INTERVIU: G.Orelikas: "Sustoti ir "sėdėti" Vilniuje tikrai nesinori"

Lietuvos studentų krepšinio rinktinės pralaimėjimas australams nustebino ne vieną šios sporto šakos gerbėją. Penkta vieta universiadoje. Juk tai nėra tragedija. Nebent lūkesčiai buvo didesni. O jie tokie ir buvo.

Neretai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės alternatyva vadinama rinktinė grupės varžybas Kazanėje vykusioje universiadoje pradėjo su griausmu. Pirmą dieną ant menčių buvo paguldyta Norvegijos komanda (94:71), vėliau pasityčiota iš čiliečių (116:51). Kai atrodė, kad 65 taškų persvara yra maksimalus rezultatas, lietuviai nukovė kinus 77 taškų skirtumu (129:52).

Grupė varžybose prieš mūsiškius taip pat krito brazilai (77:69) ir suomiai (70:51). Ketvirtfinalis. Jo prisiminti niekas nenori iki šiol. Atrodė, kad Australijos studentai – dar vienas eilinis laiptelis link medalių. Deja, lietuviai krito 55:60. Maža paguoda buvo dvi pergalės – prieš estus ir rumunus – kovojant dėl penktos vietos.

Rezultatyviausias ir naudingiausias Lietuvos krepšinio lygos žaidėjas Gediminas Orelikas, kuris kitą sezoną apsivilks Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius, iki šiol traukia pečiais, paklaustas, kokios buvo to vienintelio ir svarbiausio pralaimėjimo priežastys.

„Nuotaikos, be abejo, blogos. Tikėjomės kovoti dėl medalių, tačiau to padaryti nepavyko. Kitokių nuotaikų ir negali būti“, – grįžęs į Lietuvą sakė G. Orelikas.

Košmarą – rungtynes prieš australus – prisiminsite dar ilgai? – paklausiau krepšininko.

Nežinau, kaip čia bus, bet juk yra sakoma, kad krepšinis yra krepšinis. Vieną dieną laimi, kitą pralaimi. Pasistengsime kuo greičiau pamiršti šias rungtynes ir galvosime apie artėjantį sezoną.

Lengviausia pasakyti, kad krepšinis yra krepšinis. Bet ar būna tokių dienų, kai nesiseka visai komandai?

Be abejo, būna. Kaip tik tokia diena buvo, kai reikėjo žaisti prieš australus. Būtent ta diena viską ir nulėmė. Pralaimėjome vieninteles rungtynes. Tai buvo juoda diena visiems mūsų žaidėjams.

Prieš universiadą jau buvote nusiteikę parvežti medalius į Lietuvą?

Buvome nusiteikę žaisti, pademonstruoti patį geriausią krepšinį ir kovoti dėl medalių. Nebuvome tikri, kad iškovosime medalius.

Šias rungtynes teko aptarinėti su komandos draugais, ar viską „suvirškinote“ tyliai?

Aišku, kad kalbėjome. Aptarėme, kas buvo gerai, o kas blogai. Žinome, ką turėjome daryt kitaip. Tačiau kalbos po rungtynių juk nieko nereiškia.

Koks nusiteikimas prieš naują sezoną „Lietuvos ryte“?

Manau, kad viskas bus labai gerai. Nuotaikos ir emocijos, manau, bus super.

Ar teko kalbėtis su klubo vadovais apie tavo būsimą vaidmenį komandoje?

Dar neteko.

Rinktinėje sutikai ir būsimų bendraklubių...

Su Eima (Eimantas Bendžius – red. past.) šiek tiek pašnekėjome, kad kitais metais susitiksime. O daugiau nieko per daug ir nešnekėjome.

Ko pats tikiesi iš kito sezono?

Tikiuosi, kad pavyks kilti dar aukštesniais laipteliais. Sustoti ir „sėdėti“ Vilniuje tikrai nesinori. Mano tikslas: gauti žaidybinio laiko ir įrodyti treneriui, kad esu jo vertas.

Nebaisu, kad, palikus „Prienų“ klubą, Vilniuje teks viską įrodyti iš naujo?

Žinau, kad turėsiu dirbti kur kas daugiau. Taip ir bus.

Atostogos jau suplanuotos?

Dar nespėjau visko susiplanuoti, bet tikiuosi savaitę pailsėti, o vėliau kibti į darbus. Treniruosiuosi individualiai, o vėliau važiuosiu į Vilnių. Klubas žaidėjus renka rugpjūčio antroje pusėje.