INTERVIU: A.Čapinas: dar turiu kito sezono kontraktą, todėl tikiuosi likti klube

Aleksandras Čapinas – tikras keliautojas. 17 metų pradėjęs legionieriaus karjerą slovėnas jau žaidė net dešimtyje skirtingų valstybių. Žaidėjas neslepia – prisitaikyti prie naujos komandos, jos trenerių ar tikslų jam nesudėtinga. 11 metų krepšinio aikštelėje praleidęs krepšininkas yra ragavęs ir NBA duonos. Tiesa, įsitvirtinti jam už Atlanto nepavyko, tačiau pats A.Čapinas teigia: „Mano šansai žaisti Europoje didesni, todėl grįžau atgal“.

1 metro 86 centimetrų ūgio gynėjas pasakoja apie konkurenciją komandoje, sūnaus gimimą bei artėjantį Europos čempionatą.

– Šį sezoną konkurencija gynėjų grandyje „Žalgirio“ komandoje yra gana didelė. Ar tai teigiamas bruožas?
– Aš manyčiau, kad taip. Visi tikisi iš mūsų pergalių. Stengiamės sužaisti rungtynes kuo geriau, laimėti viską, ką imanoma, – tai konkurencijos padarinys.

– Šį sezoną VTB lygoje sužaidėte 4 mačus, tuo tarpu Eurolygoje vos 1. Galbūt turėjote sveikatos problemų, ar visa tai dėl konkurencijos komandoje?
–  Turėjau sveikatos problemų. Gruodžio mėnesį skaudėjo nugarą, tačiau dabar viskas tvarkoje. Esu pasiruošęs žaisti 100%. Mūsų komandoje yra 14 vyrukų, taigi 2 visada praleidžia rungtynes. Kartais ir aš esu tarp tų 2. Esu sveikas, laimingas ir bet kada pasirengęs padėti komandai.

– Galbūt konkurencija komandoje sukelia pykčių tarp žaidėjų?
– Nemanau. Konkurencija mūsų komandoje yra naudinga. Yra gerai, kai turi daug lygiaverčių žaidėjų, tada visi stengiasi sužaisti rungtynes kuo geriau. Kiekvienas žaidėjas mūsų komandoje puikiai išnaudoja duotas minutes.

– Jei neklystu būdamas 21 išvykote į Vokeitiją. Ar nebuvo baisu taip anksti pradėti legionieriaus karjerą?
– Legionieriaus karjerą iš tikrųjų pradėjau 4 metais anksčiau, būdamas 17 metų. Iš Belgrado persikėliau į „Krka”, Slovėniją. 3 sezonus iš eilės žaidžiau ten ir laimėjau Slovėnijos čempionatą bei patekau į Europos taurės turnyro finalą. Tada persikėliau į Vokietiją ir ten toliau tęsiau legionieriaus karjerą.

– Lietuva – tai 10 šalis, kurioje profesionaliai žaidžiate krepšinį. Ar nevargina gana dažnas ekipų keitimas?
– Na, tai mano vienuoliktasis profesionalus sezonas. Kartais atrodo sunku persikelti į kitą vietą, tačiau aš toks žmogus. Aš greitai prisitaikau prie skirtingų šalių, skirtingų klubų, jų tikslų. Tačiau su kiekviena komanda stengiuosi pasiekti geriausią rezultatą.

– Ar liksite Žalgiryje ir kitą sezoną?
– Na dar turiu kito sezono kontraktą, todėl tikiuosi likti klube.

– Ar nenorite išbandyti jėgų NBA?
– Kartą jau išbandžiau. Tai buvo prieš 6 metus, kuomet man buvo tik 22 metai. Žaidžiau Čikagoje, mane pastebėjo skautai ir pakvietė pasitreniruoti kartu su klubu. Tai buvo puiki patirtis. Pastebėjau daugybę dalykų, kuriuos turėčiau tobulinti. Supratau, kad Europoje mano šansai geresni, todėl grįžau atgal.

– Mėgstate mėtyti tritaškius, vis dėlto, kuri pozicija jums artimiausia?
– Man labiausiai patinka žaisti įžaidėjo pozicijoje. Įžaidėjai taip pat turi būti visada pasiruošę atakuoti krepšį. Jei priešininkas žino, kad tu atakuoji retai, tada jis tavęs ir nedengs. Yra labai sunku gerai perduoti kamuolį komandos draugui, jei tavo gynėjas yra atsitraukęs.

– Ar atstovausite Slovėnijos rinktinei šių metų Europos krepšinio čempionate Lietuvoje?
– Tiksliai dar nežinau. Tai trenerio sprendimas. Mano pozicijoje rinktinėje konkurencija yra labai didelė. Gynėjų grandyje žaidžia žaidėjai iš NBA ir Ispanijos lygų, tačiau vis tiek tikiu, kad  ir man ten atsiras vietos.

– Šiais metais sausį jums gimė sūnus. Tėvyste – tai labiau malonumas ar našta?
– Žinoma malonumas. Sūnaus gimimas – tai pats nuostabiausias dalykas mano gyvenime.

– Ar krepšinis palieka pakankamai laiko šeimos reikalams?
– Su gera organizacija ir žmonos palaikymu yra įmanoma suderinti abu dalykus. Stengiuosi ir ten ir čia atiduoti visą save.