INTERVIU: A.Paulausko žingsnis į elitą

Lietuvos moterų krepšinio rinktinės stratego Algirdo Paulausko karjeroje - didelės permainos. 52-ejų krepšinio specialistas tapo vienos pajėgiausių Europoje Jekaterinburgo UGMK (Rusija) moterų komandos vyriausiuoju treneriu. Interviu “Vakaro žinioms” A.Paulauskas pasidalijo mintimis apie savo naująjį darbą ir mūsų rinktinės galimybes kovoti dėl kelialapio į Londono olimpines žaidynes.

- Kursko “Dinamo” komandoje dirbote daugiau nei trejus metus. Ar, priėmęs kitos Rusijos ekipos pasiūlymą, su “Dinamo” vadovybe išsiskyrėte draugiškai?

- Tiesą sakant, ne. (Juokiasi.) Jie supyko, kad aš išvažiuoju. Tačiau situacija buvo tokia, kad kontrakto su “Dinamo” aš neturėjau - dėl ateities buvome tik truputį apsitarę žodžiu. Iškėliau sąlygas, o jie pasakė: “Mes pagalvosime.” Įvardijo datą, bet numatytą dieną man nieko nepasakė. Supratau, kad esu nebereikalingas. Praėjus dviem savaitėms gavau pasiūlymą iš Jekaterinburgo ir jį priėmiau. Šį faktą sužinoję “Dinamo” vadovai puolė mane įkalbinėti likti, tačiau jau buvo per vėlu.

- Ar reikėjo daug drąsos sutikti vadovauti “pasaulio rinktine” vadinamai Jekaterinburgo ekipai?

- Kokia čia drąsa. Treneriu dirbu trisdešimt metų, esu vėtytas ir mėtytas. Gaila buvo tik Kurską palikti, o visa kita... Jaučiuosi lygiai taip pat kaip visada, tik žinau, kad dabar ant pečių guls kur kas didesnė atsakomybė, daugiau įsipareigojimų. Tai yra žvaigždžių komanda, ir yra tam tikros taisyklės, kaip ją valdyti. Tiesą sakant, pasiūlymas treniruoti UGMK man buvo visiškai netikėtas, tačiau jį gavęs daug nesvarsčiau. Juk kitos tokios progos gali ir nepasitaikyti. Kaip bepažiūrėsi - tai rimtas karjeros posūkis, laiptelis į aukštesnį lygį.

- Ar jau galvojote, kaip mėginsite rasti bendrą kalbą su vienomis geriausių pasaulio krepšininkių?

- Gomelskis rašė, kad su žvaigždėmis reikia mokėti dirbti. Tačiau reikia nepamiršti, jog kiekviena žvaigždė pirmiausia yra žmogus. Taip, prie visų yra savitas priėjimas, tačiau blogiausiu atveju galima rasti kokį nors kompromisą. Sieksiu geranoriško bendradarbiavimo, bet tikrai nenuolaidžiausiu.

- Pasirašėte vienų metų trukmės sutartį. Kokie tikslai iškelti komandai?

- Jekaterinburgo ekipa trejus metus iš eilės pakliūva į moterų Eurolygos finalo ketvertą, bet niekaip neįveikia pusfinalio etapo. Kadangi Rusijoje ji šluoja visus titulus, komandai ir man iškelta viena užduotis - laimėti Eurolygą. Su UGMK dirbo Gundaras Vėtra, specialistas iš Latvijos. Didelių priekaištų niekas jam neturėjo, tačiau dėl to, kad komanda šiemet netriumfavo Eurolygoje, latviui teko keisti klubą. Tos pačios sąlygos galioja ir man.

- Galbūt į Jekaterinburgą norėtumėte pasikviesti ką nors iš Lietuvos krepšininkių?

- Komandoje norėčiau matyti Sandrą Linkevičienę, bet atrodo, kad jos pasikviesti nepavyks. Ekipos sudėtis jau beveik sukomplektuota, ir mano noras mažai ką reiškia.

- Šią savaitę Palangoje prasidėjo Lietuvos moterų rinktinės treniruočių stovykla. Iš anksto kalbama, kad mūsų komanda Europos čempionate (pirmenybės Lenkijoje vyks birželio 18 - liepos 3 d., - aut. past.) turi patekti į finalą, arba blogiausiu atveju į penketuką, suteikiantį teisę kovoti dėl kelialapio į olimpiadą. Kaip rinktinės galimybes vertinate jūs pats?

