INTERVIU: Aloyzas Rudys: "Mažeikiai" nepuoselėja vilčių žaisti LKL"

Baigėsi ketvirtasis antros pagal pajėgumą šalyje Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezonas. Jame po atkaklios septynių rungtynių pareikalavusios serijos triumfavo Prienų „Rūdupio“ komanda, finale įveikusi Pakruojo „Merestą“.

Dėl trečiosios vietos šiemet vyko ne ką mažesnė intriga. Reguliaraus sezono absoliutus lyderis Utenos „Juventus LKSK“, serijoje iki trijų pergalių pirmaudamas 0:2 nesugebėjo išplėšti pergalės prieš Mažeikių „Mažeikius“ ir tenkinosi ketvirtąja vieta. NKL trečiai vietai skirti suvenyrai atiteko mažeikiškiams.

Pernai rugpjūtį prie „Mažeikių“ komandos vairo stojus prityrusiam 46 m. strategui Aloyzui Rudžiui, situacija pasikeitė kardinaliai – 2007-08m sezone iškovotos keturios pergalės ir keturiolikta vieta, o šiemet trečia.

Šiame sezone, kuris truko septynis mėnesius nuo spalio iki gegužės, „Mažeikių“ komanda sužaidė 69 rungtynes, iš kurių 54 laimėjo. Reguliariam sezone pasiektos 28 pergalės (8 pral.), atkrentamosiose devynios (5 pral.), LKF taurėje – dešimt, o iš devynių draugiškų susitikimų laimėti septyni.

Apie jau pasibaigusį NKL sezoną kalbamės su „Mažeikių“ komandos treneriu Aloyzu Rudžiu.

- Kaip atšventėte trečiąją vietą?

- Kol kas dar nešventėme. Laimėjus lemiamas penktąsias rungtynes Utenoje, mums buvo įteikti apdovanojimai ir grįžome namo. Lyga sezono užbaigimo šventę, kurioje dalyvaus visos komandos prizininkės ir kitų atstovai, organizuoja šį penktadienį.

Mūsų komanda oficialiai sezoną kartu su rėmėjais užbaigs trečiadienį.

- Kas visgi atsitiko, kad pralaimėdami serijoje 0:2 sugebėjote laimėti tris rungtynes iš eilės?

- Pirmose mažojo finalo rungtynėse išvykoje pralaimėjome triuškinamu rezultatu (62:100, aut. past.), o namuose nusileidome po atkaklios kovos vienu tašku. Trečiosios rungtynės vėl buvo Utenoje. Jie tikėjo pergale, buvo nusiteikę švęsti, o mes priešingai – tikėjome savo jėgomis, buvome ramūs ir nusiteikę kovoti.

Likusios trys rungtynės buvo labai atkaklios, mes kovėmės iki galo, tikėjome savo jėgomis ir laimėjome. Fortūna taip pat buvo mūsų pusėje.

- Kas šiame sezone jus nustebino, ką su malonumu prisiminsite?

- Tai vakarinis sirgalių sutikimas Mažeikiuose po laimėtų paskutinių rungtynių. Mūsų rėmėjai sudarė sąlygas patiems aktyviausiems nuvykti į Uteną, tad jie grįždami suorganizavo mums sutikimą. Pasitiko, lyg „Žalgirį“, laimėjusį Eurolygą.

- Prie Mažeikių miesto komandos vairo stojote po ketverių metų pertraukos. Kaip jaučiatės dirbdamas čia, kaip vertinat pasibaigusį sezoną?

- Tai buvo įtemptas ir nenuspėjamas sezonas. Aš manau, kad dėl medalių kovėsi 12-14 lygiaverčių komandų, o prizines vietas iškovojo tie, kas iki galo atsilaikė fiziškai ir nepalūžo psichologiškai.

Šiame sezone laimėjome Lietuvos krepšinio federacijos „Mažąją taurę“, o NKL patekome tarp prizininkų. Prisiminus prieš sezoną keltą tikslą būti dvyliktuke, manau, galime didžiuoti tuo, ką pasiekėme.

Pergales atnešė sunkus ir pasiaukojantis komandos žaidėjų darbas treniruotėse viso sezono metu. Buvome kaip vienas kumštis, vieningi, kolektyvas labai draugiškas.

Tai pat svarbus ir finansinis aspektas – dėka rėmėjų, krizės padarinių nejautėme. Už tai komandos vardu esu dėkingas AB „Mažeikių nafta“, Rajono savivaldybei ir VšĮ „Mažeikių sporto centras“.

- Kaip vertinat savo indėlį į komandos pergales?

- Sunku vertinti. Atėjau ne į tuščią klubą – buvo suformuota struktūra, jautėsi kitų trenerių įdirbis. Pakeitėme keltą žaidėjų, bet išlaikėme principą – remti tik vietiniais žaidėjais, kurie baigė Mažeikių sporto mokyklą. Vienintelis įžaidėjas Marcinkevičius buvo iš Alytaus.

Aš manau, kad savo darbą padariau. Nesvarbu, kad prieš tai treniravau LKL komandą, dirbau aukštesniame lygyje. Jėgų šiame sezone atidaviau tiek pat ir net galbūt daugiau, nes neturėjau pagalbininko bei teko dirbti ir fizinio rengimo treneriu.

- Gal yra mažeikiškių žaidėjų per šį sezoną jau išaugusių NKL marškinėlius?

- Šiame sezone žaidimas sukosi apie Karolį Marcinkevičių, Marijų Norkų, Paulių Budreckį, Mindaugą Tamušauską ir Tomą Klimą. Jie buvo kertiniai žaidėjai. Susiklosčius situacijai, jie galėtų išmėginti jėgas aukštesniame lygyje.

- Kokie jūsų kaip trenerio artimiausi ir tolimesni planai?

- Kol kas sporto mokykloje iki birželio mėnesio dirbsiu su 1998m gimimo vakais, o po to vienintelė mintis – poilsis. Kaip įprasta, ketinu derinti su sportu: žaisiu tenisą, važinėsiu dviračiu, plaukiosiu baidarėmis ir panašiai, taip pat nepamiršiu domėtis krepšinio aktualijomis, būtinai nuvyksiu stebėti Lietuvos nacionalinės rinktinės stovyklą Palangoje.

Su „Mažeikiais“ buvau pasirašęs vienerių metų sutartį. Iš jų sulaukiau pasiūlymo dirbti ir kitame sezone. Kol kas sprendimo nepriiminėsiu. Pirmiausia reikia gerai pailsėti.

- Šiuo metu daug diskutuojama, ar kuriai iš NKL finalinio ketverto komandų verta brautis į LKL. Kokia jūsų nuomonė?

- „Mažeikiai“ nepuoselėja vilčių žaisti LKL – neturime tam reikalingos sporto bazės, taip pat neaišku, ar pavyktų surinkti reikiamą biudžetą. Pakruojo ir Prienų komandos taip pat dar neturi tam sąlygų.

Labiausiai pasirengusi, turinti naują modernią LKL reikalavimus atitinkančią areną yra Utenos komanda. Tik paskutinius dvejus metus jiems nesiseka, negali laimėti NKL.