INTERVIU: A.Brazys: trenerį ir mane atleido be pagrindo

Šią savaitę visuomenę šokiravo žinia apie netikėtas permainas Kauno „Žalgiryje“ – iš pareigų atleisti vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas ir klubo sporto direktorius Algirdas Brazys.

Drastišką sprendimą, nepasitaręs net su klubo prezidentu Arvydu Saboniu, priėmė legendinės krepšinio komandos savininkas Vladimiras Romanovas, praėjusį sezoną „Žalgirį“ išgelbėjęs nuo bankroto.

Prieštaringai vertinamas verslininkas dėl blogo komandos žaidimo sausį ir vasarį, kai buvo pralaimėti abu Eurolygos „Top-16“ etapo mačai ir nusileista silpnai Vilniaus „Perlo“ ekipai, paprašė atsistatydinimo pareiškimus parašyti tik du mėnesius komandai vadovavusį R.Butautą ir pusantro mėnesio sporto direktoriumi dirbusį A.Brazį. Atsistatydinimo raštą ant stalo padėjo ir generalinis direktorius Paulius Motiejūnas, tačiau jis kol kas tebedirba klube.

Jau antrasis per du mėnesius trenerių pasikeitimas komandos į sėkmės kelią nesugrąžino. „Žalgiriui“ laikinai vadovaujantis buvęs vyriausiojo trenerio asistentas Darius Maskoliūnas ir jo padėjėjas Gvidonas Markevičius iš Ispanijos, kurioje Kauno ekipa trečiadienį žaidė trečiąsias Eurolygos „Top-16“ etapo rungtynes, turėjo grįžti nuleista galva. Žalgiriečiai Malagos „Unicaja“ ekipai beviltiškai nusileido 68:86.

Oficiali jūsų ir Ramūno Butauto atleidimo priežastis, paskelbta „Žalgirio“ interneto svetainėje, – prasti komandos rezultatai šiemet. Tačiau viešuose pasisakymuose Vladimiras Romanovas teigė, kad esate atleisti dėl to, jog neskyrėte pakankamai dėmesio jauniems žaidėjams. Kurios atleidimo priežastys yra tikrosios? – paklausė „Valstiečių laikraštis“ A.BRAZIO.

Paties Romanovo reikėtų klausti apie tikrąsias atleidimo priežastis, nes aš savo darbą atlikau gerai. Dirbau taip, kaip reikėjo, ir kaip man buvo sakoma. Jei nori surasti pasiteisinimą ar kažkokio veiksmo priežastį, ją visada surasi. Mano, Ramūno Butauto, Dariaus Maskoliūno nuomone, jaunimas gavo pakankamai laiko žaisti. Juk tai yra „Žalgiris“, o ne kokia nors eilinė komanda. Jam turi būti keliami aukščiausi tikslai. Visi ekipos sirgaliai eina žiūrėti „Žalgirio“ laimėjimų. Jie nori, kad jis kuo geriau žaistų pačiu aukščiausiu lygiu. Kalbos apie komandos žaidimą Eurolygoje remiantis vaikais man neatrodo rimtos. Galbūt Baltijos ir Lietuvos lygose jaunimą buvo galima išnaudoti daugiau, tačiau tik ne Eurolygoje. Joje žaisti su vaikais būtų absurdas.

Kaip vertinate tai, kad Vladimiras Romanovas, prieš priimdamas tokį drastišką sprendimą, nesitarė su niekuo, net su klubo prezidentu Arvydu Saboniu? Ar jūs pats dar nekalbėjote su buvusiu komandos draugu apie savo atleidimą?

Arvydas Sabonis yra užimtas žmogus. Lietuvoje jis būna labai mažai. Anksčiau buvo kitokia situacija, o dabar jo vaikai leidžia šaknis Ispanijoje ir jis pats ten turi daug reikalų. Tačiau neabejoju, kad jis yra nustebęs. Jau kai Gintarą Krapiką atleido iš užimamų pareigų, Sabas skambino ir klausė nustebęs: „Kas čia dedasi?“ Nors kol kas neteko su juo bendrauti, esu įsitikinęs, kad naujienas sužinojo turbūt tik kitą dieną (A.Sabonis žurnalistams patvirtino tik kitą dieną sužinojęs apie permainas ir buvęs šokiruotas. – red.). Jis gerai pažįsta trenerį Butautą ir net neabejoju, kad jį palaiko. Tačiau Sabonis šioje situacijoje per daug didelės rolės nevaidina, nes visus sprendimus priima klubo savininkas.

