Čikagos "Bulls" - 40 metų šlovės ir nusivylimų

Čikagos "Bulls" - daugeliui šis vardas persipina su ilga, 40 metų istorija, kurioje buvo išties daugybė nuosmukių ir pakilimų. Jau 40 metų ši komanda džiugina savo aistruolius įspūdingomis pergalėmis, o kartais liūdina ir skaudžiais pralaimėjimais.

Išskirtinė komanda su išties išskirtine savo istorija ir, atrodo, kad šlovingieji laikai gali grįžti - šiemet "Buliai" švenčia savo 40 metų gyvavimo jubiliejų.

Trečias kartas "nemelavo"

Čikagos "Bulls" ekipos atsiradimas buvo išties įdomus ir ypatingas.

Po nesėkmingų Čikagos "Stags" (1946-1950) ir to paties miesto "Zephyrs" (1961-1963) mėginimų įsitvirtinti Nacionalinėje krepšinio asociacijoje, daugelis tikėjosi, jog vis dėl to trečias kartas bus sėkmingas. Taip ir įvyko.

1966 metais ant Nacionalinės krepšinio asociacijos logotipu papuoštos krepšinio aikštelės žengė dar viena NBA lygos narė - Čikagos "Bulls" komanda. Būtent "Bulių" pavadinimą sugalvojo tuometinis komandos savininkas Dickas Kleinas, tiesiog norėdamas suaktyvinti gyvulių importavimą mieste.

Sėkmingas startas

Debiutinis sezonas "Buliams" buvo išties neprastas. Jau pirmose rungtynėse išvykoje "Bulls" paragavo pergalės skonį įveikdama St. Luiso "Vanagus", vėliau sekė du laimėjimai iš eilės namų arenoje žaistuose susitikimuose.

Pirmąjį sezoną debiutantai baigė savo kraityje turėdami 33 pergales ir 48 pralaimėjimus, bei pateko į atkrintamąsias varžybas. Tai buvo išties ypač sėkmingas startas - iki pat dabar tai yra geriausias "debiutuojančios komandos" reguliariojo sezono rezultatas per visą NBA istoriją.

Tą patį 1966-1967 metų sezoną ekipos strategas Johnny Kerras už puikius rezultatus gavo geriausio trenerio apdovanojimą.

Sekančius metus komanda pradėjo išmainydama vieną stabiliausią savo žaidėją - Guy Rodžersą ir ekipos rezultatai akivaizdžiai krito. Vėliau klubą paliko ir vyr. treneris Johnny Kerras.

Žaidimas - banguojantis

1967-1983 metų sezonų metu Čikagos miesto komandos žaidimas ypač bangavo. Svarbesniais laimėjimais galėjo būti nebent 1974 ir 1975 metais patekimas į konferencijų finalus, tačiau ten abu kartus teko pripažinti varžovų pranašumą.

Dar vėlesniais metais į lyderių gretas "Bulių" neiškėlė ir naujasis klubo strategas Kevinas Loughery, o ekipa sezoną baigė tik su 27 pergalėmis ir net 55 pralaimėjimais.

Komandai tuomet ypač reikėjo solidaus gynėjo, turinčio "snaiperio" sugebėjimų.

1984-ais metais, 3 naujokų biržos šaukimu buvo pakviestas dar tik būsimasis varžovų siaubas Michaelas Jordanas.

Krepšininkas greitai įsitvirtino komandoje ir jau per pirmąjį savo sezoną pasiekė neįtikėtiną rezultatą - vidutiniškai pelnydavo po 28 taškus per susitikimą ir be vargo laimėjo geriausio metų naujoko apdovanojimą.

Tačiau atrodė, kad vis dėlto norint iškovoti pirmąjį NBA čempiono vardą vien M.Jordano nepakaks, ir 1988 metais 5-uoju šaukimu Čikagos "Bulls" pasirinko lengvąjį kraštą Scottie Pippeną. Jau tuomet daugelis pranašavo jog tai ko visi taip ilgai laukė - jau visai arti.

Tais metais taip pat Čikagoje vyko ir NBA "Žvaigždžių diena". Joje įspūdingai pasirodęs M.Jordanas (35 pelnyti taškai) "be konkurencijos" pasiglemžė pirmąjį naudingiausio "Žvaigždžių rungtynių" krepšininko prizą.

Amerikietis neužilgo vyko atsiimti geriausiai besiginančio ir naudingiausio lygos žaidėjo (MVP) prizus.

"Bulls" era

Siekiant pirmojo NBA čempionų titulo, "Buliai" reguliarųjį sezoną baigė su išties geru rezultatu - net 61 pergalė ir tik 21 nesėkmė.

