INTERVIU: D. Blattas: Nenorime būti vienadiene komanda ir laimėti tik šiais metais

2004 –aisiais Davidas Blattas paliko Tel Avivo „Maccabi“ klubą ir leidosi į trenerio kelionę per keturias šalis. Taip jis iškovojo nemažai nacionalinių ar tarptautinių trofėjų. Beveik po septynerių metų D. Blattas sugrįžo ir būtent jis kitą savaitę ves „Maccabi“ komandą į Eurolygos finalinio ketverto kovas Barselonoje. D. Blattas buvo „Maccabi“komandos trenerio asistentas ir laimėjo Eurolygos turnyrą 2002 –aisiais. Tačiau vienintelį kartą, kai Blattas vadovavo Izraelio klubui Eurolygoje, komanda pralaimėjo pusfinaliuose. Šį kartą, įgavęs patirties Rusijoje, Italijoje, Turkijoje ir Graikijoje, Blattas teigia, jog jo komanda pasiruošusi grįžti ant aukščiausios Eurolygos pakylos. „Štai toks yra sėkmės raktas: reikia pasitikėti savimi, turėti planą, turėti žaidėjus, kurie yra pasiruošę efektingiausiai rungtyniauti tinkamu laiku.“

Ar tikėjotės sugrįžti į Izraelį tuomet, kai palikote „Maccabi“ komandą prieš šešerius metus?

Iš tiesų, tikėjausi sugrįžti. Tuo metu savo krepšinio karjeroje buvau susikoncentravęs į kitus dalykus. Ir aš tikrai labai džiaugiuosi, kad skyriau laiko ir turėjau drąsos išvažiuoti tam, kad įgyčiau patirties. Ji padėjo man kaip asmenybei, kaip treneriui ir padėjo mano šeimai. Ir vis dėlto, visuomet maniau, jei grįšiu dirbti į Izraelį, savo patirtį atiduosiu „Maccabi“ komandai, kad ji galėtų rungtyniauti Eurolygos finaliniame ketverte. Todėl esu labai laimingas, kad tai pavyko.

Ką pakeitėte komandoje prie jos prisijungęs praeitą vasarą?

Šią vasarą mes turėjome labai konkrečių tikslų, turėjome viziją apie tai, ką norime daryti ne tik šį sezoną, bet ir ateityje. Norėjome grąžinti į „Maccabi“ didžiausius Izraelio komandos talentus. Mums pavyko susigrąžinti Liorą Eliyahu ir Talį Bursteiną bei išsaugoti Davidą Blu, Guy Pninį, Yanivą Greeną ir Derricką Sharpą.

Antra, mes norėjome susirasti tvirtą vidurio puolėją, kurio „Maccabi“ neturėjo pastaruosius metus, kuris galėtų padėti abiejuose aikštės pusėse. Mes pasirašėme kontraktą su Sofokliu Schortsaničiu, kuris yra labai stiprus, taip pat prie „Maccabi“ prisijungė Richardas Hendrixas, kuris puikiai įsiliejo į komandą. Mes siekėme atkurti vienybę bei komandinę dvasią ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Tai „Maccabi“ buvo praradusi per praėjusius metus. Ir, manau, mums pavyko tai padaryti.

Galiausiai, aš norėjau šiek tiek pakeisti žaidimo stilių ir tinkamai išnaudoti turimus žaidėjus. Šiais metais mes galime žaisti greitą krepšinį puolime, taip pat gerai gintis, paspausti priešininkus ir taip juos sutrikdyti. Nors ir ironiška, bet ta gynyba leido mums tapti geriausia Eurolygos komanda puolime. Mes esame geriausi beveik kiekvienoje kategorijoje, nors mūsų stiprybė yra gynyba.

Manau, kad šie pokyčiai yra mūsų ateities pagrindas. Nenorime būti vienadiene komanda ir laimėti tik šiais metais. Mes norime padaryti kažką, kas tęstųsi ir ateityje. Per pastaruosius metus „Maccabi“ pakeitė labai daug žaidėjų ir neišlaikė tęstinumo, ko reikia geram klubui. Ir, žinoma, kitais metais  mes tą tęstinumą parodysim.

Akivaizdu, kad Doronas Perkinsas buvo tų planų dalis. Ar jo netektis pakeitė komandos nuotaikas prieš finalinį ketvertą?

Deja, taip, nes Doronas buvo labai didelė dalis mūsų gynybos. Aš jaučiu didžiulę pagarbą Dimitriui Diamantidžiui. Ir manau, kad jis yra vienas geriausių visų laikų Eurolygos žaidėjų. Bet, kai matau, kokį poveikį Doronas darė mūsų komandos gynybai, manau, kad jis yra geriausiai besiginantis metų žaidėjas. Jis puikiai uždengdavo geriausius priešininkų žaidėjus ir paspausdavo varžovus. Jis buvo visur vienu metu. Nepaisant visos pagarbos Dimitriui Diamantidžiui, tikrai manau, kad Doronas buvo geriausiai besiginantis metų žaidėjas dėl įtakos, kurią padarė mūsų komandai. Mes jo jau pasiilgom ir ilgėsimės dar ilgai, tačiau mes turime padaryti pakeitimus tam, kad žaistume ir laimėtume be jo. Taip, kaip tai padarėme jo netekę įpusėjus ketvirtfinaliams.

Minėjote, kad kitas žaidėjas, kuris gali įvykdyti Jūsų planus yra Sofoklis Schortsanitis. Ar jis yra komandos ramstis?