Esate minėjęs, kad jus stebino komandos savininko kišimasis į treniruočių procesą, nurodymai, kuriuos žaidėjus ir kada leisti į aikštę rungtynių metu. Kol dar nebuvote atleisti, apie tai kalbėjotės su R.Butautu?

Esu girdėjęs, kad jis taip elgiasi futbole (V.Romanovui priklauso Edinburgo „Hearts“ futbolo klubas. – red.), bet negalvojau, kad kažką panašaus gali daryti ir krepšinyje. Su R.Butautu mes nuolat tai aptarinėjome. Ieškojome įvairių kompromisų, bandėme ginčytis ir diskutuoti tais klausimais, kadangi komandos savininko požiūrį į trenerio darbą įsivaizdavome visai kitaip. R.Butautas sakė per rungtynes žiūrėjęs į laikrodį, kad vienas ar kitas žaidėjas aikštėje nebūtų per trumpai ar per ilgai. Nors logika ir diktuoja krepšininko nekeisti, tačiau treneris priverstas keisti, nes taip jam yra nurodyta iš aukščiau. Bandėme tuos nurodymus kažkaip sušvelninti ir viską daryti savaip. Tačiau padaryti taip, kad kiti nepastebėtų, labai sunku, todėl pabaigoje ir žaidėme taip, kaip matėte.

R.Butautas komandai vadovavo tik du mėnesius. Kiek laiko, jūsų manymu, naujo trenerio darbas neturėtų būti vertinamas klubo vadovų ir savininkų?

Net Seime ir Vyriausybėje duoda 100 dienų, kol pradeda vertinti jų darbą. Krepšinis yra specifinė veiklos sritis, todėl labai sunku pasakyti, ar užtektų mėnesio, pusės metų, ar kelerių metų. Tai labai priklauso nuo klubo savininkų požiūrio.

Kaip vyriausiojo trenerio pasikeitimas paveiks žaidėjų savijautą ir norą kovoti?

Sunku pasakyti, ar permainos padarys juo stipresnius, ar kaip tik palauš. Tai pamatysime rungtynėse. Tačiau žmonėms sunku dirbti, kai nesupranta, kas čia įvyko. Per du mėnesius pasikeitė du treneriai. Nei pirmo žingsnio, nei antro žingsnio niekas nesuprato. Tačiau nuo žaidėjų niekas nepriklauso, jų niekas neklausia. Jiems tik praneša apie pasikeitimus, o jie turi dirbti, stengtis ir judėti į priekį, žaisti kuo geriau. Tačiau iš krepšininkų veidų išraiškų, kurias matėme prieš išskrendant į Malagą, galima spręsti, kokie jie yra sutrikę.

V.Romanovo akcentuojamas dėmesys jauniems krepšininkams reiškia norą suburti stiprią jauną lietuvišką komandą ar tai reiškia jo, kaip verslininko, siekį išugdytus ir aukštą lygį pasiekusius jaunuosius talentus tiesiog pelningai parduoti, kaip tai sėkmingai yra daroma futbole?

Romanovas į viską žiūri kaip verslininkas. Jam žmogus yra prekė. Jis nori, kad jaunas žaidėjas kuo greičiau subręstų ir pasiektų kuo aukštesnį meistriškumo lygį, nes tada galėtų jį greičiau parduoti ir uždirbti pinigų. Tai natūralu, nes jis yra verslininkas. O aš, nesvarbu kokias pareigas užimčiau – sporto direktoriaus ar trenerio, viską vertinu sportiniu principu. Noriu, kad komanda būtų kuo stipresnė, pasiektų kuo geresnių rezultatų, kad krepšinis Lietuvoje išliktų aukštumoje. Aš ir Romanovas į viską žvelgiame skirtingomis akimis. Kuris teisus – nežinau.