Tokio puikaus starto "kaltininku" buvo pripažintas M.Jordanas ir už tai jis gavo jau antrąjį naudingiausia žaidėjo (MVP) titulą.[nuotrauka2]

Artėjant atkrintamosioms varžyboms visų akys krypo link komandos lyderio "M-J", ir visi šventai tikėjo, kad šiai neeilinei krepšinio žvaigždei gali pavykti nuvesti komandą į lygos viršūnę.

"Jaučiu. Mes visi jaučiame, kad šie metai "Buliams" gali būti išskirtiniai", - kalbėjo daugelis komentatorių, su dideliu nerimu laukdami svarbiausių rungtynių.

Pakankamai nesunkiai įveikę pirmus 3 atkrintamųjų varžybų etapus Čikagos ekipos finale laukė ne bet kas, o Los Andželo "Lakers" klubas su įžymiuoju Magicu Johnsonu priešakyje.

Vis dėlto šiam krepšininkui tąkart nepavyko nuvesti savo komandos į pergalę ir, seriją laimėjusi rezultatu 4:1, pirmąjį NBA čempionų titulą iškovojo Čikagos "Bulls" ekipa.

1991-1992 metai Čikagos "Buliams" tapo vėl auksiniais.

Sezoną ekipa pradėjo iš 14-os sužaistų rungtynių laimėdama 13 ir reguliarųjį sezoną baigdama santykiu 67-15. Atkrintamosiose varžybose pradžioje įveikusi Majamio "Heat", vėliau Niujorko "Knicks", dar vėliau Klivlendo "Cavaliers". "Buliai" pateko į NBA superfinalą ir ten jiems teko grumtis su Portlendo krepšininkais.

Sėkmingo "M-J" žaidimo dėka, "Bulls" klubas tapo antrąkart NBA čempionais ir tuomet, tiek M.Jordaną, tiek S.Pippeną ir net visą čempionų komandą "Chicago Stadium" arenoje žiūrovai nešiojo ant rankų.

Tais pačiais metais abu komandos lyderiai kartu su nacionaline savo šalies rinktinė Barselonoje vykusiose olimpinėse vasaros žaidynėse iškovojo aukso medalius.

1993 metais Čikagos "Bulls" vėl NBA lygoje buvo stipriausi, ir iškovojo jau trečią iš eilės čempionų titulą.

Kiek vėliau M.Jordanas paskelbė baigiąs sportininko karjerą, dėl neseniai žuvusio tėvo atminimo.

Per tuos porą metų, kuomet komandą tempė vien tik S.Pippenas, startas būdavo išties puikus, tačiau čempionų titulo iškovoti vis nepavykdavo.

1995 metais Čikaga džiūgavo - apie sugrįžimą į didįjį sportą paskelbė M.Jordanas.[nuotrauka4]

"Bulls" pasipildžiusi "paslaptinguoju" Dennisu Rodmanu atrodo vėl grįžo į pergalių kelią ir reguliarųjį sezoną užbaigė savo kraityje turėdami net 72 pergales ir tik 10 pralaimėjimų. Šio įspūdingo rezultato per visą lygos istoriją kol kas niekam nepavyko pagerinti.

Kartu su geriausio metų trenerio titulą pelniusiu Ph.Jacksonu "Bulls" iškovojo jau 4-ąjį NBA čempionų titulą.

M.Jordanas, o kartu ir visa Čikaga šį prizą paskyrė velioniui "M-J" tėvui atminti.

1997 ir 1998 Čikagos "Bulls" iškovojo dar du NBA čempionų titulus. Išviso klubas su M.Jordanu priešakyje laimėjo visus 6 Nacionalinės krepšinio asociacijos superfinalus, kuriuose dalyvavo.

Tuo įspūdingoji ir šlovingoji 1991-1998 metų "Bulls" era ir baigėsi.

Nuosmūkis

Šlovingieji laikai baigėsi.

Nuosmūkis prasidėjo, kai M.Jordanas antrą kartą paskelbė apie savo įspūdingos karjeros pabaigą.

Tačiau daugelį nustebino ne geriausiu pasaulio krepšininku tituluojamo "M-J" pasitraukimas iš didžiojo sporto, o keistas Čikagos "Bulls" vadovų sprendimas nepasiūlyti sutarties Philui Jacksonui.

Vėliau sekė vos ne daugumos pagrindinių komandos žaidėjų pasitraukimas, išmainymas. Ekipą paliko Scottie Pippenas, pagrindinis vidurio puolėjas australas Lucas Longley taip pat ir snaiperis Steve’as Kerras.

Vėlesni laikai parodė, kad tai buvo išties prasti sprendimai.

