INTERVIU: J.Bertomeu: "Lietuvos rytas" pagal žaidimą atitinka Eurolygos lygį, bet to negana

Kaip jau rašėme, antradienį (09. 23) ULEB asamblėjoje Prancūzijos sostinėje Paryžiuje buvo pasiūlyta nauja sistema, pagal kurią Eurolygoje rungtyniautų 32 komandos vietoj dabartinių 24. Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu Rusijos dienraščio "Sport-Express"  žurnalistą patikino, kad šios kalbos sukėlė per didelį ažiotažą.

- Norėčiau paaiškinti situaciją, kadangi žinau, kad naujieną apie pasiūlymą pakeisti Eurolygos struktūrą padarė daug triukšmo Rusijoje, - pradėjo J.Bertomeu. Pradėkime iš eilės: liepą Berlyne buvo patvirtinta turnyro sistema, pradedant nuo 2009-2010 metų sezono: 24 komandos, 16 turi ilgametes A kategorijos licenzijas, dar 7 turi vienmetes B kategorijos licenzijas, viena gauna teisę žaisti metus kaip Europos taurės laimėtoja. Tai taisyklės, pagal kurias vyks Eurolygos varžybos, ir kurias beveik vienbalsiai priėmė visi - tik du klubai buvo prieš. O kas įvyko ULEB asamblėjoje Paryžiuje - viso labo Ispanijos lygos atstovų pasiūlymas. Ir pripažinsiu, kad šis pasiūlymas labai keistas. Jis mus nubloškia 20 metų atgal. 32 klubai Eurolygoje - dabar tai nerealu. Tiesiog neturime iš kur paimti tiek stiprių ir stabilių komandų.

Atranka vien tik pagal sportinį principą - taip pat utopinė idėja. Turime žinoti, kokį produktą parduodame. Gal man paaiškinsite, kaip komandos gali planuoti biudžetą, jei kasmet neturi jokių patekimo į Eurolygą garantijų? Kaip statyti arenas? Patekimas į Eurolygą pagal nacionalinių pirmenybių rezultatus - visiška nesamonė. Įsivaizduokite, kad rytoj CSKA, "Panathinaikos" ir "Barcelona" nepateks į Eurolygą. Kaip įsakysite tokią Eurolygą parduoti?

Vienintelė, mano nuomone, protinga Paryžiaus pasiūlymų dalis - atrankinio turnyro, kuriame butų kovojama dėl B kategorijos licenzijų, steigimas. Šiuo klausimu yra ką svarstyti, ir mes būtinai svarstysime. Pasakysiu daugiau: ne kartą buvome iškėlę šį klausimą, tačiau nesulaukdavome nacionalinių lygų pritarimo. Dabar vėl grįšime prie šios temos.

ULEB asamblėja neturi jokių galimybių keisti Eurolygos struktūrą. Tai yra nacionalinių lygų konferencija, o Eurolyga - tai pirmiausia klubai. Jiems ir spręsti visus klausimus. O kas įvyko Paryžiuje - tik pasiūlymas, kurį pateikė ispanai, kuriam pritarė keletas lygų, tarp jų ir Rusijos. Mes pasirengę šį pasiūlymą svarstyti, bet ne rimčiau nei kitas idėjas. Nesvarbu, kas jas pateikia.

- Kodėl Paryžiaus asamblėjoje dalyvavęs Rusijos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Sergejus Černovas kitądieną apie pokyčius kalbėjo kaip apie įvykusį faktą? Jų priėmimo galimybę jis vertino 90 procentų...

- Matyt, ponas Černovas tiesiog nesuprato ULEB ir Eurolygos tarpusavio santykių struktūros.

- Kokias galimybes turi ULEB?

- Nežinau, klauskite jų.

- Kurių šalių lygos, išsskyrus Rusiją, palaikė ispanų pasiūlymą?

- Taip pat nežinau. Manęs ten nebuvo. Be to, kiek aš žinau, jokio balsavimo nebuvo. Galiu tik pasakyti, kad liepą Berlyne pasiūlytą variantą teigiamai įvertino beveik visų lygų atstovai. Išsiskyrė tik Ispanija ir Prancūzija.

- Kaip suprantu, paskutinėmis dienomis kilęs triukšmas neturi jokio pagrindo, ir jokių struktūrinių pokyčių Eurolygoje tikrai nebus?

- Būtent taip.

- Pakomentuokite Černovo žodžius, kad ULEB prezidentas Eduardo Portela pažadėjo: Rusija ateinantį sezoną eurolygoje turės mažiausiai dvi vietas. Juk, anot Jūsų, ULEB neturi jokių galių...

- Negaliu kalbėti už ULEB prezidentą - tik už save. O kad Rusija nusipelnė daugiau vietų Eurolygoje, akivaizdu jau seniai. Ir mes norime matyti turnyre daugiau rusų klubų. Šia linkme dirbama, o su ponu Černovu yra susidaręs puikus tarpusavio supratimas. Gali būti, kad mano ir ULEB prezidento požiūriai šiuo atžvilgiu sutampa. Per pastaruosius penkerius metus Rusija žengė milžinišką žingsnį pirmyn, ir mes visi privalome tai pripažinti. Todėl atėjo laikas padidinti rusams kvotą. Tačiau tai nepadarysime per sekundę, reikia kolegialaus sprendimo ir daugumos pritarimo.

- Kada galima tikėtis tokio sprendimo?

