Interviu: A.Sireika įkvėpė šiauliečiams kovingumo

Trenerio Antano Sireikos sugrįžimas į gimtąjį „Šiaulių“ klubą paženklintas reikšmingomis pergalėmis.

Naujųjų išvakarėse prie komandos vairo stojusio patyrusio 52 metų stratego vedami šiauliečiai pirmąją metų savaitę Baltijos krepšinio lygoje nugalėjo Latvijos „Valmiera“ komandą, o FIBA Europos Iššūkio taurės turnyre – Gmundeno „Allianz Swans“ (Austrija) ekipą. Pastaroji pergalė išsaugojo šiauliečių viltis prasimušti į kitą etapą. Nors santūrumu garsėjantis A.Sireika garsiai nekalba apie šio sezono uždavinius, tačiau jis neslepia, kad kiekvienose rungtynėse komandai kelia tikslą siekti tik pergalės. Buvęs Kauno „Žalgirio“, Kazanės „Uniks“ (Rusija), Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris A.Sireika šį sezoną pradėjo „Lietuvos ryto“ klube, tačiau po kelerių nesėkmingai sužaistų rungtynių pasitraukė iš pareigų. Jas perėmė Rimas Kurtinaitis. A.Sireika ilgai be darbo nesėdėjo. Gavęs „Šiaulių“ pasiūlymą, jis ištesėjo savo pažadą sugrįžti į komandą, kai mieste iškils šiuolaikiški Sporto rūmai.

FIBA Europos Iššūkio taurės turnyre šią savaitę iškovojote labai svarbią pergalę, kuri suteikė „Šiauliams“ viltį patekti į kitą etapą. Kaip pavyko komandą nuteikti tokioms atsakingoms rungtynėms?

„Šiaulių“ komanda visada pasižymėjo kovingumu, drausme, tvarka. Nors daug metų nedirbau klube, beveik visi vyrai mane pažįsta, stengiasi kuo geriau įvykdyti tai, ko reikalauju. Rungtynėse neiškilo jokių problemų dėl drausmės, kovingumo.

Ar labai pasikeitė „Šiaulių“ žaidimas jums stojus prie komandos vairo?
Nenoriu kalbėti šia tema, nes tai būtų neetiška. Kaip buvo anksčiau ir kaip yra dabar – tegul vertina kiti. Turiu ne tik savo žaidimo supratimą, bet ir daug patirties. Nesistengiau nieko drastiškai keisti, nes žinau, kad pasikeitimams reikia laiko. Dabar vyksta varžybos, žaidžiame kas antrą dieną, todėl nėra laiko eksperimentuoti. Kiek leidžia mano protas ir patirtis, stengiuosi komandai padėti geriau rungtyniauti, o ne rodyti savo žaidybines schemas.

Mače su Gmundeno „Allianz Swans“ komandą į pergalę vedė patyrę veteranai – Virginijus Praškevičius ir Andrius Šležas. Jie yra komandos lyderiai ar tiesiog buvo „jų diena“?

Šiuo metu „Šiauliuose“ yra daug patyrusių žaidėjų: Gintaras Kadžiulis, Gintautas Vileita, Saulius Kuzminskas. Pastarasis anksčiau yra žaidęs „Šiauliuose“. Visi šie krepšininkai yra ne tik patyrę, bet ir pagrindiniai žaidėjai, todėl jiems ir tenka didžiausia našta. Esu patenkintas ir jaunais žaidėjais – Mindaugu Kuzminsku, Vaidotu Volkumi. Apskritai visais šiuo metu komandoje esančiais žaidėjais esu patenkintas.

Kokias stipriąsias ir silpnąsias komandos puses galėtumėte išskirti?

Ne vardai ar titulai yra svarbiausia. Man svarbiausia, kad krepšininkai turėtų noro, energijos, būti sveiki, norėtų ginti „Šiaulių“ garbę. Tuomet malonu nukreipti savo energiją, žinias komandos labui ir galima daug pasiekti.

Kokius tikslus jums iškėlė klubo vadovai?

Man nereikia kelti uždavinių. Pats juos jaučiu ir žinau. Dabar yra sezono vidurys, tad kokie gali būti tikslai? Stengiuosi, kad komanda būtų nusiteikusi laimėti kiekvienas rungtynes, o ne planuoti – prieš tuos reikia laimėti, o prieš tuos – pralaimėti.

Kiek planuojate užsibūti „Šiauliuose“?

Nieko neplanuoju. Grįžau į namus ir dirbu savo komandoje. Svarbiausia dabar – gerai baigti sezoną, o toliau – matysime. Jūsų asistentu dirba buvęs krepšininkas Robertas Giedraitis, kurį anksčiau esate treniravęs „Šiauliuose“.

Koks jausmas vadovauti komandai kartu su buvusiu savo auklėtiniu?

Šiek tiek neįprasta dirbti su buvusiu savo žaidėju. Tačiau niekas gyvenime nestovi vietoje, viskas keičiasi. Priprasim. Trenerių kolektyvas per vieną dieną nesusiformuoja. Jis „lipdosi“ kaip ir komanda. Taip nebūna, kad visi iš karto suprastų, ką ir kaip reikia daryti, kokia jų funkcija ir kokios užduotys.

Treniravote aukščiausio lygio komandas – „Žalgirį“, Kazanės „Uniks“, „Lietuvos rytą“. Ar galite palyginti darbą jose ir „Šiauliuose“?

„Šiauliai“ yra mano klubas. Čia prasidėjo mano, kaip trenerio, karjera. Iš čia mane pakvietė į „Žalgirį“, rinktinę. Iki tol „Šiauliuose“ buvau dirbęs 25 metus, todėl visi sportui prijaučiantys žmonės yra pažįstami, matau daug buvusių auklėtinių. Visa tai sudaro jaukią aplinką, kurioje malonu dirbti. Tai yra namai.
Dirbant kitur santykiai yra ofi cialesni, labiau dalykiniai. Nuo klubo vadovų priklauso, kaip dažnai keičiasi žaidėjai, treneriai. Tačiau profesionalai tai supranta. Toks yra jų darbas. Jie susipažįsta su klubo reikalavimais, kelia savus. Treneriai nori pasikviesti jiems patinkančius žaidėjus. Dirbti aukštos klasės komandoje yra labai įdomu ir malonu.
Treniruojant vaikus, „Žalgirį“, rinktinę, susiformavo mano darbo pagrindas – visi žaidėjai pirmiausia yra žmonės. Ir visai nesvarbu, ar tai būtų vaikas, ar aukščiausio lygio profesionalas. Reikia stengtis juos suprasti. Su vienais įdedi daugiau „juodo“ darbo, kitiems reikia „aukštosios matematikos“. Toks darbas yra nelengvas ir atsakingas, nes visuomet reikia kelti sau aukščiausius tikslus. Nėra komandų ar trenerių, kurie būtų patenkinti bet kuria užimta vieta. Tai yra tavo darbas, tavo gyvenimo kelias.

Tapęs „Šiaulių“ treneriu, buvote įtrauktas į „LKL Fastum Žvaigždžių dienos“ trenerių rinkimus ir per kelias dienas įsitvirtinote populiariausiųjų trejetuke. Ką jums reiškia toks krepšinio aistruolių palaikymas ir pasitikėjimas?

Krepšinio aistruolių balsai reiškia, kad žmonėms patiko mano darbas, mane vertino, neužmiršo. Esu dėkingas jiems už tai.