Giedraitis prisiminė Maksvyčio poelgį vasarą: tai buvo bloga patirtis

Antrą sezoną Belgrado „Crvena Zvezda“ pasitinkantis Rokas Giedraitis su apmaudu ir nusivylimu prisiminė vasaros įvykius, kai liko už Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės dvyliktuko, rašo Krepšinis.lt.

32-ejų puolėjas šią vasarą pratęsė sutartį su Serbijos komanda dar dviem sezonams. Debiutiniais metais Eurolygoje jis fiksavo 10 taškų ir 3,8 atkovoto kamuolio vidurkius.

„Pamenu, kai sezono pabaigoje pasirodė gandai, kad galiu likti. Net nenorėjau galvoti apie kitus klubus, kai sulaukiau pasiūlymo. Man čia patinka, mėgavausi paskutiniu sezonu, kaip ir mano šeima.

Antri metai yra daug lengvesni, žinau miestą ir žmones. Tikiuosi dar geresnio sezono Eurolygoje ir pakartoti sėkmę Adrijos bei vietinėje lygoje“, – „Meridian Sport“ sakė lietuvis.

Po sėkmingo sezono jis sulaukė kvietimo į nacionalinės Lietuvos rinktinės stovyklą, bet galiausiai liko už dvyliktuko ribos, kovojusio olimpinėje atrankoje Puerto Rike.

R. Giedraitis šį Kazio Maksvyčio sprendimą prisimena su apmaudu.

„Tai tikrai suerzino mane, galiu tą drąsiai pasakyti. Nebuvo jokios komunikacijos. Žaidžiu Eurolygoje 6-7 metus, nesu vaikas, bet komunikacija yra reikalinga. Nesu piktas dėl to, kad nepatekau į komandą, bet todėl, kad apie tai man nebuvo pranešta.

Manau, kad tai nėra teisinga, bet kartais tokie dalykai nutinka. Viską apibendrinus, tai buvo bloga patirtis“, – pripažino jis.

Galiausiai Lietuvos rinktinė suklupo atrankos finale prieš šeimininką Puerto Riką ir antrą kartą iš eilės praleido olimpines žaidynes.

„Visa Lietuva buvo nustebusi po šios nesėkmės. Tikėjomės patekti į žaidynes. Mes, žaidėjai, turime kažką keisti, nes nelaimėjome medalių jau devynerius metus. Krepšinis Lietuvoje yra lyg antra religija“, – kalbėjo krepšininkas.

Galiausiai laisvus du vasaros mėnesius R. Giedraitis skyrė poilsiui.

„Laiką leidau su šeima ir draugais. Keliavome, bet didžiąją laiko dalį leidome namie. Šią vasarą nenuveikiau kažko ypatingo. Tris savaites tiesiog nieko neveikiau ir ilsėjausi. Pailsėjau, pamačiau savo brolius ir tai buvo puiku“, – prisiminė R. Giedraitis.