Atrodė, kad reikalus turėtų pataisyti 1999 m. į komandą atvykęs naujokas Eltonas Brandas. Aukštaūgis laimėjo geriausio naujoko titulą, tačiau rezultatai buvo prasčiausi per visą 40 metų komandos gyvavimo laikotarpį. Ekipa reguliariojo sezono metu iškovojo vos 15 pergalių.

Nors per ateinančius sezonus ekipos vadovas Jerry’is Krause’as ir mėgino gražinti Čikagos klubą į pergalių kelią atlikinėdamas įvairius mainus, tačiau jam to padaryti vis nepavykdavo.

"Perspektyvios komandos" planas

2002 metais "Bulls" vadovą J.Krause’ą pakeitė Johnas Paxsonas. Naujojo generalinio vadybininko siekiai eiti "jaunų ir perspektyvių žaidėjų" keliu buvo daugeliui nepriimtini, tačiau pamačius, kad "Buliai" niekaip neišbrenda iš nesėkmių liūno, šis planas buvo patvirtintas.

2004 metais į komandą buvo pasikviestas ilgametis Fynikso klubo strategas Scottas Skilesas kuris kaip laikas parodė prikėlė "Bulius".

Taip pat tais pačiais metais trumpai į Čikagą grįžusio S.Pippeno ir dėl traumos karjerą baigusio krepšininko marškinėliai visiems laikams buvo pakabinti "United Center" palubėse.

Ten taip pat puikuojasi 4-uoju numeriu pažymėti Jerry Sloano ("Bulls" žaidė 1966-1976 metų sezonais), 10-uoju numeriu Bobo Love‘o (1968-1974) ir žinoma visame pasaulyje puikiai žinomo M.Jordano (1987-1998) 23-iuoju numeriu pažymėti marškinėliai.

2004/2005 metų sezone, po labai ilgos pertraukos Čikagos "Bulls" vėl paragavo atkrintamųjų varžybų skonio. Jaunoji S.Skileso vadovaujama ekipa nors ir iškrito jau pirmajame etape, tačiau jau įrodė, kad "perspektyvios komandos" planas yra veiksmingas.

"Bulls" komanda, turėdama išties puikius ir perspektyvius naujokus, pradėjo pelnyti varžovų pagarbą.[nuotrauka3]

Tokie krepšininkai kaip Benas Gordonas, Loulas Dengas, Chrisas Duhonas ar Kirkas Hinrichius jau dabar sugeba kautis su dabartinėmis NBA žvaigždėmis kaip lygūs su lygiais ir lemiamais momentais gali imtis lyderių vaidmens.

Šlovingieji laikai grįžta

Galbūt būtų per drąsu iš karto kelti Čikagos "Bulls" į čempionų sostą, tačiau kad tai viena iš perspektyviausių NBA lygos komandų, yra neabejojama. Jau ir šiemet krepšinio ekspertai mano, kad ekipa atrodo pakankamai galingai siekti aukštų vietų.

Pasirašiusi kontraktą su vienu iš geidžiamiausių šios vasaros laisvųjų agentų Benu Wallace‘u, silpnąją vietą "Buliai" sustiprino kaip reikiant. JAV spauda skelbia, kad per ateinanti sezoną keturiskart geriausiai NBA besiginančio krepšininko prizą laimėjęs aukštaūgis savo sąskaitą papildys apie 16 milijonų JAV dolerių suma.

Krepšininkas džiaugiasi atvykęs būtent į šį klubą, ir, kaip pats teigia, yra pasiryžęs atiduoti visas jėgas kovojant dėl pergalių. Kaip sako S.Skilesas, tik tokie 100% atsiduodantys žaidėjai ir gali kovoti "Bulių" gretose.

Taip pat klubą paliko ilgametis jo žaidėjas T.Chandleris. Vidurio puolėjas išvyko rungtyniauti į Naujajį Orleaną, tačiau vietoj jo į Čikagą atvyksta perspektyvusis 21-erių metų gynėjas Jr.Smithas ir veteranas P.J.Brownas.

Kitąmet "Bulls" galbūt vėl atstovaus ir lietuvis Darius Songaila, tačiau kol kas krepšininkas galutinio sprendimo nepriėmė.

Nors Čikagos "Bulls" šiuo metu ir neturi tokių ryškiu žvaigždžių, kaip anuomet kai jie buvo tiesiog nesustabdomi, tačiau vieno dalyko jiems tikrai netrūksta - ryžto ir kovingumo.

Laikas parodys - galbūt šlovingieji laikai grįžta, ir tą jaunųjų "Bulių" įdėta sunkų darbą jau kitąmet vainikuos sėkmė?