INTERVIU: D.Gailius: žinoma, tikėjausi kvietimo bent į pirmą rinktinės stovyklą

„Po truputį jau pradedu ruoštis artėjančiam sezonui“, – sakė pernai Lietuvos krepšinio lygoje sublizgėjęs puolėjas Deividas Gailius.

Vidutiniškai po 17 taškų per rungtynes pelnydavęs ir atkovodavęs po daugiau negu penkis kamuolius 25-erių metų krepšininkas nesulaukė Lietuvos grandų pasiūlymų, todėl sparnus kelia į Slovėniją, kur atstovaus Liublianos „Union Olimpija“ klubui.

Prasidėjus atostogoms, turbūt, turėjai laiko peržvelgti praėjusį sezoną su Klaipėdos „Neptūnu“? – paklausiau krepšininko.

Sezoną vertinu gerai. Viskas gerai baigėsi. Man niekada nepatiko kalbėti apie save ir savo statistiką. Žinau, kad atidaviau visas savo jėgas. Tai atsipirko. Reiškia, viskas yra gerai.

Kodėl būtent Liublianos „Union Olimpija“?

Ilgai svarsčiau ir nusprendžiau, kad ši komanda yra tinkamiausia. Matau ateities perspektyvą. Šiai dienai tai buvo pats geriausias variantas.

Ar klubų pasirinkimas buvo didelis?

Kažkiek buvo, tačiau žiūrėjau ne į šiandieną, o į ateitį. Dairiausi klubo, kuris man būtų didesnis tramplinas.

Ar negalėjo tuo tramplinu tapti kuri nors Lietuvos komanda?

Aš ilgai laukiau, atmečiau daug kitų pasiūlymų, tačiau didelio susidomėjimo nesulaukiau iš stipriausių Lietuvos klubų. Tada nusprendžiau, kad laukti pakaks. Gal ir geriau būtų buvę Lietuvoje...

Ką jau žinau apie Slovėniją?

Jau spėjau išsiklausinėti apie šalį. Kaip ir Lietuva, tai krepšinio šalis. Jie myli krepšinį.

Ar jau teko kalbėtis su klubo vadovais apie savo vaidmenį?

Iš manęs tikisi daug. Todėl ten ir važiuoju. Man pažadėjo, kad būsiu svarbus komandoje. Tai mane sugundė. Savo agentui buvau pasakęs, kad nenoriu kažkur sėdėti ant suolo. Tačiau niekada negali žinoti, kuo viskas baigsis. Gal nepatiksiu treneriui, tačiau dabar kalbėjome, kad turėčiau gauti nemažai žaidimo minučių.

Esi žaidęs ir Italijoje. Ar nesulaukei pasiūlymų grįžti?

Buvo, tačiau jie visi nebuvo konkretūs. Nenoriu grįžti į Italiją. Juk visi žino, kokie yra tie italai. Ko tik paprašydavau – nieko negaudavau, viskas vėluodavo. Žadėjo man, kad žaisiu daug, o viskas apsivertė aukštyn kojomis, nes prisipirko kitų žaidėjų. Vėliau apie mane buvo paskleistos blogos kalbos. Tikrai nenoriu grįžti atgal. Turiu nuoskaudų.

Ar šiais metais tikėjaisi kvietimo į Lietuvos krepšinio rinktinės stovyklą?

Žinoma, kad tikėjausi būti pakviestas bent į pirmą stovyklą. Tačiau tai yra trenerio sprendimas, jis pasirinko Eurolygoje žaidžiančius ar sėdinčius ant suolo žaidėjus. Juk treneris turi savo planą ir jis jį geriau žino.

Žinau, kad krepšininkai per atostogas stengiasi kamuolio į rankas neimti, bet su „Neptūnu“ teko apsilankyti Katare.

Teko ten kamuolį į rankas paimti (šypsosi). Penkiasdešimt laipsnių karščio, į lauką buvo neįmanoma išeiti, niekas nedirbo dėl Ramadano, praktiškai visą laiką praleidome viešbutyje. Sužaidėme dvejas rungtynes, ketvirtadienį turėjome važiuoti namo, tačiau vietiniai sugalvojo, kad reikia trečių. Atėjom žaisti, paprašė, kad žaistume du kėlinius po 10 minučių, negalėjome gintis „zona“. Vėliau jie paprašė dar penkių minučių. Kažkaip nerimtai. Stovėjo šeichai su savo nindzių kostiumais ir reguliavo viską.