INTERVIU: Garsi krepšininkė V.Pacauskienė treniruoja vaikus

Vaida Pacauskienė - profesionali krepšininkė, žaidusi visų amžiaus grupių (kadečių, jaunučių, jaunimo, studentų) Lietuvos rinktinėse, o vėliau pakviesta ir į nacionalinę moterų komandą.

Ji studijavo Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) "Steward County Community College" (2001-2002) ir "University of Texas of EL Paso" (2002-2004) bei kartu su komanda laimėjo pirmą vietą NCAA (studentų krepšinio lygos) pirmenybėse.

Kaip profesionali krepšininkė V.Pacauskienė yra žaidusi ne tik Lietuvos klubuose, bet ir krimtusi legionierės duoną - 2004-2005 m. sezone žaidė Prancūzijoje ("COB Celais" klube), 2005-2006 m. - Turkijoje ("Cenkaya Universitesi Sport Kulubu").

Šiuo metu krepšininkė atstovauja MRU komandai, kuri varžosi Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL), o jos treneriu dirba kitas SKM narys Algirdas Budėnas. Nors komandai sekasi ne per geriausiai (8 pergalės/16 pralaimėjimu), tačiau Vaida yra viena rezultatyviausių komandos žaidėjų, pelnanti vidutiniškai po 9,6 taškus per rungtynes.

Apie sportininkės karjerą ir naują trenerės rolę kalbamės su pačia V.Pacauskiene.

Kada ir kodėl susidomėjote krepšiniu?

Susidomėjau gana anksti, būdama 7 metų. Į mokyklą atėjo trenerė rinkti berniukų grupę, tačiau susidomėjusių treniruotėmis neatsirado. Tačiau aš trenerei nedaviau ramybės sakydama, kad noriu žaisti, ir ji pažadėjo, kad atsiųs mergaičių krepšinio trenerę. Pažadas buvo ištesėtas ir krepšinį žaidžiu jau 25 metus.

Ar galite išskirti komandą ar šalį, kurioje Jums labiausiai patiko rungtyniauti?

Kiekvienoje šalyje ir kiekvienoje komandoje atrandi, kas tau tinka ir patinka, tad vienos išskirti negaliu. Žinoma, išskirtinę vietą mano karjeroje užima JAV. Būdama ten pasiekiau nemažai asmeninių laimėjimų, įgijau universitetinį išsilavinimą ir susipažinau su nuostabiais žmonėmis.

Žaidėte Lietuvos rinktinėje. Kuo skiriasi žaidimas rinktinėje ir klube?

Nėra nieko maloniau ir atsakingiau kaip ginti savo šalies garbę. Tai darau su aistra, pasiaukojimu ir kiek įmanoma geriau.  Mano manymu, pagrindinis skirtumas tarp klubinės komandos ir rinktinės - atlyginimas.

Kurie karjeros pasiekimai Jums įsimintiniausi?

Labiausiai įsiminė pergalė NCAA pirmenybėse ir su Lietuvos rinktine užimta ketvirtoji vieta Europos krepšinio čempionate 2005 metais.

Ar MRU komanda paskutinė karjeros stotelė? Kiek dar laiko planuojate žaisti krepšinį?

Lietuvoje moterų krepšinis nėra gerai apmokamas, o atstovauti užsienio klubui ir suderinti šeimos interesus yra labai sunku (šiuo metu V.Pacauskienė augina trijų metų sūnų Kajų). Tad šiuo metu esu apsisprendusi baigti krepšininkės karjerą. Tačiau niekada nesakyk niekada...

Pakalbėkime apie trenerės duoną.Kodėl nusprendėte sąlyginai anksti, dar nebaigusi žaidėjos karjeros, pradėti trenerės darbą?

Ilgą laiką krepšinis buvo mano gyvenimo dalis, todėl, baigus žaisti, nesinori staiga nuo visko atitrūkti. Trenerės darbas leidžia būti svarbia krepšinio dalimi, nuo jo neatitolti, bet pažvelgti iš kitos pozicijos. Esu patyrusi trejas kelio raiščių operacijas ir neoperuojamų šoninių raiščių plyšimą, todel traumų rizika ir mažas atlygis Lietuvoje vertė pagalvoti apie krepšinio karjeros pabaigą. Manyčiau, kad pasiūlymas tapti trenere buvo pačiu laiku.

Kodėl atėjote būtent į Sostinės krepšinio mokyklą?

Manau, tai puiki, jauna krepšinio mokykla, turinti daug perspektyvų tapti geriausia krepšinio mokykla šalyje. Džiaugiuosi gavusi pasiūlymą tapti būtent SKM dalimi. Man priimtini mokyklos tikslai ir vizijos, todėl, tikiuosi, kad tai bus abipusiai naudingas bendradarbiavimas.

Ar vaikų treniravimas reiškia, kad ateityje galvojate apie trenerės karjerą? Ar tai tik norėjimas pasidalyti savo patirtimi?

Man patinka dirbti su vaikais, perduoti jiems savo patirtį. Nors trenerės darbą pradėjau dirbti visai neseniai, galiu pasakyti, kad jis man patinka. Todėl neatmetu galimybės tapti puikia trenere ir ateityje išugdyti Europos, pasaulio ar olimpinių čempionų.

Ar tai, kad esate moteris, komandoje nesudaro sunkumų dėl drausmės? Ar vaikinai Jūsų klauso taip pat, kaip klausytų trenerio vyro?

Treniruotės metu aš visų pirma esu trenerė - savo darbo profesonalė, kuri moko ir reikalauja lygiai tokių pačių dalykų kaip ir vyras treneris. Negaliu atsakyti, ar manęs klauso taip pat kaip ir vyro, tačiau kol kas mes randam bendrą kalbą. Sunkumų dėl drausmės nekyla - turiu šaunią vaikinų grupę.

Atsitiktinai paklausti V.Pacauskienės auklėtiniai teigė, kad trenerė jiems patinka, o laiko priprasti prie to, kad jiems vadovauja moteris - nereikėjo: "Komandoje truputį mažiau drausmės, nes trenerė neturi stipraus balso ir negali mūsų garsiai aprėkti, tačiau tai nėra labai blogai."

Kaip matome, Vaida Pacauskienė rimtai vertina savo naujas pareigas ir yra pasiruošusi siekti trenerės darbo aukštumų. Tikimės, kad ji taps puikia krepšinio stratege ir Sostinės krepšinio mokykloje išaugins Lietuvai ne vieną naują krepšinio žvaigždę.