Interviu: J.Kazlauskas: dabar ir pažiūrėsime, koks gabus Valančiūnas, iš žaidėjų niekas nenuvylė

Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Jonas Kazlauskas lengviau atsiduso: prie Klaipėdoje besitreniruojančios komandos pagaliau prisijungė paskutinis kandidatas – Jonas Valančiūnas.

J.Kazlauskas teigia, kad dabar teks daug ką kartoti, ką kiti žaidėjai jau įsisavino, bet pasidžiaugė, kad visi kandidatai sveiki ir gali visa jėga ruoštis Europos čempionaui.

- Treneri, galbūt jau ryškėja silpnosios šios komandos pusės?

- Treneris negali kalbėti apie komandos silpnas vietas. O iš žaidėjų niekas tikrai nenuvylė. Vyrai puikiai dirba.

- Traumos žaidėjų nekamuoja?

- Smulkių nusiskundimų visuomet yra, bet džiaugiamės, kad galime visi sportuoti.

- Netrukus prasidės draugiškų rungtynių ciklas. Kokius tikslus kelsite kontrolinėse rungtynėse?

- Kiekvienos rungtynėms atskirai tikrai nesiruošime. Svarbiausia – spręsti savo klausimus. Gerinti susižaidimą, žiūrėti, kur žaidimas stringa ir tai taisyti. Bandysime gynybos sistemas. Tikslo žūtbūt laimėti ar triuškinti varžovus tikrai nekelsime.

- Ką konkrečiai tobulinate šiame pasiruošimo etape?

- Dabar reikia pasivyti prarastą laiką. Kartosime derinius, kuriuos dauguma jau išmoko. Kai kuriuose derinius buvome palikę, kol Jono ir Lino nebuvo. Dabar turime pasivyti laiką.

- Kaip manote, Jonui Valančiūnui nebus sunkumų pasivyti?

- Dabar ir pažiūrėsime, koks jis gabus.

- Kaip pavyko brolių Lavrinovičių draudimo klausimus išspręsti?

- Žinau, kad dar sprendžiama. Mūsų norai, kad tai įvytų kuo greičiau. Norime ramiai pradėti dirbti. Žinome, kad viskas kol kas eigoje.

- Tai, kad Linas Kleiza treniruojasi su aukštaūgiais, reiškia, kad jį matote sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje?

- Didesnę dalį, taip, matau jį ketvirtoje pozicioje, bet naudosime jį ir trečioje pozicijoje.

- Įžaidėjo problema rinktinė visuomet yra opesnė nei kitų pozicijų. Ar Vytenis Čižauskas dėl to nepatiria didesnio spaudimo?

- Vytenis, tiesą sakant, rinktinėje yra vienintelis tikras įžaidėjas. Dėl to jis gauna papildomas užduotis ir toliau jas gaus. Dabar visi kaunasi dėl to vietos po saule – dėl patekimo į rinktinę. O pateks, nepateks – tai pradės aiškėti, kai prasidės kontrolinės rungtynės. Tada prasidės komandos šlifavimas, peržiūros, analizvavimas. Dabar sudedamas pagrindas, nuo ko prasideda namo statyba. Po to prasidės apdaila.

- Bet kaip, jūsų nuomone, jis įsiliejo į komandą?

- Drąsus vyriokas, ko mums ir reikia. Kiek jis pagerins savo metimą, kiek sugebės komandai vadovauti, kiek sugebės nenusileisti kitų nuomonei, priklausys nuo. Mes suteikiame jam šamsą, o jį išnaudos ar ne – priklausys tik nuo jo.

- Ar jis jums primena jauną Šarūną Jasikevičių?

- Ne, kol kas neprimena (šypteli).

- Ar galite šią rinktinę palyginti su 1997-ųjų, kai pirmą kartą stojote prie nacionalinės komandos vairo?

- Labai skirtingi dalykai, nes kai išėjo Sabonis su Marčiulioniu, ir dar kai kurie tuo metu patyrę žaidėjai paliko komandą, aukščiausiame lygyje tuo metu žaidė vienintelis Karnišovas. Ir „Žalgiris“ tuo metu nežaidė aukščiausiame ešalone, ir tie visi žaidėjai, kurie buvo rinktinėje, nebuvo ragavę aukščiauso lygmens krepšinio. Dabar mes turime žaidėjų NBA ir Eurolygoje. Tai visiškai skirtingos rinktinės.

- Ar sutiktumėte, kad dabar rinktinė turi stipriausią priekinę liniją nuo Sabonio laikų?

- Atsakyti iš karto į šį klausimą negaliu, nes reikėtų apmąstyti. Negaliu ekspromtu pasakyti. Sabonis buvo Sabonis, o kokia dabar priekinė linija bus, dar neaišku. Kad priekinė linija žaistų, jai reikalingas vedlys, kuris kamuolį paduotų. Šalia Sabonio ilgą laiką buvo Marčiulionis, kas darė jų tandemą labai stiprų. Kaip dabar bus? Tam pačiam Valančiūnui ar Javtokui reikalingas žmogus, kuris kamuolį perduotų. Ypač įvertinant tai, kad jie yra labai greiti, kad labai gerai stato užtvaras ir labai greitai įkerta. Jei vėluos perdavimai – kieno bus kaltė?

- Mantas Kalnietis nėra...

- Na, jūs mane dabar kaip pradinėje klasėje egzaminuojate (juokiasi). Palaukite, pamatysime, kaip bus. Tada galėsime atsakyti į tuos klausimus.

- Vytenis Čižauskas ir Jonas Valančiūnas kartu žaidė jaunimo rinktinėse. Kiek jų patirtis žaidžiant kartu svarbi rinktinei?

- Jie šauniai nuėjo tą etapą jaunių varžybose. Pažiūrėsime, kaip seksis vyrų krepšinyje. Čia viskas sudėtingiau – kiti greičiai, kiti galingumai. Sprendimų priėmimas turi būti daug greitesnis. Atsakomybė, įtampa didesnė. Tiek žurnalistų į jaunių treniruotes juk nesusirinkdavo.

- Treneri, ar stebite pasaulio plaukimo čempionato ir Rūtos Meilutytės startus?

- Žinoma, stebime. Mes visi ir mūsų šeimos stebi, labai pergyvename ir džiaugiamės. Labai. Ne tik todėl, kad labai gerai plaukia, bet ir todėl, kad yra tikra šaunuolė – savo elgesiu ir panašiais dalykais.

- Nekeista, kad šiuo metu populiariausias Lietuvos sportininkas pasaulyje yra ne krepšininkas?

- Žinote, tokia šaunuolė ne taip dažnai gimsta, tai labai gerai.