INTERVIU: A.Brazys: dalyvavimas Vieningoje lygoje "Lietkabeliui" būtų žingsnis pirmyn

Visai neseniai paaiškėjo, kad į Vieningąją lygą braunasi dar vienas mūsų šalies klubas. Nuo kito sezono tarptautinėse varžybose gali debiutuoti ir Panevėžio „Lietkabelis“.

Apie praėjusį sezoną, naujus ekipos iššūkius ir naujoves Lietuvos krepšinyje naujienų portalas Alfa.lt kalbėjosi su panevėžiečiams nuo 2013-ųjų rudens kartu su sūnumi Mindaugu vadovavusiu Algirdu Braziu.

Ar atvykus į Panevėžį pavyko įvesti savo tvarką ir sistemą?

Iš dalies taip. Pasižiūri į galutinį rezultatą ir situaciją, kuri buvo sezono pradžioje, ir gali daryti išvadas. Rezultatai pagerėjo, vadinasi, ėjome teisinga kryptimi. Gyvenime viskas negali būti idealu, tačiau iš dalies įgyvendinti tai, ką buvome suplanavę, pavyko.

Ar liksite „Lietkabelyje“ ir kitame sezone?

Į šį klausimą tiesioginio atsakymo kol kas neturiu. Pasibaigus sezonui buvome susitikę su klubo vadovais. Jie teigiamai įvertino mūsų darbą ir siūlė likti ateinančiam sezonui. Sąlygos nebuvo labai priimtinos ir mes su Mindaugui pateikėme savo pasiūlymą. Būtent taip, kaip mes viską matome ir norėtumėme matyti ateityje. Dabar derybos yra įstrigusios.

„Lietkabelis“ svarsto apie dalyvavimą Vieningoje lygoje. Ką apie tai manote?

Labai toli žvalgytis nereikia. „Neptūnas“ yra labai geras pavyzdys. Uostamiesčio klubas subūrė stiprų kolektyvą ir Vieningoje lygoje turėjo progą pasigrumti su pajėgiais varžovais. Itin aukštų pasiekimų gal ir nebuvo, tačiau postūmis į priekį yra akivaizdus. Per pastaruosius kelerius metus komandos ir žaidėjų meistriškumas itin pakilo.

Manau, kad „Lietkabelio“ siekis yra sveikintinas ir tai būtų žingsnis į priekį. Tai ne tas pats, kas dalyvauti Baltijos lygoje, kur lygis yra tikrai ne toks aukštas. Norėdamas tobulėti, tu privalai kautis su stipriais oponentais. Galbūt aukso ir nelaimėsi, tačiau tokia galimybė turi daug pliusų.

Kalbant apie Vieningąją lygą, dažnai yra painiojama politika ir sportas. Nuo to reikėtų atsiriboti ar tai yra neišvengiama?

Maišyti nereikėtų, tačiau to išvengti nepavyksta. Politikos yra visur. Kalbant apie krepšininkus ir kitus sportininkus, reikėtų kreipti mažiau dėmesio ir šios temos neeskaluoti, kad tai Rusijos lyga ir panašiai. Būdamas sportininku, tu privalai dalyvauti, žaisti ir tobulėti, o to padaryti be pajėgių varžovų negali.

Kokia Jūsų nuomonė apie Virginijaus Šeškaus paskyrimą „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu?

Tai ne tik man, bet ir visai Lietuvai įdomus variantas. Galime kalbėti ką norime – tai geras treneris ar ne, bet ateitis viską parodys. Pastarųjų kelerių metų Prienų ekipos rezultatai kalba patys už save. Toks pasiūlymas yra didelis trenerio įvertinimas. Jei jis jį priėmė, tai bus iššūkis jam pačiam – ar jam pavyks atsiskleisti kaip treneriui tokio lygio komandoje? Vilniuje viskas bus kitaip.

Manau, kad tokiam išbandymui jis jau pribrendo. Tai yra nuostabus šansas trenerio karjeroje, nes kiek gi tu tuose Prienuose būsi karaliumi. Juk yra posakis – nėra kareivio, kuris nenorėtų būti generolu. Į šią situaciją žiūriu rimtai ir linkiu Virginijui sėkmės. Nenustebsiu, jei jis komandoje įves daug paprastų, bet įdomių naujovių, „Lietuvos rytas“ eis į priekį. To reikia, nes ekipa buvo tokioje duobėje, kad net buvo baisu žiūrėti.

