų dienų, o ten per jo rankas perėjo ne vienas dabar gerai žinomas žaidėjas, iš kurių žymiausias – E. Ulanovas.

Darbą su jaunimu specialistas baigė 2012-aisiais, kai pasirašė pirmąją sutartį su Klaipėdos „Neptūnu“, o praleidęs uostamiestyje pirmąjį sezoną ir bendraudamas su portalu Lrytas.lt K. Maksvytis, lyg matydamas ateitį, vylėsi, kad kada nors jo ir buvusių auklėtinių keliai susikirs ir nacionalinėje komandoje.

„Baigėsi gražus etapas. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau vieni su kitais susimatysime vyrų rinktinėje“, – svajingai 2013-aisiais prasitarė K. Maksvytis.

Tiesa, net ir per tuos šešerius metus iki 2019-ųjų geros širdies žemaičiui teko ne sykį ir aikštėje, ir už jos ribų prasilenkti su galimai nacionalinėje komandoje jo auklėtiniais tapsiančiais žaidėjais.

E. Ulanovą (2013-2014 m.) ir A. Butkevičių (2013-2015 ir 2017 m.) jam teko treniruoti „Neptūne“, o R. Giedraitį strategas daugybę kartų sutiko LKL arenoje – snaiperis penkerius metus iki 2018-ųjų vasaros rungtyniavo dvejose LKL ekipose.

Nesvetimi K. Maksvyčiui yra ir keli likę Lietuvos rinktinės nariai. 1994 m. gimusius ir Kaune tobulėjusius Marių Grigonį ir Luką Lekavičių šiam treneriui teko šiek tiek treniruoti dar jaunimo lygmenyje, o puikius santykius K. Maksvytis palaiko ir su už rinktinės borto po konflikto su D. Adomaičiu likusiu Donatu Motiejūnu.

Jį tuomet dar pirmą sezoną profesionaliame klube dirbęs K. Maksvytis treniravo Kauno „Aisčiuose“, o užsimezgę bičiuliški šių vyrų santykiai tęsėsi ir prabėgus keleriems metams.

2015-aisiais, kai K. Maksvytis baigė pirmąjį savo etapą „Neptūne“ ir liko be darbovietės, D. Motiejūnas pasirūpino, jog buvęs jo treneris galėtų pasistažuoti Hjustono „Rockets“ klube. Dvi savaites už Atlanto praleidęs treneris grįžęs žavėjosi D-Mo darbo etika ir dėkojo šiam krepšininkui už šiltą priėmimą Teksase.

K. Maksvyčiui iš visų rinktinės žaidėjų kiek mažiau pažįstami yra tik veteranai – Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas ir Renaldas Seibutis bei vienas jauniausias komandos narys Domantas Sabonis, augęs ir gyvenęs Ispanijoje bei JAV.

Visgi tikėtina, kad jau kitąmet bent du iš keturių veteranų turės užleisti savo vietas jaunesniems kolegoms, tad sąlyginai jaunam K. Maksvyčiui neturėtų būti bėda susikurti autoritetą komandoje, kurioje jį puikiai žino bent trys ketvirtadaliai žaidėjų.

Belieka tik sulaukti, ar šie argumentai bus užtektini jau ne vienerius metus kylančia Lietuvos krepšinio trenerių žvaigžde vadinamam K. Maksvyčiui.