Grigonis apie pramestą Blaževičiaus baudą: reikės suburti mūsų lentos komitetą ir tada spręsime

Kauno „Žalgirio“ komanda ketvirtadienį savo namuose net 99:62 sutraiškė Stambulo „Fenerbahče“ ekipą ir taip iškovojo jau trečią pergalę iš eilės.

Dar vienas geras rungtynes sužaidė Marius Grigonis. Jis šį kartą pats surinko 12 taškų, tačiau atliko net 7 rezultatyvius perdavimus ir su 20 naudingumo balų pagal šį rodiklį nusileido tik Augustine`ui Rubitui, rašo LRT.lt.

„Nėra ką čia daug kalbėti, smagu, kad laimėjome abi rungtynes, kurias turėjome laimėti. Ir ypač dar smagiau, kad taip laimėjome. Žinau, kad jie turi daug problemų, bet jų čia reikalas. Mes pasinaudojome ta proga“, – atėjęs į spaudos konferencijos salę po rungtynių tarė M. Grigonis.

– Ar liūdna, kad Marekas Blaževičius nevaišins picomis ar sušiais? Kokios dabar tradicijos pas jus?

– Sušių turėjo pirkti. Kai pirmą dar prameta, tai gali kažkaip išsisukti. Jeigu būtų antrą prametęs, tai ar taip, ar taip būtų pirkęs. Dabar reikės mūsų lentos komitetą suburti ir spręsime.

– Mariau, po tokios antradienio pergalės turbūt buvo galima labai lengvai atsipalaiduoti prieš šio vakaro dvikovą. Kaip visgi pavyko tinkamai nusiteikti šitoms rungtynėms ir taip jas pradėti, ir taip užtikrintai žaisti nuo pat pirmųjų minučių?

– Nežinau. Sakote, kad lengva būtų atsipalaiduoti: čia ne pirmą sezoną daug kas žaidžia Eurolygoje ir žinome, kaip viskas gali pasikeisti. Viena savaitė gali visiškai lentelę pakeisti ir turi naudotis proga. Dabar lengva sakyti, kai laimėjome dvi rungtynes gan lengvai ir smagu, kad atsigavome nuo tų pralaimėjimų. Dar sekmadienį liko užbaigti šią savaitę.

– Sezono pradžioje matėme, kai „Žalgiris“ anksti atakos fazėse atakos fazėse atakuodavo iš toli, kartais tie metimai buvo sunkūs, kartais atrodydavo sirgaliams ir mažiau suprantami. Bet dabar per pastarąsias kelerias rungtynes matėme, kad metimai yra atliekami iki vadinamojo tikro metimo. Ar tai priklauso nuo varžovų pajėgumų, jų taikomos gynybos sistemos, ar tai tiesiog tobulėjantis „Žalgiris“, atrandantis puikias progas ir turintis daugiau nei vieną būdą užpulti varžovų krepšį vienos atakos metu?

– Nežinau, sunku lyginti, reiktų analizuoti labiau. Bet smagu, kad visi norime dalintis kamuoliu, kas kitose komandose to visada trūksta. Tai sakau, smagu, kad dalinamės kamuoliu. Bet vėlgi, čia po pralaimėjimų gali vieną sakyti, po laimėjimu viskas atrodo žymiai geriau, bet, sakau, reikia kažkaip neprisisvaigti, neprisisvajoti ir toliau dirbti savo darbą.

– 31 rezultatyvus perdavimas, aišku, prie to labai prisidėjo ir tie taiklūs tolimi. Bet šiaip, kalbant apie „Žalgirio“ kamuolio judėjimą, ypač šiandien buvo daug tokių epizodų, kur visi penki žaidėjai prisiliesdavo prie kamuolio, būdavo perdavimai. Kas galbūt ypatingo apie kamuolio judėjimą yra šį sezoną „Žalgirio“ komandoje?

– Nežinau. Šiandien man Karolis sako, ką nusipirkau, sakau pasiėmiau tą „mystery box“ – nežinojau, kas iškris, tai turbūt šitą savaitę visa buvo perdavimas. Smagu, kai padarai tą perdavimą vieną kitą, užsikrečia visa komanda ir gaunasi kaip tas San Antonio „Spurs“ žaidimas, kai iki pat galo nusimeta kamuolį. Smagu taip žaisti. Aišku, žaidžiame taip, kaip varžovas duoda. O šiandien davė labai daug ir galėjai tiesiog rinktis iš tų opcijų: ar tai į kampą mesti, ar į vidų. Sakau, buvo lengva šiandien skirstyti kamuolį.

– Atrodė, kad labai smagu komandai. Tiek antradienį, tiek šiandien teko matyti Karolio Lukošiūno išėjimus. Šiandien pats, po to pataikyto metimo, pašokote, džiaugėtės, šokinėjote. Kiek smagu pačiam stebėti, kai Karolis tokį šansą gauna ir išnaudoja?

– Visada smagu, kai jaunesni išeina. Vis tiek sunku yra, nes jie ir tą krūvį turi kitaip padalinti. Jei nežaidi, tai vis tiek jie sportuoja ir sportuoja prieš rungtynes. Tu vėl sušyli, atšali, vėl sušyli. Sunku po tiek ilgo laiko tiesiog sėdinti išeiti, įmesti, gerai atrodyti. Smagu, kai įmeta ir visur, kur buvau, visose komandose visada palaikydavo jaunesnius ir smagu, kad įkrenta. Aišku, nesmagu, kad Marekas prametė tą baudą. Bet smagu, kad tas tritaškis įkrito net nelietė tinklelio.

– Jau kai rungtyniavote su „Baskonia“ atrodė, kad baskai jau nepavilko kojų paskui „Žalgirio“ žaidimą, dabar matome, kad ir per didelį skirtumą vis tiek „Žalgiris“ bėga ir žaidžia intensyvų krepšinį. Ar čia yra kokia istorija už to? Ar tai geras fizinis pasiruošimas? Kas jums leidžia būti tokiems greitiems, intensyviems ir, praktiškai, nepavargstantiems?

– Nežinau. Šiaip nenoriu atimti jokių laurų nuo mūsų pasirengimo, trenerių visų. Labai dirbame sistemingai, mes visi kažkaip gerai jaučiamės. Ar mes geriau pasiruošę prieš kitus? Sunku vertinti. Dar toli gražu iki sezono pabaigos. Kai baigiasi sezonas tokius dalykus galima vertinti.

– Ką Edgarui Ulanovui atsakytumėte po tokių rungtynių? Kiek nustebino Stambulo komandos toks nežaidimas?

– Aš su juo tikrai nekalbėsiu apie krepšinį. Kaip žaidę vienas prieš kitą tikrai nešnekėsime, „tu tą, tu aną“. Mes tikrai turime daugiau dalykų apie ką šnekėti. Ar nustebino, ar ne, tai buvome pasiruošę. Tai jei laimėjome ant 40, tai, matyt, nenustebino.