- Komandai galima kelti tik vieną tikslą - tapti čempione. Tai yra normalus motyvavimas. Nes jeigu sau kelsi tikslą laimėti bronzą - liksi penktas, o jeigu nusiteiksi būti penktas - apskritai liksi penkioliktas. Taip, mūsų grupė yra pati pavojingiausia, visos komandos lygios (lietuvės A grupėje varžysis su rusėmis, turkėmis ir slovakėmis, - aut. past.), ir vieną kartą paslydęs gali nebeatsitiesti. Tačiau iš anksto savęs nurašyti negalima. Aš manau, kad mūsų galimybės sėkmingai pasirodyti yra labai realios, o tokio tipo spekuliacijas, kaip “pagal pajėgumą mes esame septintos”, apskritai reikėtų uždrausti. Žinoma, gali nutikti visko, ir tokiu atveju prasidės teiginiai apie nuplaukusią olimpiadą bei blogą Paulausko taktiką. Bet toks yra krepšinis.

- Ar užteks laiko pasirengti čempionatui?

- Manau, kad taip. Merginos po sezono susirinko sveikos ir gerai nusiteikusios, netrūksta teigiamų emocijų. Palanga, miškelis, jūra: ko daugiau galima norėti? Komandos mums nereikia rengti fiziškai - merginos yra paruoštos po sezono. Jas tereikia “atstatyti” ir nukreipti tinkama linkme, duoti laiko susižaisti. Įprastai esu mėgėjas komandą varžyboms rengti du ar net du su puse mėnesio, tačiau šiuo atveju ši praktika netinkama. Dabar vykstanti pirmoji treniruočių stovykla yra skirta tam, kad žaidėjos truputį pailsėtų nuo krepšinio, įkvėptų gero oro. Tiesiogiai su krepšiniu susijusios treniruotės prasidės vėliau, Druskininkuose.

- Ar sudėtyje matote visas krepšininkes, kurias ir norėtumėte matyti?

- Komandoje norėjau matyti Kamilę Nacickaitę, bet jai nepavyko atvykti iš Amerikos. Tikėjausi, kad bus ir Iveta Marčauskaitė. Ką gi - jos nėra, bet dėl to didelių problemų neiškils. Turime ir daugiau pajėgių aukštų žaidėjų. Be to, pasikvietėme keletą jaunų krepšininkių, žiūrėsime, kaip joms seksis pritapti prie komandos. Galbūt progą debiutuoti turės Santa Okockytė. Nors jai dar tik aštuoniolika, galime prisiminti, kad pasaulio čempionate Brazilijoje Aurimė Rinkevičiūtė startavo būdama vos šešiolikos. Apibendrinant situacija nebloga.

- Kaip vertinate faktą, kad viena perspektyviausių Europos vidurio puolėjų Gintarė Petronytė didžiąją sezono dalį Stambulo “Galatasaray” komandoje prasėdėjo ant atsarginių suolo?

- Nors daug žaisti jai neteko, “Galatasaray” komandoje Gintarė turėjo geras treniruočių partneres. Aišku, varžybos labai svarbu, bet treniruotės su rimtomis “sparingo” partnerėmis taip pat turėjo išeiti į naudą. Aš tikiuosi, kad per metus ji tikrai nesugedo, o tik pagerėjo - įgijo patirties, supratimo, situaciją pradėjo vertinti kaip suaugęs žmogus. Taip, jeigu tokiomis sąlygomis jai tektų praleisti dar vieną sezoną, situacija komplikuotųsi, karjeroje netgi galėtų būti padėtas kryžius. Tačiau vieni metai didelės žalos padaryti neturėjo. Mergina pamatė, kokių dalykų būna gyvenime, ką reikia rinktis. Juk geri kontrakto pinigai tikrai nėra viskas, ko reikia žaidėjui. Rusijoje panašių pavyzdžių labai daug. Rinktinės žaidėjos superklubuose sėdi ant suolo, o po kelerių metų nebesugeba padoriai žaisti atėjusios net į silpnesnes komandas. Iš buvusių žvaigždžių nieko nebelieka. Atkreipti dėmesį į tokius atvejus jauniems žmonėms labai pravartu.