Kaip vertinate „Neptūno“ perspektyvas Eurolygoje ir ar verta veržtis į šį prestižinį turnyrą?

Niekada negalėdavau atsistebėti, kodėl Klaipėda, turėdama tokias sąlygas, nesugebėdavo turėti aukšto lygio komandos. Iki šiandien man tai išliko paslaptimi. Mažesniame mieste suburti ekipą yra sunkiau, o uostamiestyje reikia tik iniciatyvos. Dabar viskas pradėjo judėti į priekį. Atsirado komanda su pajėgiais krepšininkais ir geru trenerių kolektyvu. Jie ir LKL, ir net Europos taurėje įrodė, kad yra pasiruošę kitam etapui. Tai yra žiauriai gera galimybė ir ja būtina pasinaudoti. Į tai turėtų itin rimtai pasižiūrėti ir miesto valdžia.

Geriausias potencialo pavyzdys – pilna „Švyturio“ arena. Kur dar susirenka tiek žiūrovų? Taip, „Žalgirio“ mačus lanko daug žmonių, tačiau daugiau Lietuvoje tokio lankomumo nėra. Net toje pačioje „Siemens“ arenoje. Net kai „Lietkabelis“ pradėjo gerai žaisti, sirgalius prisikviesti buvo labai sunku. „Neptūnas“ tai sugebėjo padaryti net LKL pirmenybių metu ir, kas svarbiausia, su lietuviais krepšininkais. Smagu, kad komandos branduolį sudaro to krašto žaidėjai. Ką kalbėti apie Eurolygą, tai bus didžiulis anšlagas.

Suprantu, kad bus sunku, iš pradžių kalnus versti bus sudėtinga, tačiau viską reikia vertinti realiai. Manau, kad neblogų rungtynių mes išvysime, ypač namuose. Jie jau turi patirties tarptautiniuose vandenyse ir žiūrovams pasiūlys įdomų krepšinį, o varžovams – kovą. Ko gi dar reikia Lietuvos krepšiniui ir Klaipėdai. Tai yra nuostabu. Linkiu, kad „Neptūnas“ nesustotų ir nepradėtų skaičiuoti, kad visa tai per brangu ir panašiai. Kitą kartą, galbūt, tu šanso nebeturėsi, o norėsi žaisti.

Trumpai apibūdinkite praėjusį LKL sezoną. Ar jį įvertintumėte teigiamai?

Vienareikšmiškai. Seniai nebuvau dirbęs šalies pirmenybėse ir kaip treneriui man pačiam buvo labai įdomu. Komandų lygis yra pakilęs. Taip, grandai dėl įvairių priežasčių žengė žingsnį atgal, bet jų konkurentai pasitempė ir pajėgumas suvienodėjo.

Tikrai niekas prieš sezoną negalėjo prognozuoti, kad viskas taip vystysis ir turnyro lentelė susidėlios būtent taip. Paprastų rungtynių praktiškai nebuvo. Visos jos buvo įdomios ir atkaklios. Meistriškumas išaugo ir dėl to, kad ekipas papildė neeilinės pavardės. Jei viskas ir toliau kryps tokia linkme, tai tikrai bus į ką pasižiūrėti.

Pakalbėkime apie futbolą. Ar stebite pasaulio čempionatą ir ar turite savo favoritus?

Žinoma, stebiu. Kiekvieną vakarą pasižiūriu bent dvejas rungtynes, o vėliausio mačo įrašą peržiūriu kitą dieną. Džiaugiuos, nes tikrai turiu ką veikti vakarais (juokiasi). Manau visi, kas mėgsta sportą, stengiasi nepraleisti dvikovų, nes tai – neeilinis įvykis.

Kalbant apie favoritus, visi dažniausiai renkasi gražiai žaidžiančias komandas. Aš visuomet būdavau daugiau brazilų šalininkas, bet šiai dienai galima išskirti labai nustebinusius olandus, taip pat – kurį laiką nuošalyje buvusius prancūzus ir, žinoma, vokiečius. Tiesa, dar išskirčiau Čilę. Vakar pergalingose rungtynėse prieš ispanus jų pirmąjį įvartį galėčiau vadinti gražiausiu pirmenybėse. Šios išvardytos rinktinės pasižymi kovingumu, o mane tai žavi, taigi labiau domėsiuosi būtent jomis.