Svarbiausias dalykas, kurio žmonės nesupranta apie Sofoklio žaidimą, yra tai, kad jis – labai protingas žaidėjas. Jis turi aukštą krepšinio IQ. Sofoklis šiais metais padarė daug darbo gynyboje, kurio mes net neprašėme jo daryti. Jis viską atliko labai gerai. Kaip jau sakiau, be jo fizinių gebėjimų, jis yra ir labai protingas žaidėjas.

Kaip manote ar pralaimėjimas „Barcelonai“ Top 16 etape buvo tik eilinė nesėkmė?

Aš netikiu sėkme. Aš manau, kad sėkmė yra tada, kai yra ir pasiruošimas, ir galimybė. Nors pralaimėjimai yra svarbūs, nereikia į juos kreipti per daug dėmesio. Galima sakyti, kad mums nepasisekė dėl pralaimėjimo „Barcelonai“, tačiau tai reiškia, jog mes su ta komanda nebesusitiksime atkrintamosiose varžybose, kur ji būtų daug pavojingesnė.

„Real“ prieš „Maccabi“ yra krepšinio istorijos klasika. Ką ši pusfinalio istorija reiškia Jums?

Pirmiausia, puiku, kai krepšinyje galima pamatyti mačų, kurie jau yra tapę klasika, turi savo tradicijas. Aš manau, kad visi finalinio ketverto mačai bus įdomūs, nes visos komandos yra labai stiprios. Eurolygos ketvirtfinaliai taip pat buvo labai įdomūs, dinamiški, konkurencingi. Tai buvo aukščiausia krepšinio klasė. Sirgaliams Barselonoje bus labai įdomu matyti abu pusfinalius: tiek mūsų ir „Realo“, tiek Sienos „Montepaschi“ ir Atėnų „Panathinaikos“.

Ką manote apie Madrido „Real“ komandą, kaip pasiruošę jie atvyks į finalinį ketvertą?

Ta komanda iki čia nuėjo labai įdomų kelią. Šia vasarą matėsi, jog komanda buvo surinkta tam, kad patektų į finalinį ketvertą. Jie stengėsi į klubą pritraukti aukščiausio lygio žaidėjus, turėjo šiokių tokių sunkumų sezono pradžioje, tačiau tai yra natūralu, kai kartu surenki visas žvaigždes. Bet jie nugalėjo priešiškumą ir bus stiprus mūsų priešininkas. Aš žinau, kad ant popieriaus jie gal būt yra stipresni už mus, bet šiais metais mūsų rezultatai yra nė kiek neprastesni nei jų. Mes visą sezoną buvome labiau susitelkę, tačiau šiuo metu aš „Real“ komandą matau kaip pajėgius varžovus.

Priešingai nei „Real“ klubas, Jūs savo komandos sudėtyje turite bent tris Eurolygos čempionus. Ar patirties faktorius gali paveikti pusfinalių baigtį?

Patirtis yra vienas svarbiausių dalykų žaidžiant Finaliniame ketverte. Aš džiaugiuosi, kad komandoje yra žaidėjų, kurie anksčiau rungtyniavo ketverte ir netgi jį laimėjo. Tačiau visos komandos, kurios atvyksta į Barseloną turi puikius ir patyrusius žaidėjus. Nemanau, kad tai bus labai didelis privalumas, nes patirties turi bet kuri komanda.

Jūs, kaip ir „Real“ treneris Emanuelis Molina, iš pradžių buvote trenerio asistentu, vėliau pradėjote vadovauti komandai. Ar didžiają karjeros dalį prabuvusiam asistentu Molinai nebus sunku vadovauti finalinio ketverto varžyboms?

Buvimas trenerio asistentu visuomet padeda ir suteikia patirties, tačiau tai skiriasi nuo buvimo vyriausiuoju treneriu. Emanuelis nebuvo vyriausiuoju treneriu didžiąją dalį savo karjeros. Tai tiesa, tačiau jis turi daugiau patirties aukščiausio lygio turnyruose nei dauguma kitų trenerių. Be to jis yra puikus strategas, todėl nemanau, kad jam kils kokių nors problemų kitą savaitę.

Vienintelį kartą, kai dalyvavote finaliniame ketverte kaip „Maccabi“ vyriausiasis treneris, Jūsų komanda pralaimėjo pusfinalyje. Ar tai yra kažkas, ką norėtume ištrinti iš savo biografijos?

Ne, aš buvau labai aktyvus ir įtakingas asistentas trenerio Pini Gershono, mes puikiai sutarėme, todėl jaučiau, kad esu svarbi dalis sėkmės tų komandų, su kuriomis dirbome kartu. Faktas, kad tuomet, kai pirmą kartą buvau „Maccabi“ vyriausiasis treneris, mes nelaimėjome Finalinio ketverto, neįstrigo mano atmintyje. Aš laimėjau pakankamai titulų ir pakankamai aukštų vietų, kad žinočiau, jog galiu treniruoti komandą. Rungtynių pabaigoje gali laimėti tik viena komanda ir jei ji ne tavo, tai dar nereiškia, kad esi niekam tikęs.

Iš savo patirties pasakykite, kas yra svarbiausia Finalinio ketverto varžybose tą momentą, kai komanda išeina į aikštelę?

Reikia, kad žaidėjai susikauptų svarbiausiais momentais. Jūs norite, kad komanda pasiektų aukščiausią tašką? Štai toks yra sėkmės raktas: reikia pasitikėti savimi, turėti planą, turėti žaidėjus, kurie yra pasiruošę efektingiausiai rungtyniauti tinkamu laiku.