I.Marčauskaitė nuoskaudas veja šalin

"Aš nevengiu žurnalistų, tikrai ne. Tiesiog nenoriu atsakinėti "taip, ne, kitas klausimas". Per kelerius pastaruosius metus apie mane prišnekėta ir prirašyta daug nesąmonių", - sako Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vidurio puolėja Iveta Marčauskaitė.

Sutikusi pabendrauti su "Lietuvos žiniomis" Iveta jau baigiantis pokalbiui visiškai išsklaidė mitą, jog yra "pasikėlusi" ir su bet kuo nebendrauja.

- Gal pradėkime nuo Prancūzijos.

- Aš ten žaidžiau pastaruosius kelerius metus.

Kuris sezonas buvo sėkmingesnis? Prieš man atvykstant į Vilnevo ESB komandą, ji vis būdavo penkta. Per mano pirmą sezoną klubas pakilo į ketvirtąją vietą, o antrais metais jau buvome trečiojoje pozicijoje. Be to, klubas įsigijo dvi naujas geras žaidėjas tad, manau, dabar sieksime dar geresnių rezultatų.

- Ar labai skiriasi moterų krepšinis čia, Lietuvoje, ir Prancūzijoje? O gal skirtumų nėra?

- Yra. Tikrai yra. Lietuvoje mažiau komandų - dėl apdovanojimų kovoja tik keturios komandos. Prancūzijos aukščiausiojoje lygoje yra 14 ekipų, o pirmos septynios pagal pajėgumą yra apylygės. Trečiąją-septintąją vietas užimančios ekipos tarpusavio susitikimus baigia tik 2-4 taškų skirtumu ir namie, ir svečiuose. Tai yra pagrindiniai skirtumai. Be to, ten daugiau legionierių, kad ir iš WNBA. Suprantama, ir klubų finansinės galimybės ten yra kitos.

- O ar nepasiilgstate Amerikos?

- Amerika labai skiriasi nuo Europos. Krepšinio atžvilgiu irgi - kitoks darbas, kitokie žaidėjų norai. Pasižiūrėkite - iš WNBA daug kas atvažiuoja į Europą. Vadinasi, čia geriau negu ten. O šiaip didelių sentimentų Amerikai nejaučiu. Jei reikėtų, grįžčiau, bet Europoje gyvena mano šeima: tėvai, brolis. Man čia patinka.

- Porą metų nematėme jūsų rinktinėje. Būta visokių kalbų...

- Iš tikrųjų buvo visko. Prieš trejus metus turėjau problemų su čiurna. Didelių problemų. Tuo metu kilo įtampa tarp manęs ir rinktinės. Kai paprašiau, kad sveikatos draudimą man atsiųstų paštu kartu su kvietimu žaisti rinktinėje, to nepadarė. Užtat pasipylė šūsnis visokių komentarų. Atsisakiau vykti į rinktinę. Bet atėjo laikas, ir dabar jau viskas išsisprendė - susėdome, viską aptarėme, išsiaiškinome ir sudėjome taškus.

Tačiau tai jau istorija. Vėl pradėti ją naršyti būtų per daug skaudu ir nemalonu abiem šalims. Pasikeitė rinktinės vadovai, manyčiau, pasikeitė ir jų požiūris. Sakoma - kas protingas, tas nekreips dėmesio ir žiūrės tik į priekį.

Visą interviu skaitykite "Lietuvos žinių" priede "Sporto tribūna".

Komentarai

Prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte komentuoti.