- Klausimas apie papildomos vietos skyrimą Rusijai bus svarstomas artimiausioje Eurolygos asamblėjoje. Planuojame surengti ją maždaug per Kalėdas. Nors principinis sprendimas jau priimtas. Pasikartosiu: esame suinteresuoti, kad Eurolygoje būtų daugiau Rusijos komandų, ir jos bus.

- Kada?

- 2009-2010 metų sezone.

- Kokiu būdu?

- Tai priklausys nuo to, kokia atrankos sistema galiausiai bus patvirtinta. Prie dabartinių taisyklių gautumėte vieną papildomą vietą, o ji bus organizuojamas atrankos turnyras, - gal ir daugiau. Taip pat nepamirškite galimybę patekti į Eurolygą laimėjus Europos taurę.

- Kvalifikacinio turnyro projektas jau egzistuoja?

- Kol kas ne. Šiuo metu nacionalinės lygos tik išreiškė susidomėjimą juo.

- Po to, kai bus suformuotas 16 A licenziją turinčių komandų sąrašas, jame bus kokių nors pokyčių? Ar šie klubai gaus licenzijas "iki gyvos galvos"?

- Žinoma, kad ne. Blogiausia komanda pagal trejų metų rezultatus praras savo licenziją.

- Sakėte, kad dabar Eurolygoje negali būti daugiau nei 24 komandos. Kodėl?

- Yra tam tikri kriterijai, kuriuos turi atitikti Eurolygos klubai. Tai - sportinis ir finansinis stabilumas, lankomumas, perspektyvi rinka. Taip pat pajamos iš televizijos. Nepamirškite, kad už televizijos transliacijas uždirbtus pinigus mes padalijame visiems klubams. O Rusijos televizijos rinka pelno neduoda. Pavyzdžiui, "Dinamo" žaidė Eurolygoje vieną sezoną, žaidė gerai. Tačiau iš televizijos transliacijų pelnas buvo nulinis, o lankomumas arenoje labai mažas. Negalime leisti, kad Eurolygoje žaistų komandos su tuščiomis arenomis. Negalime leisti, kad naujokų sąskaita nukentėtų dabartiniai turnyro dalyviai. Niekas nesiginčyja, kad "Dinamo", "Chimki" ar "Lietuvos ryto" žaidimo lygis atitinka Eurolygą. Tačiau atitikti turi ne tik pagal šitą komponentą, o pagal visus. B eto, nepamirškite: negalime į Eurolygą įleisti tik tris naujus klubus. Nebus sistemos. O daugiau vertų klubų Europoje tiesiog nėra. Patikėkite, jų paieškoms skyriau pastaruosius dvejus metus.

- Tačiau Jums neatrodo keista, kad keturi milžinišką biudžetą ir žvaigždėtą sudėtį turintys Rusijos klubai nežaidžia Eurolygoje?

- Biudžetas - tai dar ne viskas. Šiandien pinigų yra, o rytoj rėmėjai gali pasitraukti, ir klubas tiesiog nustos egzistavęs. Kaip atsitiko su Sankt Peterburgo "Dinamo". Todėl mes stengiames bendrauti su išvystytą infrastruktūrą turinčiais klubais. Stabilumas yra vienintelis kelias į progresą. Galite įsivaizduoti, kad CSKA ar "Barcelona" bankrutuos ir nebeegzistuos? Tai tiesiog neįmanoma.

- Pastaruoju metu Rusijoje netyla kalbos apie alternatyvios lygos Eurolygai įsteigimą. Nebijote, kad turtingiems rusų klubams atsibos laukti malonės ir jie organizuos lygą, į kurią pervilios daugelį stipriausių Europos komandų? Juo labiau, kad dabar paaiškėjo, kad rusai gali tikėtis ispanų pagalbos. O Juk Rusijos ir Ispanijos čempionatai yra stipriausi Europoje...

- Girdėjau, kad yra tokių kalbų. Tačiau neturiu ką komentuoti. Kiekvienas turi teisę bandyti kurti kažką savo. Tačiau nepamirškite, kad Eurolyga - tai ne dvi ar trys valstybės.

- Pakomentuokite "Dinamo" generalinio direktoriaus Gennadijaus Drozdovo žodžius, kad jo klubui buvo siūloma nusipirkti B licenziją 2009-2010 metų Eurolygoje už kelis milijonus eurų.

- Kas jam tai siūlė?

- Eurolyga.

- Aš to nedarau. Žinoma, mėgstu uždirbti pinigus. Tačiau ne tokiais būdais. Galite būti tikri: iš Eurolygos niekas tokių pasiūlymų "Dinamo" nepateikė.

- Jums neatrodo keista, kad Rusijoje daugelis kalba apie dalykus, kurie yra visiškai atvirkštinis variantas tam, ką dabar sakote?

- Sutinku, atrodo keista. Tačiau yra vienas geras būdas patikrinti, kas teisus: palaukti ir pažiūrėti, kas gausis galų gale.

- Paskutinis klausimas: galite dabar garantuoti, kad kitame sezone Eurolygoje bus dar viena komanda?

- Galiu garantuoti, kad dėl to sutarėme Eurolygos klubų asamblėjoje liepos mėnesį. Neklauskite manęs apie smulkmenas, nes jos dar neaptartos. Pavyzdžiui, aš dar nežinau, kokios valstybės sąskaita Rusija gaus tą kelialapį.

Komentarai

Prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte komentuoti.